Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Klimatologė Audronė Galvonaitė: sustabdyti klimato kaitos jau negalima, tik pristabdyti greitėjimą

Tai ne natūralūs pačios gamtos reiškiniai ir kaprizai, kai žmogus įtakos nedaro, kaip ugnikalnio išsiveržimas, saulės aktyvumas ar kiti astronominiai veiksniai. Tai žmogaus veiklos pasekmė – klimato šilimas, kai perkaitusi gamta rodo, kad ji serga ir be žmogaus pagalbos nebegali su liga susidoroti, apie klimato pokyčius, kuriuos pajuto ir Lietuva, sako klimatologė Audronė Galvonaitė.

Karščiai Lietuvoje dar kartą priminė, kad klimato kaita vyksta ir tai galinga jėga. Karšta buvo ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, augalams. Dėl išdžiūvusios žolės ir medžių augo gaisrų pavojus. Kai kuriems rajonams lietaus vis dėlto teko, bet žliaugiančios liūtys net su krušos gabaliukais ir jas lydinčiu labai stipriu vėju priminė stichiją, su kuria žmogui kovoti tikrai nepakaks jėgų, ypač jei ji įsismarkautų dar labiau.

„Tai yra ilgalaikis procesas, ir, kaip aš sakau, kad per žmogaus gyvenimą jo neturėtų matytis. Dabar jau matosi ne per žmogaus gyvenimą, o per vaiko gyvenimą. Ir tikrai imtis priemonių reikia, nežiūrint, kokios tu politinės partijos, nežiūrint, kokie ten tavo finansai ir kitų finansai, mes visi esam po vienu dangumi“, – sako klimatologė.

Apie dramatiškai besikeičiantį klimatą – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su A. Galvonaite.

Politikai, kaip dabar matyti, tai pasirašo kažkokį protokolą, tarkim, Kioto buvo, paskui Paryžiaus, paskui prezidentas Donaldas Trumpas jį atsiima, viena valstybė pasitraukia.  Ar yra kažkokių kitų išeičių, nei tiesiog bendras susitarimas valstybių – ar yra ką dar daryti?

– O kaip jūs manot? Jeigu nebus bendro susitarimo, tai, jeigu vieni mes į atmosferą didžiulius taršos šaltinius, visokią taršą, o kiti ją bandys sustabdyti, taigi, kas į dangų pakliūna, ateina labai greitai. Aš jums galiu pasakyti, jeigu išmes kinai, po savaitės gausime mes, jeigu išmes amerikiečiai, galbūt po 10 dienų gausime mes.

Niekur mes vieni nuo kitų nepasislėpsim. Ir man yra juokinga, na, jau nebe juokinga, jau pikta ir net labai pikta – nuo pasirašymo, visų pirma, niekas nevyksta. Reikia daryti tai, ką tu pasirašai, ir neatšaukinėti tai, ką tu pasirašai. Kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungai, tai aš buvau Varšuvoje, vadinamajame coreper`e . Žinote, kai yra svarstoma kablelio padėjimas tris valandas ir nesvarstoma esmės, tai yra baisu ir klausytis jau darosi negera. Ir nesusitaria, pavyzdžiui, po 35 valandų bemiegės nakties, taip ir išsiskirsto nieko nesusitarę.

Tai kai buvo Paryžiaus (konferencija), aš tikrai stebėjau ir aš mačiau, kad buvo labai gera valia Paryžiaus tos konferencijos. Vadovaujantis prancūzas dėjo kumščiu į stalą ir pasakė – nesusitarsite neišsiskirstysite. Ir tada tikrai susitarė, ir buvo dar daug išankstinių susitarimų, tas pats Barackas Obama atvažiavo. O kodėl jis atvažiavo? O todėl, kad jeigu jūs pamatytumėte Amerikos žemėlapį, jis yra perkirstas į vakarinę ir rytinę pusę. Ir aš, kai stebiu procesą ir tuos reiškinius, kurie ten vyksta, aš nežinau, kaip galima nesuprasti, kaip darosi baisu, nes viena pusė visą laiką dega, kita pusė visą laiką skęsta, arba užsningama, arba uraganai. Arba, pavyzdžiui, aš jau nežinau, kas dar gali degti Kalifornijoje, nes, kiek aš atsimenu save, ten vis dega.

– O jeigu nepavyktų pasaulio galiūnėms susitarti, kas dabar ir vyksta, atrodo, pati gamta gali kaip nors susidoroti?

