Svajojate apie draugą namie, bet šuo, katė ar net žuvytės – ne jums, nes tingite rytais eiti į lauką, daug keliaujate ar kaimynai pyktų dėl garsaus lojimo? Virtuvėje vis prisikaupia atliekų, bet nesinori kasdien keliauti iki konteinerio? Yra išeitis – tylūs ir nereiklūs gyvūnėliai, kurie ne vien patenkins norą kuo nors rūpintis, bet ir pasirūpins kai kuriomis atliekomis. Susipažinkite – jie vadinami Kalifornijos sliekais.

Kompostavimo virusas

Jeigu tokia draugija verčia raukytis, galima suprasti. Straipsnio herojė Aurelija Olendraitė, pirmą kartą juos išvydusi amerikietės draugės namuose, taip pat nebuvo sužavėta. Bet po truputį juos prisijaukinusi, mergina ne tik apgyvendino būrelį sliekų savo virtuvėje, bet ir skleidžia šį „virusą“ tarp artimųjų ir draugų, net gauna iš jų šiek tiek pajamų.

Kad maži raudoni kirmėliukai gali gyventi namie ir tyliai naikinti organines atliekas, jas versdami biohumusu, mergina sužinojo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur išvyko po studijų. Apsilankiusi pas vieną draugę, virtuvėje pamatė, kaip dabar prisimena, keistą dalykėlį. „Sužinojus, kaip vyksta visas kompostavimo procesas, mano pačios reakcija buvo atmetimas: kaip? Virtuvėje?! Fu…, – neslėpė Aurelija. – Tačiau kadangi pas draugę lankydavausi dažnai, pamačiau, ką ji daro su tuo įrenginiu – gyvąja šiukšlių dėže. Mane tai labai sužavėjo“.

Lietuvoje mergina visada rūšiuodavo atliekas – plastiką, popierių. „Vis tiek susidaro organinių atliekų, kurių nebūtina išmesti, iš kurių galima kažką gero padaryti, – pasakojo Aurelija. – Pradėjau kompostuoti dar Amerikoje. Kai grįžau į Lietuvą, to labai trūko. Namie rūšiuodavome, bet buitines atliekas reikėdavo tiesiog mesti į maišą ir į nešti į šiukšlių konteinerį. Skaudėjo širdį.“ Po kurio laiko mintimi apie kompostavimą namie Aurelija pasidalijo su draugu. Šis nesusižavėjo, bet pora nusprendė pabandyti ir naujas įprotis prigijo. „Taip pas mus atsirado sliekai, vėliau jais susidomėjo ir draugai. Dabar jau susidaro natūrali grandinė. Kai draugai atvažiuoja, pamato kompostavimo maišą, vienas kitas susidomi, klausia, kas tai. Nesinori tiesiog išmesti atliekų, norisi, kiek įmanoma, gyventi nekenkiant gamtai“, – kalbėjo pašnekovė.

Aurelija apgyvendino būrelį sliekų savo virtuvėje, taip pat skleidžia šį „virusą“ tarp artimųjų ir draugų.

Nedidelis verslas

Vilniečiai kompostavimui pasirinko specialų maišą. Pirmąjį jie parsisiuntė net iš JAV, nes ne tik Lietuvoje, bet ir kitur Europoje negalėjo rasti nieko panašaus. Vien maišas be siuntimo išlaidų kainavo apie 70 eurų. Kai draugai ėmė klausinėti, kur jį gavo, pora sumanė pasiūti maišą patys. Po to – antrą, trečią…

Taip įsisuko nedidelis verslas, kuris nėra pagrindinis pajamų šaltinis, tik papildoma veikla po įprastų darbų: „Siuvame po truputėlį, kiek pavyksta rasti laiko. Ieškome ekologiškų, pagamintų iš perdirbtų medžiagų.“

Kelių spalvų maišai parduodami internete, vienas kainuoja 50 eurų, dar 10–12 eurų atsieina specialus stovas, pagamintas iš natūralaus medžio.

