Sausmedis – tai iki 2 metrų aukščio užaugantis krūmas, savo forma primenantis pusrutulį. Rudenį sausmedžių sodinukus patartina pasodinti į nuolatinę augimo vietą.

Natūraliai neauga

Krūmas priklauso sausmedinių (Caprifoliaceae Juss.) šeimai. Jo lapai sezono metu kelis kartus keičia spalvą: vasaros pradžioje jie būna žali su gelsvu atspalviu, o vasarai įsibėgėjus lapų viršus įgauna ryškiai žalią spalvą, o apačia tampa melsvos spalvos. Lapų forma – šiek tiek pailga. Sausmedis iš kitų krūmų išsiskiria kiek plaukuotomis šakelėmis ir ūgliais. Žiedai – traukiantys akį, įprastai baltai gelsvi. Lietuvoje auginama apie 20 sausmedžio rūšių, tarp jų itin populiarūs melsvauogiai (Lonicera caerulea) ir apskritalapiai (Lonicera caprifolium) sausmedžiai. Tiesa, savaime šie krūmai mūsų šalyje neauga, bet pasodinti uogas subrandina gana sėkmingai. Natūraliomis sąlygomis sausmedžiai auga ir dauginasi kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.

Kur, kada ir kaip sodinti?

Neutrali ar silpnai rūgštoka, organinių medžiagų gausi, pakankamai drėgmės turinti dirva – tai idealaus dirvožemio formulė, padedanti sėkmingai užsiauginti sausmedžių uogų. Sausmedžiams būtina drėgmė, bet užmirkęs dirvožemis jiems netinka. Jie mėgsta šviesias vietas, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Sausmedžių uogose gausu mikroelementų ir vitaminų. Ūgtelėjusius sausmedžių sodinukus patartina sodinti rudenį. Įdomu tai, kad sėkmingiausiai auga ne po vieną, o po 2–3 krūmus susodinti sausmedžiai. Jie turi būti išdėstyti šalia, tarpai tarp krūmų neturėtų būti didesni nei 2 metrai. Tai garantuoja lengvesnį apsidulkinimą ir kokybišką kasmetinį derlių. Sausmedžius galima dauginti sėklomis, žaliaisiais auginiais ir atlankomis. Į nuolatinę augimo vietą vertėtų perkelti jau ūgtelėjusius ir sustiprėjusius sodinukus. Lengviausiai sausmedžius dauginti auginiais. Kol sausmedžių sodinukai įsitvirtina dirvožemyje, juos galima pridengti. Nereikėtų išsigąsti, jei į nuolatinę vietą perkelti sausmedžiai auga lėtai. Tai normalu. Na, o pirmojo derliaus gali tekti palaukti ir penkerius metus. Genėti šiuos krūmus vertėtų labai atsargiai, nes žiedus jie krauna ant praėjusių metų ūglių. Lietuvos klimatui sausmedžiai tinka dėl vienos paprastos priežasties – jie gana lengvai pakelia šalčius ir gana sėkmingai peržiemoja.

Naudingos uogos

Šio krūmo vaisiai – sultingos, tamsiai mėlynos, daugiasėklės uogos. Iš kitų uogų jos išsiskiria pailga forma. Sausmedžių uogose gausu mikroelementų: magnio, vario, silicio, aliuminio, jodo, kalio, natrio, fosforo, geležies, kalcio ir kitų naudingųjų medžiagų. Sausmedžių uogos sveikatai naudingos ir dėl jose esančių vitaminų C, B1, B2 vitaminų, karotinoidų, rauginių medžiagų, flavonoidų, organinių rūgščių, pektinų. Uogos gerina skrandžio, žarnyno ir kepenų veiklą, jos taip pat naudingos gydant avitaminozę, stiprinant bendrą organizmo būklę ir imunitetą.