Atvėsus orams, graužikai skuba įsikurti ten, kur šilta ir yra maisto. Nesvarbu, šalta ar šiltesnė bus žiema, peliniai graužikai glaudžias arčiau žmogaus. Visuomenėje gausu įvairių patarimų, kaip naikinti mus puolančius kenkėjus, bet ar jie visi teisingi ir saugūs?

Pravers spąstai

Klaidinga manyti, jog katiną auginantys žmonės gali nesukti galvos dėl graužikų. Deja, pasak ekspertų, ne visi katinai turi polinkį medžioti. Be to, jei namuose yra pakankamai maisto, pelė katinui greičiausiai pasirodys neskani. Taip pat abejotina, ar katinas pajėgtų sumedžioti visus graužikus, kai yra didelis užkrėstumas.

„Dažnai žmonės garažuose ar rūsiuose laiko obuolius, morkas, bulves, o jie privilioja pelių ar žiurkių. Rūsiuose ar sandėliukuose labai svarbu užsandarinti plyšius tarp durų, langų, angas sienose, pašalinti nereikalingus daiktus: dėžes, žurnalus ir visa kita, kas gali tapti prieglobsčiu pelėms ar žiurkėms. Pastebėję apgraužtų vaisių ar daržovių, juos išmeskite, kad neužsikrėstumėte infekcinėmis ligomis: jersinioze, leptospiroze, trichinelioze ar kitomis“, – pasakojo biologas Liutauras Grigaliūnas. Jis priminė, kad galima naudoti ir graužikams skirtus spąstus. Jie ypač praverčia, jei namuose yra keturkojų augintinių, kurie gali paragauti nuodingo masalo. Būna taip, kad apsinuodijusia, bet dar gyva pele susigundo kačiukas. Tada gali žūti ir jis.

Idealios sąlygos

Pasirūpinę rūsiu ar garažu, žmonės dažnai pamiršta apie palėpę. Ten laiko laikraščius, daržo plėveles ar ką kitą, kas puikiai tinka graužikams, sumaniusiems susisukti lizdą. Šaltuoju metų laiku žmonės į palėpes užsuka rečiau, tad kenkėjai turi idealiais sąlygas gyventi ir daugintis. Beje, žiurkės ir pelės labai mėgsta įsikurti baldų stalčiuose. Tad jei rūsyje ar palėpėje yra senų spintelių, tikėtina, kad pavasarį, atitraukę stalčių, rasite ne itin maloniai kvepiantį jų lizdą.

„Jei palėpėje įsikūrė graužikai, neabejotinai vakare ar anksti ryte išgirsite jų krebždėjimą. Jei užlipę į palėpę pastebėjote pelių, žiurkių išmatų, skylių sienose, imkitės priemonių. Pakeiskite apgadintas stogo čerpes, užpildykite plyšius stogo dangai skirtu cementu ir pasirūpinkite, kad jūsų palėpė visada būtų švari bei tvarkinga“, – patarė biologas.

Kol nebuvo sukurtas arsenas, su graužikais žmonės kovodavo augalais. Laivai į jūrą išplaukdavo apsirūpinę šeivamedžių lapais: esą pelės ir žiurkės jų bijo. Dabar pabandžiusieji naudoti šeivamedžius tikina, kad jie veikia neilgai, tik tol, kol skleidžia kvapą. Kai kurie išbandė vaistines ramunėles. Jų kvapo graužikai taip pat nemėgsta.

