Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laimės namai šiaudinių namų sostinėje

Pastaruoju metu apie unikalų ir atitikmenų visoje Lietuvoje neturintį Kardokų kaimą kalbama vis garsiau. Tai Kazlų Rūdos savivaldybėje, miškingoje teritorijoje įsikūrusi šiaudinių namų gyvenvietė. Ne veltui Kardokai neoficialiai vadinami šalies šiaudinių namų sostine.

Vienija gyvenimo būdas

Bene didžiausi Kardokų kaimo ambasadoriai – Aušra ir Rolandas Augučiai. Į jų įkurtus „Laimės namus“ skuba žmonės iš visos Lietuvos. Čia keliauja tie, kurie ieško pavyzdžio, kaip gyventi darnoje su gamta ir savimi. Pagrindinis šių namų tikslas – skleisti pozityvų gyvenimo būdą.

„Tai vieta, iš kurios kiekvienas išvažiuoja laimingas arba bent jau laimingesnis nei buvo prieš čia atvykdamas. Norėjome savo pavyzdžiu parodyti, kad net ir kaime gyvenantys žmonės gali būti laimingi. Prieš persikeldama į kaimą šiek tiek nerimavau, kad gali trūkti bendravimo. Tada supratau, kad žmones galima kviestis ir pas save. Veiklą pradėjome nuo šeimoms skirtų stovyklų, vėliau ėmėme rengti įvairias edukacijas, tad pas mus ėmė važiuoti mokinių bei suaugusiųjų grupės. Rengiame paskaitas apie eterinius aliejus, bendradarbiaujame su įvairiais sveikatos biurais, prisidedame prie jų veiklos. Pastaruoju metu tenka dažnai išvykti iš namų ir vesti pasaulio tautų šokius ratu. Kviečiame ir į vegetariško maisto gaminimo pamokėles, mokome pasigaminti įvairių patiekalų, pradedant sriuba ir troškiniu, baigiant duona ir desertais“, – apie „Laimės namų“ veiklas pasakojo A.Augutienė.

Aušra ir Rolandas:"Norėjome būti pavyzdžiu, kad net ir kaime gyvenantys žmonės gali būti laimingi."

Kaip ir dar kelios dešimtys Kardokų gyventojų Aušra ir Rolandas gyvena iš molio ir šiaudų nulipdytame name. Iš viso tokių namų šiame kaime suskaičiuojama apie 10. Dar keli šiaudiniai statiniai sparčiai kyla ir turėtų būti pabaigti statyti artimiausiu metu. Augučiai buvo vieni pirmųjų, kurie persikėlė čia gyventi. Kadaise šiame kaime gyveno bent 200 žmonių, tačiau bėgant metams sodybos ėmė tuštėti. Galiausiai šį gamtos kampelį atrado ramybės ir natūralios gamtos ieškantys gyventojai. Jie nepirko ir neatgaivino seniai čia stovinčių apleistų sodybų, tačiau patys ėmė iš šiaudų bei molio lipdytis namus. Šiandien Kardokuose gyvena per 30 žmonių. Šis kaimas, tikriausiai, yra vienas iš nedaugelio Lietuvos kaimų, kur gyventojų skaičius ne mažėja, o auga.

Vietinius gyventojus vienija ne tik meilė gamtai, bet ir gyvenimo būdas. Čia gyvenantieji nevartoja alkoholio, nemaža dalis – vegetarai. Patys kardokiškiai verčiasi kaip įmanydami: vieni laiko bites, kiti kepa ekologišką duoną, treti nuotoliniu būdu dirba valdiškus darbus ar turi sukūrę nuosavus verslus. Dalis žmonių veisia kates arba iš vilnos velia įvairius dirbinius.

Įkūrė mokyklą

Kardokų kaimo bendruomenę vienija ne vien išvardyti niuansai. Anksčiau vienas iš bendrų vietinių gyventojų tikslų buvo atidaryti gamtos mokyklą bei darželį. Tai padaryti pavyko prieš keletą metų. Šiandien Kardokų darželį lanko apie 20 mažylių, o pradinę mokyklą – daugiau nei 10. Į šias mokymo įstaigas savo atžalas leidžia ne tik vietiniai tėvai, bet ir suaugusieji iš aplinkinių rajonų, net iš Alytaus. Šiemet dėl vietų trūkumo į darželį net nebuvo priimti visi norintieji.

Kaimo benruomenės įkurtą mokyklą lanko 10 vaikų. Asmeninio archyvo nuotr.

