FB nuotr./Vygando Pranskūno

Kaip rašo „The New York Times“ Paryžiaus biuro vadovė Alissa J. Rubin, Šiaurės Europoje ši vasara primena biblijines nelaimes: Šveicarijoje iš troškulio gaišta karvės, Švedijoje dega miškai, Austrijoje tirpsta didingasis Dachšteino ledynas.

Londone parduotuvėse baigėsi ventiliatoriai ir oro kondicionieriai. Grenlandijoje kėsinasi atskilti tokio dydžio ledkalnis, kad jis net sukeltų cunamį, nuplausiantį pakrantės gyvenvietes. Praėjusią savaitę ištirpus Kebnekaisės viršukalnės ledynui ji neteko aukščiausio Švedijoje kalno titulo.

Pietų Europoje dar karščiau. Praėjusį savaitgalį temperatūra Ispanijoje ir Portugalijoje šoktelėjo virš 40 laipsnių karščio. Šeštadienį kai kuriose Portugalijos vietose užfiksuota rekordinė temperatūra. Pastarąją savaitę Ispanijoje nuo karščio mirė du žmonės, o dar vienas – Portugalijoje.

Tačiau kaip rodo Oksfordo universiteto ir Pasaulinio orų tinklo mokslininkų tyrimas, ekstremaliausia temperatūra buvo šiauriausiose platumose, kur klimatas šyla sparčiau pasaulinio vidurkio.

Analizuodami duomenis iš septynių oro matavimo stočių šiaurinėje Europos dalyje mokslininkai išsiaiškino, kad kuo arčiau Šiaurės poliaračio, tuo labiau šios vasaros karščiai skyrėsi nuo praeityje užfiksuotų temperatūros rodmenų. Kai kuriuose Norvegijos, Švedijos ir Suomijos miestuose pasiektas visų laikų rekordas, o miestuose prie pat Šiaurės poliaračio oras įkaito iki 30 laipsnių karščio.

Šiaurės ir Vakarų Europa pasižymi ne tik neįprastu karščiu, bet ir permainingesniais orais. Tam tikrose Prancūzijos dalyse sausrą staiga pakeisdavo liūtys ir audros. Nyderlanduose užtvankų sistema labiausiai kenčia ne nuo kylančio jūros lygio, o nuo sausros, nes ima trūkti gėlo vandens, kuris atsvertų jūros vandenį.

Naujas pasaulis

Preliminarūs Oksfordo universiteto tyrimo rezultatai rodo, kad kai kur dėl klimato kaitos šios vasaros karščio bangos tikimybė išaugo daugiau nei dvigubai.

„Praeityje tokios karščio bangos pasitaikydavo kartą per dešimtmetį, o dabar jos kyla kas dvejus metus ar panašiai, – sako klimatologas, Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Klimato ir aplinkos mokslų laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Francois-Marie Breonas. – Tai neabejotinas klimato kaitos požymis: karščio bangos nebūtinai stiprėja, bet dažnėja.“

Jeanas Jouzelis, dirbęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vicepirmininku 2007 m., kai ji laimėjo Nobelio premiją, sako, kad karščiai, kuriuos anksčiau laikydavome anomalija, pavyzdžiui, 2003 m. vasarą, kai visoje Europoje mirė mažiausiai 70 tūkst. žmonių, po 2060 m. taps visiškai įprastu reiškiniu.

Jis tvirtina, kad jei pasaulio atšilimas gerokai nesulėtės, karščio bangos Europoje gali kilstelėti termometrų stulpelius iki 50 laipsnių karščio.

„Žengiame į visai kitą pasaulį, – sako J. Jouzelis. – Prancūzija ir Vakarų Europa nepratusios prie šio pasaulio. Jei veiksmingai nekovosime su pasauliniu atšilimu, Vakarų Europos laukia išties didelis klimato iššūkis.“

Dachšteino ledynas – vienas ryškiausių simptomų. Jis „tirpsta taip sparčiai, kad ši procesą galima matyti plika akimi“, – žurnalistams pasakė meteorologas Klausas Reingruberis.

Kaip rašo Insbruko universiteto mokslininkai, ledynas tirpsta jau ne pirmus metus, bet permainos itin išryškėjo šią vasarą per karščiausią birželį nuo 1767 m., kai šalis ėmė dokumentuoti klimatą.

Su sunkumais susidursime vis dažniau

Karštį kenčiančius europiečius prislėgė daugybė praktinių problemų. Anksčiau jos atrodydavo tolimos arba itin retos, bet niekada nebuvo tapę kasdienybės dalimi.

Klimato kaita pamažu suvokiama kaip reiškinys, pakeisiantis europiečių gyvenimą daugeliu aspektų, galbūt sunaikinsianti arba susilpninsianti tam tikras ekonomikos dalis ir pristabdysianti mėgstamas vietos tradicijas, tokias kaip maisto kepimas ant žarijų, kuris šiemet tam tikrose Švedijos dalyse viešose vietose buvo uždraustas siekiant sumažinti gaisrų pavojų.

„Europoje kasmet su ekstremaliais klimato reiškiniais – karščio bangomis, potvyniais, sausromis  – kasmet susiduria maždaug 5 proc. europiečių. Bet jei klimato kaita nebus pažabota, antroje šio amžiaus pusėje ekstremalius klimato reiškinius patirs jau du trečdaliai europiečių“, – tvirtina J. Jouzelis, cituodamas neseniai žurnale „The Lancet Planetary Health“ paskelbtą tyrimą.

