LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kėdainių miesto centre esančioje Nevėžio upės prieplaukoje šiuo metu galima pamatyti ne tik būrius laukinių žąsų ir ančių. Čia ne kartą jau buvo pastebėtas žiemojantis didysis baltasis garnys. Paprastai šie paukščiai žiemoja pietinėse arealo dalyse, tačiau gamtininkai sako, kad jau ne vienus metus dėl šiltėjančio klimato pastebimi šių paukščių elgsenos pokyčiai.
Pamatė tarp ančių
Kėdainiečiai didįjį baltąjį garnį Kėdainių miesto centre pamatė prieš keletą dienų. Šiomis dienomis spaudė stiprus šaltukas, Nevėžio ledas užšalo, upėje liko tik keletas nedidelių properšų, prie kurių tradiciškai būriavosi ir Kėdainiuose žiemojančios gulbės ir antys.
Didysis baltasis garnys atrodė sušalęs, iš lėto vaikščiojo tarp paukščių ir ieškojo maisto. Susirūpinę miestelėnai pamanė, kad paukščiui reikalinga pagalba, galbūt jis kenčia.
Pradėjo žiemoti
„Rinkos aikštė“ susisiekė su Lietuvos prozininku gamtininku, fotografu, aplinkosaugininku, knygų autoriumi Selemonu Paltanavičiumi. Gamtininkas paaiškino, kad Lietuvoje jau pastebimas toks reiškinys, kaip didžiojo baltojo garnio žiemojimas.
„Didysis baltasis garnys Lietuvoje pradėjo kurtis prieš porą dešimtmečių, dabar tai jau visai nereta perinti rūšis, kas vasarą peri iki penkių šimtų porų.
Po perėjimo keletas tūkstančių šių garnių pasklinda po Lietuvą. Įprastu reiškiniu, nors ne tokiu gausiu, tampa jų žiemojimas.
Tam labai tiko praėjusi žiema, kai nebuvo ledo. Šiemet jų stebima visoje Lietuvoje prie ežerų ir upių – tiesa, šąlant jie turėjo persikraustyti prie gyvų upelių, kur gali susirasti lesalo – žuvelių, vandens vabalų“, – paaiškino S. Paltanavičius.
Pasirenka pats
S. Paltanavičius kalbėjo, kad pats didysis baltasis garnys pasirenka vietą, kur jam žiemoti. Jei sąlygos jam būtų nepakeliamos – jis išskristų į kitą vietą, ieškotų tekančių neužšalusių upelių.
„Didysis baltasis garnys dažnai lesalo ieško laukuose, gaudo pelėnus, tad vos sumažėjus sniego sluoksniui, juos matysime ten.
Paukščiai patys renkasi žiemojimo vietas, tad jeigu liko prie Nevėžio ir neskrenda ieškoti didesnių atvirų vandenų, vadinasi, sąlygos juos tenkina“, – paaiškino žymiausias Lietuvos gamtininkas.
Stebimi visoje Lietuvoje
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, šiuo metu didieji baltieji garniai fiksuojami ir kituose Lietuvos vietose: Nevėžio upėje ties Panevėžiu, Utenos rajone tekančioje Vyžuonos upėje, prie Kauno hidroelektrinės, Mažeikių rajone prie Krakių užtvankos, Vištyčio ežero pakrantėje, Šventosios upėje Zarasų rajone ir kt.
Valstybinės saugomų teritorijų inspekcijos duomenimis, didysis baltasis garnys yra bailus ir
atsargus paukštis. Panašaus dydžio kaip pilkasis garnys ir pastebimai mažesnis už baltąjį gandrą.
Visas baltas. Pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį pailgėjusios.
Vasarą nugaros plunksnos būna puošnios su plačiomis vėtyklėmis ir ilgesnės už uodegą. Snapas juodas, tik pagrindas geltonas.
Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo galėtų pastebėti priešą. Pabaidytas paukštis stipriai
mojuodamas sparnais staigiai kyla aukštyn.
Minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis, be to, įvairiais vandens bestuburiais, kartais ropliais, smulkiais žinduoliais, augalais.
Daugiau įdomybių
„Rinkos aikštė“ neseniai rašė, kad Kėdainių miesto centre esančioje Nevėžio prieplaukoje galima pamatyti ir retesnių paukščių.
Kėdainiečiai čia užfiksavo muskusinę antį. Dažniau prie Nevėžio ateinantys žmonės sako, kad tokių neįprastų mūsų akiai ančių miesto centre yra ir daugiau.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