„Pagrindinė darželio ir mokyklos idėja – kuo daugiau laiko bet kokiu oru praleisti lauke. Sudarytos įdomios ugdymo programos, o mūsų mokytojai yra labai kūrybingi. Čia mokoma tai, ko gali ateityje reikėti realiame gyvenime. Akcentuojama ne teorija, o praktika. Pavyzdžiui, vaikai su miškininku seka gyvūnų pėdsakais, mokosi atpažinti medžius, stebi, kaip kerpamos avys, patys iš medžio drožinėja įvairius dirbinius, ant laužo sau gaminasi pietus“, – pasakojo R.Augutis.

Trečius metus veikianti mokykla įsikūrusi sename mediniame pastate. Jį bendruomenės reikmėms padovanojo ir net padėjo įrengti Kaune gyvenantys buvę šeimininkai. Pagrindinis jų noras – kad kaime vėl alsuotų gyvybė. Rolandas pasakojo, kad šioje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje norima ateityje įsteigti ir vyresnių klasių vaikams skirtą mokyklą. Paties kardokiškio ir jo žmonos Aušros dukros, Melanija ir Sėlija, lanko Kazlų Rūdos Valdorfo progimnaziją.

Po emigracijos – į kaimą

Į Kardokus Aušrą ir Rolandą likimas atvedė kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Anksčiau pora gyveno Kaune. R.Augutis dirbo vietos kriminalinėje policijoje ir tuo metu apie gyvenimą kaime net negalvojo. Viskas pasikeitė, kai vyras jau dirbdamas policijoje įstojo studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą. Ten pat mokslus krimto ir Aušra. Jųdviejų pažintis vystėsi taip greitai, kad pora jau pirmame studijų kurse suprato, kad yra skirti vienas kitam. Pradėję mąstyti apie bendrą ateitį jie nusprendė, kad nori nuosavo būsto. Šiam tikslui jiedu išvyko uždarbiauti į Airiją. Tuomet Rolandas ir Aušra buvo tvirtai apsisprendę, kad užsienyje praleis ne ilgiau nei penkerius metus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Po penkmečio grįžę į Lietuvą Augučiai apsigyveno Kaune. Jau tada jie tvirtai buvo pasiryžę statytis ekologišką būstą. Tuomet Lietuvoje labai stipriai reiškėsi vadinamųjų anastaziečių judėjimas, raginęs palikti miestą ir gyvenamąja vieta rinktis gamtos prieglobstį, kuo mažiau paliestą civilizacijos. Anastaziečių idėjos Augučiams buvo labai priimtinos.

Iš pradžių jie buvo girdėję tik apie rąstinius namus, tačiau vėliau išgirdo apie statinius iš šiaudų bei molio. Būtent tokiame name šeima ir nusprendė įsikurti. Augučių namas – ypač retas, nes yra apvalus.

„Statyti šiaudinį namą buvo nauja, nekantru. Be abejo, tam reikėjo šiokių tokių žinių, patirties, tačiau mums sekėsi, nes po susitikimo su šiaudinių namų statybos pradininku Lietuvoje, architektu Petru Devižiu, viskas tapo įmanoma. Smagiausias buvo namo projektavimas, pasirinkome jį apskritimo formos. Tokį sprendimą priėmėme tikrai ne todėl, kad norėjome išsiskirti. Tiesiog savo vidumi pajutome, kad norime gyventi būtent tokiame name. Įžvelgėme jame daug privalumų: jis šiltas, nėra kampų, vėjas jį aplenkia. Įprastai apvalūs namai statomi vėjuotose vietose. Be to, apvalus būstas traukia svečius, kurių mūsų namuose niekada netrūksta“, – šypsojosi R.Augutis.

Jo teigimu, šilumą ir jaukumą namams taip pat suteikia sienų viduje esantys šiaudai. Jie puikiai sugeria šaltį. Jei sienos būtų vien iš molio, jos būtų daug šaltesnės. Kad Augučių namo pagrindą sudaro šiaudai, galima nesunkiai pamatyti vos įžengus į būsto vidų. Tai padarius prieš akis atsiveria teisybės langas, pro kurį matosi sienų viduje stūksantys šiaudai. Anot R.Augučio, tokie atributai privalomi kiekviename tokio stiliaus name.

Apvaliame šeimos name gausu vedinės kultūros simbolių, puošiančių šiaudines sienas. Kai kurie dekoruoti ženklai artimi senovės lietuvių tikėjimui – pagonybei, tačiau, pasak pašnekovų, protėvių religiją su jų pasirinktu gyvenimo būdu sieja tik pagarba gamtai.