Liepteliai į mirtį

Jei norima apsisaugoti nuo nepageidaujamų „svečių“, išvengti jų platinamų ligų, rekomenduojama itin atsargiai ir atsakingai rinktis naikinimo bei prevencijos priemones. Neretai pasitaiko ir bandymų graužikus naikinti mase, pagaminta iš cemento, cukraus ir miltų. Tokią košę pelės ir žiurkės ės tik tokiu atveju, jei vyrauja badas ir aplinkui nėra nė trupinėlio kitokio maisto. Ši priemonė neefektyvi – naikinimas užtruks ilgą laiką ir greičiausiai norimo rezultato nepasieksite. Tikima, kad graužikus galima atbaidyti natūraliomis priemonėmis: juodaisiais pipirais, pipirmėtėmis ir kt. Neva rekomenduojama pipirus barstyti tose vietose, kur buvo pasirodę graužikai, arba tarpeliuose galima prikaišioti medvilnės gabalėlių, suvilgytų pipirmėčių eteriniame aliejuje. Taip pat teigiama, kad atbaidyti kenkėjus padeda pipirmėtės, pasodintos vazonėliuose. Pipirmėtės tinkamos gaminti skanią arbatą, gardinti desertą, tačiau pelių iš namų neišprašys.

Nemalonus, bet gana patikimas liaudiškas būdas – gaudyti peles viliojant į aliejaus pripiltas talpyklas. Labiausiai graužikams patinka saulėgrąžų aliejus. Ne vienas žino, kad vasarnamyje palikto plastikinio butelio kamštelį, viliojamos jo kvapo, aštriadantės sugeba pragraužti. Į 0,5 litro talpos indą įpylus apie 100 g aliejaus ir pastačius pelių pamėgtoje vietoje, šios labai greitai įlipa, o išlipti nepajėgia. Kai kas net lieptelius padeda, kad pelėms būtų lengviau pasiekti gardųjį aliejų. Vienintelis šio būdo trūkumas – labai nemalonus vaizdas ir dar nemalonesnė užduotis, kai nustipusius ir pradėjusius gesti graužikus reikia užkasti.

Vis dėlto patikimiausias šiuolaikiškas graužikų naikinimo būdas – nuodai. Jų gamintojų daug, tačiau visų siūlomi nuodai veikia kaip antikoaguliantai. Ėmus skystėti graužikų kraujui, jie pajunta troškulį, todėl palieka patalpas, kuriose būna įsikūrę, ir stimpa lauke. Jei tai vyktų žmonių gyvenamosiose patalpose, ilgai tektų kęsti nemalonų kvapą, nes pelių gaišenų dažniausiai būna sunkiai pasiekiamose vietose. Ne vienas išbandė ir prekybininkų siūlomus ultragarsinius aparatus, kurie veikia įkišti į elektros lizdą. Jie kenkėjų nežudo, tik juos atbaido.

Graužikų platinamos ligos

Didžiausią pavojų žmonių sveikatai kelia graužikų ekskrementai – išmatos ir šlapimas. Per graužikų užterštus produktus galima užsikrėsti infekcinėmis ligomis, ilgam atsigulti į patalą ar net mirti. Būdingi ligų požymiai – karščiavimas, drebulys, galvos, raumenų, akių skausmas. Iš visų graužikų platinamų ligų Lietuvoje buvo užregistruota salmoneliozės, leptospirozės, jersiniozės, tuliaremijos atvejų. Pelės ir žiurkės gali būti ir pasiutligės nešiotojos. Jersinioze užsikrečiama suvalgius žalių, vartoti netinkamai paruoštų daržovių (morkų ir kopūstų), kurias jersinijomis užkrėtė pelės ir žiurkės. Leptospirozę, ūminę užkrečiamąją ligą, dažniausiai platina žiurkės. Žmogus ja gali užsikrėsti valgydamas užterštą maistą, gerdamas užterštą nevirintą vandenį, pieną, per pažeistą odą. Ligos sukėlėjas ant pažeistos odos patenka iš vandens ar dirvožemio. Šia liga dažniau serga kaimo gyventojai. Užsikrėsti tuliaremija galima per graužikų infekuotus maisto produktus ir vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolio, užkrėsto sergančių gyvūnų išskyromis. Tuliaremijos protrūkiai dažniausiai kyla esant didelei graužikų populiacijai.

Petras Klimas