Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pamišimas dėl akmenų

Prekiaujantieji lauko akmenimis džiaugiasi nemažu pelnu ir tvirtina, kad „akmenligė“ Lietuvoje neslūgsta.

Lietuvoje, matyt, nerasi gražesnės sodybos, kurios nepuoštų akmenys. Pastaraisiais metais tautiečiai tiesiog pamišo dėl jų. Kai kurie riedulius sunkvežimiais velka tiek į senesnių sodybų, tiek į modernių namų kiemus.

Kad bulvės taip augtų

Lietuvoje žmonės akmenimis puošia sodybas, panaudoja juos alpinariumams rengti, takeliams grįsti, tvoroms, židiniams mūryti, pastatams dekoruoti ir pan. O modernia ir brangiai kainuojančia technika dirbantys žemdirbiai tokias žemės dovanas keiksnoja – mat akmenys laukuose gadina techniką, gaišina darbus.

Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Balčiūnas, paklaustas apie akmenis, mojo rankomis: „Jau daug metų mes juos renkame ir galo tam nematyti. Jei nerinksi, technika negalės įvažiuoti į laukus. Ir taip jos nemažai sulaužyta.“ Bendrovė tokių riedulių rinkimą organizuoja du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Du mėnesius dirba mažiausiai keturi traktoriai ir apie dvidešimt žmonių.

Akmenės rajono ūkininkas Valius Ąžuolas taip pat kasmet laukuose „kariauja“ su akmenimis. Šiame krašte jų itin daug. „Juk neatsitiktinai mūsų miesto pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „akmuo“. Jau 25 metus juos renku iš savo laukų ir vis naujų atsiranda. Per dieną žmonės prirenka po 6–7 priekabas riedulių. Tiesa, laukuose, kur ilgesnį laiką buvo intensyviau renkama, jų šiek tiek sumažėjo“, – pasakojo ūkininkas.

Žemdirbiai juokauja, kad akmenys ir nesodinti auga kaip bulvės. Akmenų laukuose padaugėja pavasarį, po gilesnio įšalo, tačiau jų nestokojama ir po šiltesnių žiemų. „Pernai žiema nebuvo gili, tačiau pavasarį į paviršių iškilo daugybė akmenų“, – teigė V.Ąžuolas.

Kloja nemažus pinigus

Prieš kokį dešimtmetį ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose surinkti akmenys riogsojo suversti į krūvas galulaukėse ar pamiškėse. Dabar jų belikę tik ten, kur neužmato akmenimis prekiauti pradėjusių verteivų akys. Anot ūkininkų, jie be skrupulų išsirenka gražiausius akmenis ir pradingsta. Dažniausiai žemdirbiai tokių vagišių nesivaiko ir dėl to policijos nekviečia.

Interneto erdvėje pilna skelbimų, kuriuose akmenų pardavėjai siūlo pirkti įvairaus dydžio lauko akmenis. Už vieną toną akmenų prašoma nuo 20 iki 50 eurų. Pardavinėjami ir pavieniai dideli akmenys, dėl kurių kainos reikėtų derėtis.

Lauko akmenis pardavinėjantys šiauliečiai į Panevėžį atvežti sunkvežimį (28 tonas) akmenų siūlė už 900 eurų. „Kokių paprašysite, tokių ir atvešime. Norite 15 cm ar pusės metro skersmens, tokių ir bus. Mes juos išrūšiuojame“, – tikino akmenų pardavėjas iš Šiaulių krašto. Jis nesileido į ilgas kalbas, nes sakė skubantis patenkinti visų pirkėjų pageidavimus. Esą jie dabar kasdien „kaitina“ telefoną.

Kitas akmenų pardavėjas iš Kauno rajono siūlė atvažiuoti į vietą ir pagal skonį išsirinkti riedulių. „Dabar turime labai gražių ir išskirtinių, retai pasitaikančių. Iš kur tokių gauname? Čia vyksta stebuklai. Tokių gražuolių atsivežame nuo Anykščių pusės“, – mįslingai kalbėjo vyras. Jis paaiškino, kad anykštėnai ūkininkai jau seniai juos aprūpina akmenimis. Pašnekovas prisipažino riedulius gaunantis ne už dyką. „Mes jiems užmokame. Ūkininkai iš laukų prirenka krūvas akmenų, o mums leidžia išsirinkti“, – kalbėjo kaunietis.

