Rubrika

Nuotekos – atokių valdų rykštė, kurios galima išvengti

Iš čiaupo ar vonios kambario nutekančio vandens likimas visiškai nejaudina didmiesčių gyventojų, kurie seniai prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų. Tačiau visai kita padėtis nedideliuose miesteliuose ar nuošaliose sodybose, kuriose nuotekų klausimas – paties savininko reikalas. Kad nuotekos neterštų aplinkos ir nesukeltų nepatogumų, būtina tinkamai pasirūpinti greitu bei saugiu jų pašalinimu.

Susitvarkyti paskatino aplinkosaugininkai

Šilavoto miestelyje gyvena apie 600 žmonių, tačiau nemaža dalis jų iki šiol neturi galimybės jungtis prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, todėl šį klausimą gyventojai sprendžia savarankiškai. Nors nuotekų valymo įrenginiai nuosavuose namuose pirmiausia atlieka aplinkosauginę funkciją (saugo, kad kenksmingos medžiagos nepatektų į gruntą, neužterštų aplinkui esančių kitų vandens telkinių), Šilavoto bendruomenės pirmininkė Aušra Masikonienė sutinka, kad valymo įrenginius gyventojus paskatino tvarkytis aplinkosaugininkų vizitai. „Tikrai girdėjau, kad vienam žmogui net buvo paskirta bauda. Kalbos greitai sklinda, žmonės aktyviau pradėjo spręsti šitą klausimą. Kam mokėti baudas, jeigu tiek pat gali susimokėti už įrenginį? Gatvėje, kurioje gyvenu, nemažai namų jau susitvarkė. Prieš keletą metų ir mes su šeima pasistatėme individualų nuotekų valymo įrenginį“, – pasakoja A.Masikonienė.

Nusipirko ramybę

Ji tikina, kad pačiam šiuolaikiškai tvarkyti nuotekas ne tik ramiau, bet ir labiau apsimoka. Moteris savo žodžius iškart argumentuoja: susikaupusį dumblą reikia išvežti tik kartą per metus, o pats valymo įrenginys taupus, suvartoja labai nedaug elektros. Pašnekovė sako, kad elektros sąskaita paaugo tik pora eurų, tad bendram šeimos biudžetui tai didelės reikšmės nedaro: „Anksčiau tekdavo nerimauti, jei tik nuotekos nebūdavo išsiurbiamos laiku, jos kažkur „prasimušdavo“. Dabar, galima sakyti, gyvename nusipirkę ramybę, dėl to mums jau nebeskauda galvos.“

Pasakodama kraštiečių senjorų istoriją Aušra primena seną posakį „Skūpus moka du kartus“. Mat senoliai pasistatę nuotekų valymo įrenginį taip norėjo sutaupyti, kad galop jis sugedo ir garbingo amžiaus porai teko susimokėti už remontą.

„Mus iš karto įspėjo, kad elektros geriau neišjungti net jei išvykstame atostogauti. Visi modernūs prietaisai dirba taip, kad būtų sunaudojama kuo mažiau energijos. Atvykę specialistai įvertino šeimos sudėtį. Nors mes esame keturiese, prašėme, kad įrenginio pajėgumas būtų toks, kad pajėgtų aptarnauti aštuonis asmenis. Dažnai sulaukiame svečių, todėl nenorėjome nerimauti, kad sistema nesugebės tinkamai dirbti“, – savo sprendimą rinktis galingesnį buitinių nuotekų valymo įrenginį motyvuoja A.Masikonienė.

Netvarka grįžta bumerangu

Tai, kad gyventojų sąmoningumas auga, dažniau susimąstoma, kur nukeliauja ir kokią įtaką daro jų išleidžiamos nuotekos, pastebi didžiausią nuotekų valymo sistemų gamybos patirtį Lietuvoje sukaupusios UAB „Traidenis“ technikos direktorius Gintaras Vinikaitis.