– Jau nebegali. Gamta dar bandė su mumis kariauti. Ji vis bandydavo išlaikyti tą pusiausvyrą, kad neįvyktų tikrai tokių katastrofinių reiškinių, kokie dabar jau vyksta, bet kai mes taip ramiai pradėjom į visa tai reaguoti, ir kai pradėjo aiškinti, kad tai yra spekuliacijos, kad niekas čia nevyksta – klimato kaita, vieni aiškina, kad artėja ledynmetis, kiti aiškina, kad kaista, tarpusavyje nesusitaria. Na, jūs ginčykitės kiek norite, bet yra stebėjimai, yra vidutinės metinės temperatūros stebėjimai, jie aiškiai rodo.

– Jeigu vienu laipsniu pakyla žmogaus kūno temperatūra, tai praktiškai jis serga, sakome, jau liga prasideda arba, jeigu, ir daugiau, tai tada jau visai rimta liga. Jeigu gamtoje jinai pakyla vienu laipsniu arba, na, gal daugiau, kada jau gamta serga? Ar nuo to vieno laipsnio ji jau serga?

– Gamta serga, kai visame pasaulyje, visoje gamtoje pakyla vidutinė metinė temperatūra net puse laipsnio. Mes irgi lygiai taip pat sirgtume. Jeigu tris paras iš eilės mes žiūrėtumėm, kad mūsų kūno temperatūra yra puse laipsnio aukštesnė, mes antrą dieną būtume labai pikti, paskui ieškotumėm ligos ir surastume kokią nors lėtinę ligą – ar lėtinį plaučių uždegimą, ar kokį bronchitą, ar dar ką nors panašaus. Tas pats yra su gamta. Jeigu nuolat ji, kaip sakoma, kaista, prakaituoja, tai darosi pikta. Pyksta ta gamta ant mūsų ir kerta visais įmanomais būdais, kad mes pradėtume mąstyti.

– Ir kai ji nebegalės ištverti tos stichijos, kaip jūs sakėte – pyksta dėl to kilimo – tai tos stichijos turbūt bus tokios, kad mūsų negalavimai, palyginti su gamtos, bus kaip musės su begemotu. Tai aš ir noriu paklausti, kaip gamta galėtų keistis toliau, jeigu mes nieko nedarysime ir klimatas toliau šils?

– Buvo pirmiausia bandymas susitarti dėl vieno laipsnio. Mato, kad nieko neišeis, nes jau tas vienas laipsnis peržengtas. Tada buvo bandoma susitarti dėl pusantro laipsnio, jau tas pusantro laipsnio, galima sakyti, ant laiptelių. Jau ir apie du laipsnius šnekama. Kaip aš sakiau, jau procesai negrįžtami, procesai yra jau tiek įsibėgėję, bet jeigu mes peržengsime ir nužingsniuosime iki kokių keturių laipsnių, tai yra vienas labai geras pasakymas – sudeginsime planetą. Mums jau nebus ko galvoti apie savo savijautą, išnyksime kaip dinozaurai. Paprasčiausiai žmonės nebeturės vandens, bus tiek užterštas oras, kad nebus kuo kvėpuoti, atsiras visokios ligos ir t. t. Mes save sunaikinsim, štai ką mes pasieksime.

– O jeigu mes, tarkim, susitariame vieną dieną, visai greitai susitaria valstybių galingieji ir mes nustojame teršti, pradedame riboti gerokai. Ar iš karto ir klimatas reaguos? Ar jis dar kurį laiką vis tiek šils ir kais?

– Yra netgi paskaičiuota, kad jeigu šiandien nutraukiame visą CO2 ir t.t. išmetimą, tai dar 100 metų, kol grįšim vėl į kažkokią pradinę stadiją, mes taip linguosime. Bet taip nebus iš tikrųjų, jau mes sustabdyti proceso nebegalime, mes galim, aš kartoju, tik pristabdyti jo greitėjimą. Jūs neįsivaizduojate, kokia buvo laimė, kai visą šitą susitarimą pasirašė Kinija, Indija, Amerika. Kai tos šalys pasirašė susitarimą, jūs neįsivaizduojate – mūsų specialistai šventė. Ir staiga vėl tas pats iš naujo. Na, tai kiek mes galim dar linguoti? Nežinau. Na, jeigu mums neberūpi nei vaikų, nei anūkų ateitis, tai tada taip ir gyvenkime.

– Ačiū jums.

 

Nemira Pumprickaitė

Rekomenduojami video