„Paklausos netrūksta. Labiausiai trūksta laiko po pagrindinių darbų rasti šitai gerai idėjai, – juokėsi Aurelija. – Ji stebėtinai populiarėja. Džiugina žmonių entuziazmas. Daugėja žmonių, gyvenančių pagal „zero waste“ (nulis atliekų, – red. past.) idėją. Mes jau daugiau nei porą metų kompostuojame ir su mumis susisiekia vis daugiau žmonių. Sulaukiame ir klausimų, ir užsakymų. Šis projektas yra šviečiamoji veikla, patys net ne visada spėjame į viską atsakyti ir reaguoti.“

Anot pašnekovės, kompostavimu labiau domisi jaunesni žmonės, maždaug 30–35 metų. Vyresni vis dar pritingi rūšiuoti, dažnai pamatysi, kad net popierių jie meta į bendrus konteinerius.

Kompostavimo maišai siuvami iš specialaus „Cordura“ audinio.

Tinkama vieta ir tinkamas maistas

Kompostuoti maiše nesudėtinga. Iš pradžių pakanka į jį įberti šiek tiek žemės, suplėšyto popieriaus, organinių atliekų ir sliekų. Žemės galima paimti kad ir iš vazonėlio, sliekų – nusipirkti. Sliekai, kurių galima išsikasti ar po lietaus prisirinkti tiesiog nuo šaligatvio, netinka. Reikia specialių – Kalifornijos sliekų, kurie yra mažesni, bet aktyvesni, todėl užtikrina greitesnį organinių atliekų skaidymo procesą, be to, raudonesni už mūsiškius, nes jų apytaka greitesnė. Kalifornijos sliekai auginami ir parduodami ir Lietuvoje, radus jų augintojų galima užsisakyti internetu.

Viską sumaišius, sliekai pradeda maitintis atliekomis ir po truputį gaminti humusą. Tereikia vis pridėti atliekų, jei susikaupia daugiau drėgmės – įmaišyti popieriaus skiautelių (pavyzdžiui, laikraščio, blizgus žurnalinis tam netinka dėl jame esančių cheminių medžiagų). Aurelijos teigimu, internete pilna vaizdinės medžiagos su patarimais ir paaiškinimais, kaip paruošti maišą ir įkurdinti sliekus (angliškai šis procesas vadinamas bedding).

Kompostuojant šiuo būdu būtina laikytis kai kurių taisyklių. Visų pirma – maišą laikyti tinkamoje vietoje, kur ne per šalta, ne per karšta ir ne per drėgna.

„Kai gyvenau JAV, mano maišą prižiūrėjo draugė, – sakė ji. – Grįžusi sugalvojau sliekus apgyvendinti balkone. Bet tai – ne pati geriausia mintis, nes ten gali prilyti, drėgmės daugiau, ypač rudenį. Todėl geriau laikyti namie, kur negali pasiekti saulė, nelyja. Kai maišas peršlampa, nelabai gražiai atrodo. Tuomet reikia sliekus kažkur padėti ir maišą išplauti. O šiaip užtenka su šepetėliu pavalyti, nes medžiaga patvari.“

Dėl nepakankamo vėdinimo sliekams netinka ir tamsus kambarys, jei bute toks yra. Beje, maišo viršuje prisiūtas tinklelis, pro kurį patenka grynas oras. Sliekams tinka, pavyzdžiui, bendros vėdinamos patalpos rūsyje, jei keli kaimynai susitaria kompostuoti bendrai. Tiesa, tuomet kyla grėsmė, kad ne visi šeimininkai mokės sliekus prižiūrėti.