Vis dėlto, regionų gyventojams dar yra kur pasitempti. Oficialiai skaičiuojama, kad prie nuotekų tinklų Lietuvoje vis dar neprisijungę 30 tūkst. namų ūkių. Aplinkos ministerija, remdamasi Valstybės kontrolės ataskaitos duomenimis, teigia, kad net 73,7 proc. namų ūkių nuotekas surenka į surinkimo duobes, kurios nėra tinkamai tvarkomos. Paprastai tokie šuliniai ar duobės neturi dugno, nuotekos filtruojasi į gruntą ir didelė tikimybė, kad jos gali užteršti ir geriamojo vandens šulinius.

Rezervuaras ar individuali sistema?

Šiuo metu nuosavų namų, sodybų šeimininkai nuotekų valymo problemą dažniausiai sprendžia dviem būdais: įsirengdami nuotekų kaupimo rezervuarus bei individualius nuotekų valymo įrenginius. Tiesa, pirmasis scenarijus sodybų šeimininkams nepatrauklus. Nors rezervuarai ir montavimas atsieina tiek pat, kiek ir individualių valymo įrenginių, rezervuarus gana dažnai reikia ištuštinti, tad jų aptarnavimas nepatogus ir ilgainiui brangsta.

„Traidenio“ atstovas įžvelgia daugiau vietinių valymo įrenginių pranašumų: jos sandarios, todėl nuotekos nepatenka į gruntą, nuotekų vanduo įrenginiuose išvalomas iki 98 proc., įrenginys net ir karštą vasarą neskleidžia jokio nepageidaujamo kvapo. Taip pat tokie įrengimai pasižymi nedidelėmis eksploatavimo išlaidomis – vidutiniškai kartą per metus reikia išsiurbti dumblą, išvalyti orapūtės filtrus. „Gamintojas išduoda gaminio pasą, kuriame aprašyta, kaip prižiūrėti įrenginį. Vidutiniškai kartą per metus jį reikia išsiurbti, nes jame susidaro ir kietosios atliekos. Licencijuoti vežėjai rūpinasi, kad atliekos būtų išpilamos ne bet kur, o priduodamos tolesniam apdirbimui“, – pabrėžia G.Vinikaitis.

Padeda surasti projektuotoją

Norint įsirengti vietinę nuotekų valymo sistemą reikia nepamiršti, kad tam reikalingas projektas. Nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, kurių našumas ne didesnis kaip 5 kub. m per parą, priskirtini II grupės nesudėtingiesiems statiniams. O nuotekų valyklos, kurių našumas 500 kub. m per parą ir daugiau, priskirtinos ypatingiesiems statiniams.

Anot G.Vinikaičio, suprojektuoti tokį įrenginį nesudėtinga. Atvykęs į teritoriją projektuotojas įvertina tai, ko sklypo šeimininkas savarankiškai padaryti negali: įvertina situaciją, paviršinio vandens lygi, išvalyto vandens nuvedimą, pagal šeimos poreikius parenkamas įrenginio našumas. Tai apskaičiuojama ne tik pagal šeimos dydį, bet ir tai ar įrenginys bus naudojamas nuolat gyvenamoje ar poilsinėje sodyboje, kiek šeimyna suvartoja vandens, kaip dažnai užsuka svečiai ir kt. Nuotekų tvarkymo įrenginys taip pat statomas pagal aiškiai nustatytas taisykles, todėl pagal teisės aktus parenkamas tinkamas atstumas nuo gyvenamojo namo, šulinio ar kaimyninio sklypo.

„Paruošti projektą nesunku. Jeigu mūsų klientui reikia pagalbos, mes savo ruožtu galime pagelbėti surasdami patikimą projektuotoją arčiausiai kliento gyvenamosios vietos. Dirbame daugiau kaip 25 metus, todėl šiuo klausimu galime padėti“, – užtikrina „Traidenio“ technikos direktorius.

Pigaus ir kokybiško įrenginio nebūna

Nors vietinės nuotekų valymo sistemos statomos dešimtmečius, G.Vinikaitis pastebi, kad norėdami sutaupyti, žmonės vis dar lipa ant to paties grėblio – renkasi pigius, tačiau ne tokius saugius ir efektyvius įrenginius. Daugėja ir tokių statinių, kurių kokybė gerokai atsilieka nuo mūsų šalyje keliamų normatyvų. Pasak pašnekovo, daugėja iš kaimyninių šalių atsivežtų nuotekų valymo įrenginių-septikų, kuriuose nuotekos nėra išvalomos iki Lietuvoje keliamų reikalavimų, o tik apvalomas iki 45–50 proc. Tai yra nemaža problema, nes įrenginiai neatitinka keliamų standartų, o už įrenginį nepigiai sumokėjęs klientas negauna norimo rezultato. „Šie įrenginiai turi CE ženklinimą, klientas tarytum patenkintas, kad gaminys yra sertifikuotas, tačiau neatsižvelgia į vandens išvalymo rodiklius“, – atkreipia dėmesį G.Vinikaitis.