Šalia dabartinio, maždaug 90 kvadratinių metrų ploto namo, Augučiai šiuo metu statosi dar vieną šiaudinį būstą. Šįkart jis bus stačiakampis. Poros teigimu, tokiame būste lengviau paskirstyti patalpas. Kai pastatas bus baigtas įrengti, Augučiai neatmeta galimybės ir patys į jį persikelti.

Geriau nebūna

Netradicinė dabartinio Augučių namo forma, anot Aušros, pritraukia daug lankytojų, visi nori pačiupinėti namo sienas, pajusti namo erdvę.

„Daug kas sako, kad mūsų namai kaip šventykla. Panašiai ir gyvename – mūsų durys atvertos visiems, kurie ateina su atvira širdimi ir gerais norais. Kurie atvyko tik iš smalsumo, tie ir dingo, o kurie pasisėmė iš mūsų patirties, žinių, šilumos, nuolat grįžta“, – teigė pašnekovė.

Ir iš tikrųjų besisvečiuojant jaukiuose Augučių namuose laikas tarsi sustoja, o širdį užplūsta nenusakoma ramybė. Atrodo, kad čia ir gyvena ta tikroji laimė, kurios taip ieško daugelis žmonių. Tą neakivaizdžiai patvirtina ir patys sodybos šeimininkai.

Aušra niekada neįsivaizdavo savo šeimos gyvenimo mieste. Šiandien ji džiaugiasi, kad jos dukros kaime praleido pačią nuostabiausią vaikystę. Asmeninio archyvo nuotr.

„Gamtoje jaučiuosi savimi, nes čia esu laisva! Galiu išlaisvinti savo emocijas, energijos proveržius – šoku basa ant pievos, garsiai dainuoju, o kai norisi ramybės, tiesiog būnu tyloje ir įsiklausau, ką kalba gamta. Mūsų mergytės čia praleido nuostabiausią vaikystę: vasarą, vos tik prabudusios, lekia į kiemą arba puola į kūdrą. Geriausi žaislai – varlės, sraigės, žalčiukai. Žiemą einame pasivaikščioti į mišką po pusnis, čiuožinėjame nuo kalno arba ant kūdros. Niekada neįsivaizdavau savo šeimos gyvenimo mieste. Nereikia niekur važiuoti ieškoti pramogų, visos jos čia pat – panosėje. O kur dar susipažinimas su gamtos vaikais – lapės šmirinėja po pievą, stebime stirnų takus, džiugina kiškučiai, gandrų bei laukinių ančių pavasarinis apsilankymas... Ir visa tai mūsų kieme! Pasijunti, kad esi didelė dalis to pasaulio, kurį sukūrė Dievas – su paukščiais, žvėrimis, medžiais...“, – kalbėjo A.Augutienė.

Jai antrino ir vyras Rolandas, tikinęs, kad nors gamtoje gyvena jau daugiau nei dešimtmetį, ji nesiliauja stebinusi. Jį supanti aplinka yra visad besikeičianti, spalvinga ir tokia gyva, judri bei kvepianti...

Bendraudamas su Augučiais nejučiomis ir pats supranti, kokie šie žmonės laimingi. Atrodo, jog galėtum klausytis ir klausytis įdomių jų pasakojimų apie gyvenimo patirtį ir atradimus pabėgus iš miesto į atokesnį gamtos kampelį. Vis dėlto galvoje sukasi vienas klausimas – o iš ko ši šeima gyvena? Į jį suskumba atsakyti pats Rolandas.

„Mes pinigų išleidžiame labai mažai, dėl to dirbti daug nereikia. Dabar, kai dukros paaugo, poreikiai truputį pasikeitė. Šiek tiek pinigų sugeneruoja „Laimės namai“ ir juose vykdomos veiklos. Vis dėlto tikroji „Laimės namų“ idėja buvo parodyti žmonėms, kad jie gali gyventi kitaip: taip, kaip jie iš tikrųjų nori, kaip liepia jų širdis. Šiais laikais dažnai žmonės gyvena dėl gerai apmokamo darbo, nors jis suteikia vien kančią. Visi nori gyventi patogiai ir dėl to aukoja brangiausių dalykų. Būdami čia, mes patys renkamės savo gyvenimą, patys esame sau šeimininkai, darome, ką norime ir kada norime. Būtent taip aš suprantu laimę“, – kalbėjo R.Augutis.

 

Valentinas Jakimavičius

Rekomenduojami video