Kita taisyklė – vengti tam tikrų atliekų, kurios gali pakenkti sliekams ar sukelti prastą kvapą. „Kompostuojant lauke galima dėti viską. Sliekai nemėgsta tik citrusinių vaisių. O namie verčiau nedėti česnakų, svogūnų, kurie gali sukelti blogą kvapą. Esu girdėjusi, kad kažkas ruošėsi kepti picą ar pyragą ir į maišą primetė daug tešlos. Tuomet reikia didelės armijos sliekų, kad viską greitai sudorotų. Duona puikiai tinka, taip pat košės likučiai, makaronai. Viskas, ką valgome, ir kas yra pagaminta natūraliai. Mėsa – taip pat, jei jos nedaug, tik likučiai, kuriuos galima greitai suskaidyti. Dedant maistą, geriau šiek tiek jį pasmulkinti. Skaičiau, kad kai kurie net su plaktuvu suplaka, bet taip nereikia. Tinka ir popierius, servetėlės.“

Specialūs maišai

Kompostavimo maišai siuvami iš specialaus „Cordura“ audinio. Tai itin patvarus audinys, naudojamas kuprinėms siūti, net karinėje pramonėje. „Reikia, kad maišas būtų patvarus. Per arbūzų, melionų sezoną ir drėgmės viduje atsiranda, ir svorio šiek tiek yra“, – aiškino pašnekovė.

Ši medžiaga laidi orui, bet atspari drėgmei. „Esu girdėjusi istorijų, kad prieina maži vaikai ir pripila vandens. Maišo apačioje yra skylė, kuri užveržiama virvute, ir niekas neišbėga, neiškrenta. Maža skylutė lieka, pro ją nulaša vandens. Apačioje padedi indelį ir į jį suteka „sliekų arbatėlė“. Jei susidaro vandens perteklius, pridedi popieriaus ir drėgmę sureguliuoji. Nes jei jos per daug, kaip ir gamtoje po lietaus, sliekai ima lįsti į viršų, jiems gal deguonies trūksta.“

Skeptikus, kurie įsivaizduoja, kad virtuvėje įkurdinti sliekai po kurio laiko ima šliaužioti po grindis, spinteles, ant stalo ir net kiša nosis į maistą, pašnekovė nuramino: „Jei sąlygos geros, sliekai niekur nebėga. Juk maiše yra jų maisto. Jie bus ten, kur maistas.“

Maišą, laikantis minėtų taisyklių, galima naudoti labai ilgai. Sliekų, įsigytų kompostavimo pradžiai, taip pat turėtų užtekti. „Jei viskas tinka, aplinka gera, ne per drėgna, ne per karšta, ne per šalta, jie kuo puikiausiai dauginasi. O baigę savo amželį nugaišta, natūraliai komposte ir suyra. Gali matyti, kaip atsiranda kiaušinėliai, mažiukai sliekai, kaip jie auga. Sliekų prisidaugina pakankamai, duodame ir draugams, ir tėvams į kompostinę. Kompostavimo virusą plečiame.“

Ką daryti su sliekų pagamintu humusu? Aurelija patikino, kad namų sąlygomis sliekai daug žemės nepagamins. Nors jiems per parą reikia pusantro karto daugiau maisto, nei sveria patys, žemės tiek, kad būtų galima ją naudoti, atsiras tik po kelių mėnesių.

„Klausimas, kiek sliekų reikia? Kiek kompostinių turi, kokio dydžio šeima, kiek gamini namie, kiek atliekų susidaro?“ – klausimus bėrė pašnekovė. Pagal tai reikia žiūrėti, ar užteks saujelės sliekų ir ilgai kaupsi žemę vienoje kompostinėje, ar reikia poros kibiriukų, kad kuo greičiau perdirbtų visas atliekas. Kad susidarytų daugiau humuso, reikės palaukti ne savaitę ir ne mėnesį. Šis procesas priklausys nuo „darbininkų“. Pasak jos, jei pačiam žemės nereikia, aplink visuomet galima rasti kaimynų, draugų, pažįstamų ar kolegų, kurie ją mielai panaudos gėlėms. Humusą, kuris augalus veikia kaip vitaminas, galima pasiūlyti ir ūkininkams.

Pagal euroblogas.lt

Eglė Zicari