Neužkibti ant reklamos

Įrenginio našumą lems ir tai, kiek įdirbio jų gamintojas įdėjo prieš juos išleidžiant į rinką. Paprastai sakant, kiekvienas valymo įrenginys testuojamas ne tik pačių gamintojų, bet ir notifikuotoje laboratorijoje, kur testuojamas įrenginio patvarumas, ilgaamžiškumas, hermetiškumas bei našumas veikiant skirtingomis sąlygomis.

„Mūsų įrenginiai gaminami iš stiklo pluošto. Tai yra labai patvari ir ilgaamžė medžiaga. Mes suteikiame net 20 metų garantiją. Įrenginiai testuoti notifikuotoje laboratorijoje, todėl garantuojame išvalyto vandens kokybę. Noriu pabrėžti, kad valymo įrenginiai gaminami ir testuojami pagal ES iškeltus standartus. Laboratorijoje atliekami net keli bandymai: hermetiškumas, įrenginys testuojamas vertinant, kaip jis atlaiko skirtingas apkrovas, kokie pokyčiai montuojant šlapiame grunte, kai aukšti gruntiniai vandenys, atidžiai stebima išvalyto vandens kokybė. Paprastai sakant, valymo efektyvumo nustatymui įrenginys 9 mėnesiams atiduodamas notifikuotai laboratorijai, kur jis bandomas, imituojamos įvairios gyvenimiškos situacijos, tarkime, šeimai išvykus atostogų, dvi savaites negeneruojamos jokios nuotekos arba, priešingai, atvyko svečiai ir tam tikromis dienomis išleidžiama 50 proc. didesnė nei įrenginiui užduota nominali tarša, elektros dingimas ir kt. Atlikus minėtus bandymus išduodami bandymų protokolai, kuriais remiantis gamintojas kartu su gaminiu išduoda Savybių deklaracijas. Taigi, kiekvienas klientas privalo ne žiūrėti į tai, ką rašo reklaminis bukletas, o atidžiai skaityti atsakingų tarnybų išduotus sertifikatus ir gamintojo išduotas deklaracijas. Visa tai lems, ar įrenginys atlaikys jam pavestas užduotis“, – pabrėžia „Traidenio“ technikos direktorius.

Nėra sutarties – nėra atsakomybės

Projektuotojui parinkus vietą ir tinkamą įrenginį, ne mažiau svarbu techniškai tvarkingai jį pastatyti. Pasak G.Vinikaičio, kaip gamintoja suteikia garantiją įrenginiui, taip ir montavimo darbus atlikusi įmonė turi užtikrinti garantiją savo atliktiems darbams.

„Pasitaiko, kad mus iškviečia į vietą, nes įrenginys dirba ne taip arba visai nustoja dirbti dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Negalime pastatyti bet kaip. „Traidenio“ išduodamame įrenginio pase labai aiškiai nurodoma, kaip jį montuoti. Tačiau dažnu atveju pagailima žvyro, nesilaikoma grunto sutankinimo reikalavimų, neišlaikomas horizontalumas. Kai pasakome, kad įrenginys pastatytas netinkamai, žmogus griebiasi už galvos, nes gerbūvis jau sutvarkytas“, – kokybiško montavimo svarbą akcentuoja G.Vinikaitis.

