Lietuvą alina viena kaitri savaitė po kitos. Išvargusiems nuo aukštų termometro rodmenų meteorologai žiebia viltį, kad nuo savaitgalio kurį laiką šiek tiek atsikvėpsime. Vis tik, pasak Dotnuvos meteorologijos stoties vyriausiosios stebėtojos Natalijos Gaurilčikienės, karštas bus ir paskutinis vasaros mėnuo.

Karšta, bet ne rekordas

Jei nebūtų sekami orų rodikliai, daugelis gyventojų turbūt įrodinėtų, kad ši vasara yra karščiausia kokia tik buvo, bet N. Gaurilčikienė atskleidžia, jog karščio rekordų tikrai nesumušėme.

„Šiųmetė vasara šiltesnė nei 2017 m., bet tikrai ne rekordinė. Daugiametė birželio mėnesio temperatūros norma yra 15,7 laipsnio, o liepos – 18,1. Pernai vidutinė birželio temperatūra fiksuota 15,4 laipsnio, šiemet – 17,5. Praėjusiais metais vidutinė liepos mėnesio temperatūra buvo 16,7 laipsnio, o šiemet gerokai aukštesnė – 20,5 laipsnio“, – duomenis pateikia pašnekovė.

Karščiausias buvo pirmadienis

Karščiausia šios vasaros diena tituluojamas pirmadienis – liepos 30-oji. Tądien šiluma pasiekė kaitros Olimpą ir plieskė net iki 32,8 laipsnio. O rekordiškai karščiausia vasaros diena Dotnuvos meteorologijos stoties stebėjimų istorijoje įrašyta 1992-ųjų rugpjūčio 2 d. Tada kepino net 35,5 laipsnio karštis.

Kritulių kiekis į normas nepataikė

Kritulių kiekis abu vasaros mėnesius buvo itin skirtingas ir nė vienas nepakliuvo į daugiametės normos ribas. Birželį išgyvenome sausrą ir sulaukėme vos 34,1 mm kritulių, kai šio mėnesio norma yra 61 mm. Liepos kaitra atnešė gerokai gausiau kritulių. Jų fiksuota 83,3 mm. Norma – 70 mm.

Per amžių temperatūra jau pakilo

„Kaip vertinate vasaros orus? Ar turėtume sunerimti, kad klimato atšilimas jau šiepia dantis?“ – pasiteirauju Dotnuvos meteorologijos stoties vyriausiosios stebėtojos N. Gaurilčikienės.

„Lyginant su XX a. pradžia, Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 laipsnio. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (ekstremalieji 1976 m., 1992 m., 1994 m., 2002 m., 2006 m.).

Istorijoje klimatas keitėsi daug kartų: tai šyla, tai šala. Remiantis modeliavimo rezultatais, prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs“, – sako pašnekovė.

Taigi kaitrių vasarų ateityje greičiausiai sulauksime vis dažniau.

Išsilaikys iki vasaros pabaigos

Pasirinkusieji atostogas Lietuvoje paskutinį šios vasaros mėnesį, regis, irgi neliks prašovę pro šalį. Kaitra nebus išsikvėpusi ir parako jai pakaks visai likusiai vasarai.

„Karščio banga prasidėjo dar praėjusį mėnesį ir, kaip prognozuojama, tęsis iki pat rugpjūčio pabaigos“, – sako N. Gaurilčikienė.

Kaitra pasaulyje

Dotnuvos meteorologijos stoties vyriausioji stebėtoja Natalija Gaurilčikienė primena, kaip šiųmetė kaitra termometrų stulpelius į aukštumas šokdino visame pasaulyje.

„Remiantis duomenimis, surinktais vienų galingiausių pasaulyje superkompiuterių, tarp jų ir Pasaulinės prognozių sistemos (ang. Global Forecast System), bei Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, atskleidžiami naujausi meteorologiniai rodmenys iš skirtingų planetos vietovių.

Duomenys atskleidė tikrąjį karščio bangos mastą, kuris paskatino ypač šiltus orus skirtingose pasaulio pusėse. Šią savaitę Anglijoje fiksuotas 33 laipsnių karštis, o Švediją alina karščiausia vasara per ištisą šimtmetį. Pietinėje Kalifornijoje termometrų stulpeliai pasiekė 38 laipsnius, o Saudo Arabijoje karštis siekia net 46 laipsnius.

Dėl rekordines aukštumas pasiekusios temperatūros Japonijoje jau mirė mažiausiai 65 žmonės, o 22 000 buvo hospitalizuoti dėl patirto karščio smūgio. Sostinėje Tokijuje temperatūra šoktelėjo net iki 41,1 laipsnio.

Ekspertų teigimu, karščio bangą sukėlė išsilaikančios aukšto slėgio zonos“, – papasakojo N. Gaurilčikienė.