Namams papuošti daugelis lietuvių ieško raudonos spalvos kalėdinių puansetijų, tačiau tradicijos kinta, kai kas mieliau renkasi baltas, rausvas ar gelsvas pastelinių spalvų gėles.

Nors Punia(Alytaus r.) ne Olandija,ūkininkai Algimantas ir Eimantas Žemaičiai įrodė, kad ir jų krašte žiemą gali žydėti šilumą mėgstančios gėlės. Gruodžio mėnesį šiame gėlininkystės ūkyje pats darbymetis – pakuojamos penkių spalvų puansetijos, skirtos Kalėdų laikotarpiui.

Turi pastovaus darbo

Puansetijos kasmet papuošia bažnyčias, įstaigas, Lietuvos gyventojų namus. Ūkio šeimininko A.Žemaičio teigimu, Lietuvoje puansetijas augina vos keli gėlininkystės ūkiai, nes tai lepi gėlė, kurios be šilumos irpriežiūros niekaip neužauginsi, nepražydinsi. Būtent dėl to, kad tai šilumamėgė gėlė, Lietuvoje jos daug kas atsisakė, liko tik prie to prisitaikę. Be Žemaičių ūkio, šių gėlių, artėjant Kalėdoms, dar buvo galima rasti poros augintojų šiltnamiuose.

Žemaičiai puansetijų neatsisako jau daugiau kaip 10 metų, nepaisant to, kad šių ryškiaspalvių gėlių įvežama ir iš užsienio. Konkurencija yra didelė, bet dzūkų gėlės paklausios, jų per daug nebūna. Šeimininkai sako, kad kalėdinės puansetijos jau tapotradiciniu ūkio augalu, pateisinusiu visus jų lūkesčius. „Mūsų ūkio žmonėms reikia duoti darbo rudenį ir žiemą, nes tai irgi svarbus puansetijų auginimo kriterijus“, – pridūrė ūkio savininkas A.Žemaitis.

Šiais metais puansetijos Žemaičių gėlininkystės ūkyje pražydo laiku.

Be to, gėlininkai yra sukaupę nemažą patirtį, kaip jas prisijaukinti šaltuoju metų laiku, kas nėra taip paprasta. Vienas iš sunkumų –puansetijoms visą parą reikia šilumos. Kad puansetijos augtų, dienos metu šiltnamiuose tenka palaikyti 20–22, o naktį – 17–18 laipsnių temperatūrą. Ūkininkams tai pavyksta, nes gėlininkystės ūkyje įrengta dujomis kūrenama katilinė, taip patšildyti dujomis pritaikyti plėveliniai ir stikliniai olandiški šiltnamiai.

Dėl šildymo tenka skaičiuoti išlaidas. Šiltnamių šildymas sudaro didelius kaštus, todėl puansetijos augintojams neneša didelio pelno, kad galėtų iš jų pakankamai užsidirbti. Šiemet Žemaičiai pražydino 40–50 tūkst. vazonėlių puansetijų. „Mums tai nėra dideli skaičiai“, –pabrėžė Punioskaimo gėlininkai.

Daugiausia raudonų

Puansetijų daiginimas prasideda vasaros pabaigoje. Jau ne pirmus metus Žemaičiai augina ankstyvąsias puansetijų veisles. Jas auginti paranku, nes nereikia laikyti tamsoje, kai artėja pražydinimo laikas. Tai didelis privalumas ir gėlininkų darbo palengvinimas. Šios gėlės auginamos atskirame šiltnamyje. Su puansetijomis kartu neauga kitos gėlės, nes joms nereikia tiek daug šilumos.

Šiemet Žemaičių šiltnamiuose pražydusios puansetijos džiugino spalvų gama – nuo baltos, rausvos, raudonos iki geltonos ir žalsvos. Gėlininkai išaugino daugiausia raudonos spalvos kalėdinių karalienių. Namams papuošti daugelis lietuvių ieško raudonos spalvos puansetijų, tačiau tradicijos kinta, kai kas mieliau renkasi baltas, rausvas ar gelsvas pastelinių spalvų gėles. „Kai kurie mūsų klientai nori tiktai baltų puansetijų“, –pastebi augintojai.