Eksperto teigimu, šį pavasarį laikantis drėgniems orams ir aukštam gruntiniam vandeniui, pasitaikė atvejų, kai nuotekos neištekėjo iš valymo įrenginių ir sustabdė jų darbą. „Atvykus į vietą ir paklausus, kas atliko darbus, žmogus tik skėsčioja rankomis. Deja, gana dažnai išgirstame, kad su montavusia įmone susitarta darbus atlikti neoficialiai, kai kada net nežinomas jos pavadinimas. Kai nėra sąskaitos, sutarties, nėra ir statytojo atsakomybės. Projektuotojas prisiima atsakomybę už projektą, gamintojas už gaminį, o statytojas – už įrenginio statybą“, – reikalauti sutarties su statinio projektuotoju ir statytoju pataria G.Vinikaitis.

Laikytis taisyklių

„Traidenio“ technikos direktorius pabrėžia, kad norint išlaikyti gerą nuotekų valymo įrenginį svarbu nepamiršti ir esminių priežiūros taisyklių: reguliariai valyti orapūtės filtrus, patikrinti, ar į sistemą tinkamai paduodamas oras, laiku išsiurbti susikaupusį dumblą. Taip pat į valymo įrenginį neturėtų tekėti sūrios ar dezinfekcinių savybių turinčios nuotekos. „Dažnai įsirengiami vandens minkštinimo filtrai, į juos pilama druska. Tokių filtrų prasiplovimo vanduo negali patekti į nuotekų valymo sistemą.“

Į individualius įrenginius neturėtų patekti paviršinės nuotekos (nuo stogų, kiemų ir pan.), nuotekos iš garažų ir kitų nebuitinės paskirties patalpų, cheminės medžiagos, kurių patekimas į kanalizacijos sistemas nenumatytas pagal jų naudojimo paskirtį (naftos produktai, agrochemija ir pan.), vanduo po vandens minkštinimo ir geležies šalinimo filtrų regeneracijos.

„Iš esmės žmonės prižiūri įrenginius. Stengiamės suteikti visą informaciją, išduodame įrenginio pasą su atmintine. Moderniai tvarkomos nuotekos – ne prabanga, o būtinybė. Nors tai nėra maža investicija, ilgalaikėje perspektyvoje ji visada atsiperka“, – reziumuoja UAB „Traidenis“ technikos direktorius G.Vinikaitis.

IŠNAŠA:

Daugėja iš kaimyninių šalių atsivežtų nuotekų valymo įrenginių-septikų, kuriuose nuotekos nėra išvalomos iki Lietuvoje keliamų reikalavimų, o tik apvalomos iki 45–50 proc. Tai yra nemaža problema, nes įrenginiai neatitinka keliamų standartų, o už įrenginį nepigiai sumokėjęs klientas negauna norimo rezultato.

Ką rinktis? Individualaus nuotekų valymo įrenginio ir nuotekų kaupimo rezervuaro palyginimas

Įrenginys	Privalumai:	Trūkumai:
UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų valymo įrenginys	įvairaus pajėgumo, galima pritaikyti didelei ir mažai šeimai;aukštas išvalymo laipsnis;nėra vidinių judančių dalių, kurias reikėtų prižiūrėti ar keisti;patvari ir lengva stiklaplasčio konstrukcija (nesudėtinga transportuoti);dirba tyliai ir neskleidžia kvapo;minimalios elektros energijos sąnaudos;dėl komplektacijoje esančio dumblo tankintuvo perteklinio dumblo šalinimo darbai gali būti vykdomi tik vieną kartą per 1–3 metus ir (arba) rečiau;pritaikytas tiek pastoviam, tiek nepastoviam nuotekų generavimui.	didesnė pirminė investicija.
Nuotekų kaupimo rezervuaras	greitas įsirengimas;tinka esant labai dideliam nepastoviam nuotekų regeneravimui.	tinka nedidelėms šeimoms;nėra saugus, nes seniau įrengti ne visais atvejais turi dugną;gali atsirasti nemalonus kvapas;nuotekos nėra valomos, o tik kaupiamos; nuotekos išvežamos;privaloma periodiškai tikrinti nuotekų kaupimo rezervuaro sandarumą;nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų negali patekti į gamtinę aplinką.
Septikas	mažesnė kaina;greitas įrengimas.	įrenginiai vandenį tik apvalo, todėl nuotekos turi būti išvalomos iki Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų normatyvų;nuotekos po septiko negali būti išleidžiamos į aplinką, reikalingas tolesnis jų valymas.