Nors parduotuvėse jau galima rasti dumplūnių vaisių, supakuotų į nedideles dėžutes, jas nedrąsiai sodiname soduose. Gal šie neįprasti augalai atrodo sunkiai auginami, o gal įsivaizduojame, kad jie kilę iš šiltųjų kraštų...

Primena pomidorus

Profesorius Kazimieras Grybauskas 1946 metais savo knygoje „Lietuvos TSR vaistingosios daržovės“ rašė: „Dumplūnė yra viena iš jauniausių daržovių pas mus. Jos sėklas Botanikos sodas išplatino Lietuvoje tik 1937 metais. Šio augalo originalūs vaisiai dėl jų saldaus skonio mūsų žmonėms patiko. Todėl kai kas iš vartotojų juos pavadino „lietuviškomis razinomis“.

Dumplūnė (Physalis) yra vienmetis augalas, užaugantis iki 50 cm aukščio, vaisius – geltonos spalvos uoga. Tai bukinių šeimos augalai, panašūs į pomidorus. Prieš gerus du dešimtmečius sodininkai buvo susidomėję dumplūnėmis, deja, jos plačiau neišplito, nors į Europą atkeliavo tuo pat metu, kaip ir pomidorai.

Dumplūnės iš tiesų primena pomidorus, bet užauga gražios oranžinės plėvelės apvalkale, primenančiame labiau gėlės nei pomidoro žiedą. Šis apvalkalas nuodingas, todėl dumplūnių vaisiai vartojami be taurelių. Yra įvairių šio augalo rūšių – ir dekoratyvinių, ir valgomųjų. Rudenį galima paskanauti valgomųjų ir žemuoginių dumplūnių vaisių.

Greitai auga

Valgomosios dumplūnės dažnai liaudiškai vadinamos stambiavaisiais dumplainiais, arba meksikietiškais pomidorais. Sunokę jų vaisiai ir vartojami kaip pomidorai. Šios dumplūnės greitai auga, vaisius sveria 40–90 g, būna 5–6 cm skersmens, priklausomai nuo veislės. Vaisius plokščiai apvalus arba apvalus, geltonas, oranžinis arba rusvas. Vienas augalas išaugina vidutiniškai iki 280 vaisių.

Valgomosios dumplūnės vaisių dedama į sriubas, salotas, iš jų gaminamos tyrės, konservai su morkomis, vaisiai marinuojami ir rauginami.

Nauda

Kuo naudingos dumplūnės? Jų vaisiai turi daug citrinos rūgšties, fosforo, geležies, vitaminų B ir C, rauginių ir pektininių medžiagų. Valgomųjų dumplūnių vaisiuose esančios karčiosios medžiagos panašios į alkoloidus, jos suteikia vaisiams specifinį skonį. Dumplūnėse yra medžiagų, raminančių nervų sistemą bei malšinančių skausmą, todėl jos tinka sergant sąnarių ligomis, norint atpalaiduoti raumenis bei numalšinti spazminius pilvo skausmus. Be to, dumplūnės padeda atsikosėti, puikiai tinka karščiavimui mažinti. Jų patartina vartoti sergantiesiems cukralige, podagra.

Žemuoginės dumplūnės sodininkų mėgėjų dar vadinamos smulkiavaisiais dumplainiais. Išauga iki 30–70 cm aukščio, vaisius – oranžinis arba geltonas, apvalus arba ovalus, uoga sveria 3–8 g ir yra 1–2,5 cm skersmens. Vaisiai pradeda nokti rugpjūčio viduryje, skinami du kartus per savaitę, prinokę būna labai saldūs.

Žemuoginių dumplūnių minkštimas sultingas, geltonas arba oranžinis, skonis gaivus, primenantis žemuoges arba ananasus. Saldžios ir sultingos uogos su žemuogių ar ananasų aromatu vartojamos šviežios, iš jų verdamos uogienės, džemai, drebučiai, jų dedama į pyragus, kisielius, kompotą, taip pat yra džiovinamos. Nuskintus dumplainių vaisius galima laikyti maždaug iki vasario pabaigos.

Šeimininkės gali pasigaminti marinuotų stambiavaisių dumplūnių, dumplūnių su česnaku užpilu, raugintų dumplūnių, dumplūnių salotų su svogūnais, išsivirti dumplūnių uogienės (tiks įdėti ir svarainių).

Dumplūnėms reikia pakankamai derlingo, lengvo juodžemio ir geros saulės atokaitos. Jos auginamos panašiai kaip ir pomidorai.