Asociatyvi nuotr.

Ruduo tinkamas metas pradėti ruošti savo sodą pavasariui. Kokius augalus ir kada juos sodinti pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė.
Svarbiausia atskirti augalus, kurie turi įsišaknyti dar iki žiemos, o kuriuos geriau persodinti „miegančius“, kad prigytų jau pavasarį. Pavyzdžiui, pirmajai grupei priklauso spygliuočiai: jeigu norite pasisodinti gražią pušelę, rugsėjis yra puikus metas tai padaryti.
„Kalbant apie rudeninius sodinimus pirma mintis kyla apie svogūninius augalus, pavyzdžiui, krokus, narcizus, tulpes, scyles. Juos būtinai turime sodinti rudenį, nes jie turi spėti įsišaknyti, kad ir nedaug, bet tai yra būtina ir jie jau pavasarį parodys savo žiedus. Sodinti anksti pavasarį – jau vėlu“, – teigia ji.
Rožių persodinimas
Daugelis augalų, kurie yra persodinami vėlyvą rudenį dažniausiai prigyja labai sėkmingai: pats pagrindinis prigijimas vyksta pavasarį ir augalai prabudę naujoje vietoje iškart pradeda įsišaknyti. „Pavyzdžiui, tai puikiausiai galioja su rožėmis. Norint jas sodinti plikomis šaknimis, geriausia jas sodinti „miegančias“. Pavasarį toks laikotarpis, kai pašalas jau išėjęs, bet rožė dar nepradėjusi sprogti, yra labai trumpas, todėl sunku pagauti tą geriausią laiką. Tačiau vėlų rudenį viskas gerokai paprasčiau“, – sako apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė.
Pasodinus rožes vėlų rudenį laimėsime ir laiko: po persodinimo pavasarį, pirmuosius metus rožės adaptuojasi prie pasikeitusios aplinkos, o pasodinus iš rudens, adaptacinis laikotarpis praeina žiemą ir taip sutaupomas laikas. Taip pat apželdinimo specialistė pataria daugiamečius augalus persodinti po jų žydėjimo. Daugeliu atveju, ruduo ir yra tas laikas.
Naujų augalų sodinimas
„Dar labai svarbu paminėti, kad kalbant apie tai, kada geriausia sodinti augalus, labai svarbu, kaip tie augalai buvo auginami. Iškasant tiesiai iš grunto yra pažeidžiamos smulkiausios šaknelės, tos, kurios siurbia vandenį ir maisto medžiagas. Tada prigijimas yra sudėtingesnis ir tokiu atveju mes turime tai daryti pavasarį, kai augimas yra maksimalus arba rudenį, kai augimas labiausiai sulėtėja. Jeigu augalas yra augintas vazone, tuomet susidaro uždara šaknų sistema, tai mes išimdami iš vazono ir įdedami į duobą, šaknų nepažeidžiame ir tokį augalą galime sodinti ištisus metus“, – patarimais dalinasi ji.
Daug dėmesio reikia kreipti ir į tai, kaip paruošiama duobė skirta naujam augalui. Sakoma, kad į duobę reikia investuoti dvigubai daugiau nei į patį augalą, kalbant ne tik apie finansus, bet ir skiriamas jėgas. Paruošta duobė turi būti bent dvigubai didesnė negu vazonas, kuriame buvo tas augalas – ypač kalbant apie medžius ir krūmus. Nuo jos paruošimo priklausys ir tai, kaip prigis augalas.
Laura Bilinskaitė