(Euphorbia pulcherrima)

Puansetijos iš Žemaičių ūkio intensyviau pradėjo iškeliauti gruodį. Priešpaskutinę savaitę iki didžiųjų švenčių gėlininkystės ūkio šeimininkai jų nebeturėjo – gėlės jau buvo prekybos centrų, parduotuvių lentynose arba jomis prekiavo smulkieji prekybininkai. Dėl puansetijų realizacijos didelių sunkumų nekyla, nesdažnas savo šventinį stalą nori papuošti lietuviškomis kalėdinėmis karalienėmis.

Tai ne vienintelės gėlės, kurias žiemą pražydina Punios kaimo gėlininkai. Žiedelius jau sukrovė raktažolės, po jų pradės žydėti tulpės, hiacintai, narcizai. Viskas taip suplanuota, kad žydinčių augalų gėlininkai turi ištisus metus, žydėjimo ciklas nenutrūksta. Ūkyje nuolat dirba 40 darbuotojų, o darbymečiu jų gretos padidėja iki 60-ies. Be gėlių šiltnamiuose auginami nemaži plotai(apie 1,6 ha) trumpavaisių agurkų.

Ūkininkas A.Žemaitis sakė, kad šie metai buvo pakankamai geri. Koronavirusas neįsisuko, nesusirgo nė vienas ūkio darbuotojas. Darbo netrūko, rūpesčių taip pat, bet užsidirbti žmonės kažkiek galėjo.

Paklūsta ne visiems

Puansetijos auginamos ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje. Tačiau šios oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė pripažįsta, jog ne taip paprasta pasiekti, kad auginamos puansetijos prieš pat Kalėdas pasipuoštų didelėmis puošniomis pažiedėmis.

„Specialiai tuo nesirūpiname, todėl mūsų oranžerijoje puansetijos turi rausvas pažiedes, bet jos mažytės, menkutės“, – sakė oranžerijos kuratorė.

Namams papuošti daugelis ieško raudonos spalvos kalėdinių gėlių.

Pasak R.Čanovienės, kad pažiedės paraustų Kalėdoms, reikia tiksliai apskaičiuoti laiką, kada aptamsinti augalus. Jeigu Kalėdoms nori turėti ryškią puansetiją,pasipuošusią gražiomis raudonomis ar kitos spalvos pažiedėmis, su ja reikės nemažai „pažaisti“. Tai šioks toks vargas ir rūpestis.

„Jei norite pražydinti puansetijas, reikia pasirūpinti, kad augalas mėnesį kitą būtų laikomas tamsoje beveik 12 valandų per parą. Manau, kad žmonės tiesiog neturi laiko tuo užsiimti,beje, gali ir nepavykti. Apie ankstyvąsias puansetijas, kurių nereikia laikyti tamsoje, neturiu žinių. Joms galbūt nereikėtų labai daug priežiūros, beliktų palaistyti ir pasirūpinti, kad būtų pasodintos į trąšią žemę. Jei puansetijos augs labai skurstančioje žemėje, tai ir pažiedės bus menkesnės“, – svarstė R.Čanovienė.

Ji minėjo, kad karpažolių gimtinė yra Centrinė Amerika. Puansetijų tradicija į Lietuvą atėjo iš Vakarų Europos prieš 20–30 metų. R.Čanovienė pripažino vaikystėje puansetijų mačiusi tik filmuose. Ji mano, kad būtent filmai ir televizijos laidos galėjo jas išpopuliarinti. Žmonės matė, jiems patiko ir patys panoro užsiauginti. Taip Centrinės Amerikos augalas prigijo Lietuvoje.

Pati R.Čanovienė namuose prieš Kalėdas džiaugiasi pražydusiu kalėdiniu kaktusu – tikruoju plokšteniu.