Anksčiau oro uostai užsidarydavo ir skrydžiai vėluodavo dėl pūgų, bet šią vasarą Hanoveryje, šiaurinėje Vokietijos dalyje, lėktuvų keleiviams teko kelias valandas laukti dėl to, kad 34 laipsnių karštyje įlinko prieš 50 metų nutiesti pakilimo takai.

Šiaurinėje Vokietijos dalyje sausra nualino daugybę medžių, ypač sodinukus, ir miestai ėmė raginti gyventojus padėto vietos medžiams. Žmonės ėmė tempti iš namų liejimo žarnas ir nešioti vandenį kibirais, kad palengvintų greta augančių medžių dalią.

Visose Alpėse, bet labiausiai rytinėje Šveicarijos dalyje ir vakarinėje Austrijos dalyje, taip pat Airijoje, ėmė taip trūkti vandens, kad ganyklose nebepakako šieno pieninėms karvėms. Taigi ūkininkams teko panaudoti dalį žiemai sukaupto pašaro.

Vandenį gabena sraigtasparniais

Šveicarijoje, kur vasarą kaimenės išginamos į aukštesnes ganyklas, dėl sausros galvijai pristigo geriamo vandens. Ūkininkai kreipėsi į šalies sraigtasparnių asociaciją ir Šveicarijos karines oro pajėgas, prašydami kas savaitę atgabenti dešimtis tūkstančių litrų vandens, kad kaimenės neimtų gaišti.

„Padėtis labai rimta, – sako Šveicarijos sraigtasparnių asociacijos atstovas žiniasklaidai Christianas Garmannas. – Tūkstantmečiais karvės gerdavo nedidelėse girdyklose. Bet dabar daugelis jų išdžiūvo.“

Paskutinį kartą asociacija atskubėjo pagalbon 2003 m. vasarą, bet šiemet „padėtis ekstremalesnė“ ir kai kurie ūkininkai net svarsto galimybę paskersti savo kaimenes, sako Ch. Garmannas.

Sraigtasparnių asociacijai priklausančios bendrovės „Heli-Linth“ generalinis direktorius Reto Rueschas pasakė, kad jo bendrovė kasdien atlieka 30–40 skrydžių, per kuriuos nugabenama po 1000 litrų vandens.

Prancūzijoje karštis kol kas dar ne rekordinis. Bet oras panašia kryptimi keičiasi ir čia: ši liepa buvo viena iš trijų karščiausių Prancūzijos istorijoje. Subtilios permainos vyksta visoje šalyje. Viena iš jų – kylantis jūros lygis, kuriam, kaip baiminasi klimatologas F. M. Breonas, skiriama nepakankamai dėmesio.

„Šiandien jūros lygis auga 3 milimetrais per metus, tiksliau 3–4 milimetrais, – sako F. M. Breonas. – Iš pažiūros, visai nedaug, bet aš manau kitaip, nes šis pokytis visiškai negrįžtamas.“

„Net jei laikytumėmės Paryžiaus klimato susitarimo ir mums pavyktų stabilizuoti temperatūrą jai išaugus 2 laipsniais palyginti su ikipramoniniais laikais, jūros lygis ir toliau augtų dar daug šimtų metų. Kai kurie pakrančių miestai jau dabar pasmerkti“, – aiškina F. M. Breonas.

Tarp jų tam tikri ruožai Kamarge, Viduržemio pakrantėje, Bretanėje prie Lamanšo sąsiaurio ir Atlanto vandenyno, taip pat Vandėjoje ir Žirondoje prie Bordo. Kai kuriose vietose dėl to jau krenta žemės ir būsto vertė, kenčia paukščių buveinės.

Permainos žemės ūkyje

Anglijoje, kaip ir beveik visoje Europoje, keičiasi žemdirbystės sektorius. Dėl sausros pabrango maistas ir šį rudenį gali pristigti pagrindinių maisto produktų.

Liepą, kad nesulaužytų sutarčių su prekybos centrais, ūkininkams teko importuoti salotas iš užsienio. Viena transporto bendrovė tvirtina per vieną karštą liepos savaitgalį iš Los Andželo atskraidinusi net 30 tūkst. salotų gūžių.

Airijos ūkininkų konsultavimo organizacija „Teagasc“ tvirtina, kad dėl sausros šios šalies pienininkystės sektoriaus ūkininkų pajamos šiemet greičiausiai sumažės perpus.

Švedija karščių padarinius pajuto kone skaudžiausiai. Kaip tvirtina šios šalies nenumatytų atvejų agentūros atstovas Davidas Sundstromas, miškų gaisrai sunaikino daugiau kaip 61 tūkst. hektarų medienos. Liepsnos vis dar siautėja, bet jų jau gerokai mažiau nei per patį įkarštį.

Sausra stipriai smogė garsiųjų skandinaviškų mėlynių, tekšių ir bruknių gavybai.

62-ejų Sylve Bjorkmanmas sako superkantis uogų derlių iš ūkininkų ir joms rinkti kasmet iš Tailando pasikviečiantis 1000 darbuotojų. Per telefoninį pokalbį iš Vesterboteno šiaurinėje Švedijos dalyje, kur ieškojo uogų savo rinkėjams, verslininkas pasakė, kad mėlynių kainos šoktelėjo 30–35 proc., nes dėl karščių sumenko derlius.

Sumažėjo ir tekšių derlius, nes gražiosioms kalnų uogoms per karšta.

„Sezonas prasidėjo anksti ir tekšės sunoko labai greitai“, – aiškina S. Bjorkmannas, pridėjęs, kad uogų sezonas prasidėjo dar neatvykus rinkėjams.