Už paprastų lauko akmenų toną jis užsiprašė 40 eurų, tačiau, išsirinkus išskirtinius, kaina būtų jau didesnė. Kaunietis pardavėjas tikino, kad akmenys pastaruoju metu nebrango. „Prieš porą metų tona kainavo 120–150 litų, tačiau buvo laikai, kai jų už dyką niekas neėmė, o dabar visi puolė juos tempti. Nespėjame vežti“, – tvirtino pašnekovas.

Renkasi su dizaineriais

Akmenis pagal skelbimą pardavinėjantis molėtiškis prisipažino, kad daugiausia akmenų surenka iš ūkininkaujančio uošvio laukų. Ypač didelius iš savo laukų už dyką paimti prašo ir kiti ūkininkai. „3–4 tonas sveriančio akmens rankomis neiškasi, o toks – didelė kliūtis žemės ūkio technikai. Tad ūkininkai džiaugiasi ir dėkoja, kai atvažiuojame ir tokį akmenį išgabename“, – pasakojo skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs vyras.

Jis patvirtino, kad norinčiųjų pirkti akmenis daugėja. Juos perka įvairioms reikmės: sodyboms puošti, tvenkiniams įrengti, takeliams grįsti ir pan. Kaina priklauso nuo akmenų kokybės ir paskirties. Molėtiškio parduodamų akmenų vidutinė tonos kaina – 25 eurai, tačiau už išskirtinius akmenis žmonės pinigų negaili. Jam teko padėti gabenti įspūdingą riedulį, už kurį klientas sumokėjo 800 eurų. Jam pastatyti į vietą prireikė dviejų kranų.

„Miestiečiai dabar labai pamėgo akmenis. Iš Vilniaus apylinkių atvažiuoja rinktis su dizaineriais. Žmonėms patinka pilki, su įdomiais raštais akmenys, o raudoni yra nepopuliarūs“, – pirkėjų norus apibūdino pašnekovas.

Naudoja ir keliams

Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės direktorius sakė negirdėjęs, kad kas nors supirkinėtų akmenis, nors retsykiais žmonės atvažiuoja ir paprašo jų. Ūkio vadovas nesijaudina ir dėl to, kad jotainiečių surinktus akmenis kas išsiveža neatsiklausęs.

„Tegu renkasi į valias – negi gaila. Mes jų nesaugome. Jei reikėtų saugoti, visiems bendrovės darbuotojams tektų stoti į sargybą. O jei kas iš akmenų daro verslą, tegu. Lietuvos žmonės yra apsukrūs “, – šypsojosi A.Balčiūnas.

Akmenės rajono ūkininkas V.Ąžuolas savo laukuose surinktų akmenų į kairę ir į dešinę nedalija, nors pasiūlymų juos parduoti sulaukia. „Už priekabą siūlo vos keliolika eurų. Juos atvežti į krūvą kainuoja brangiau. Nėra ko pigiai parduoti akmenis, o paskui brangiai pirkti skaldą. Jei nori akmenų, tegu patys juos ir susirenka nuo laukų“, – kalbėjo ūkininkas.

Daugelis žemdirbių panaudoja akmenis savo reikmėms. Jie samdo akmenų smulkinimo paslaugas teikiančias bendroves ir gautą skaldą naudoja keliams tvarkyti. „Bendrovės darbuotojai atvažiuoja į kiemą ir susmulkina akmenis. Svarbiausia, kad būtų nemažas kiekis. Mūsų krašte tai – jokia naujiena. Dar tarybiniais laikais prieš asfaltuojant akmens skalda būdavo išberiamos miestelių gatvės“, – pasakojo V.Ąžuolas.

Jis patvirtino, kad anksčiau niekam nerūpėjo galulaukėse suverstos krūvos akmenų. Pastaraisiais metais jos pradėjo tirpti.

Sukūrė muziejų

Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gediminas Ališauskas tituluojamas akmenų karaliumi. Laukuose išvydus riedulį dažno ūkininko veidas apsiniaukia, o pakruojiečio – nušvinta. Aistra akmenims degantis vyras sukūrė įspūdingą akmenų muziejų po atviru dangumi ir nuolat jį pildo. Į savo erdvią sodybą jis sutempė tūkstančius mažų ir didžiulių akmenų. „Vis dar vežu juos į sodybą. Kol kas nekilo minčių akmenis pardavinėti. Kita vertus, nėra kas juos superka, bent jau aš apie tai nieko negirdėjau“, – prisipažino ūkininkas.

Pakruojietis akmenis renka tik nuo savo dirbamų žemių – 1 000 hektarų. Stambaus augalininkystės ūkio savininkas netgi buvo įsigijęs suomišką akmenų rinkimo mašiną, kuri palengvino darbą. Išgirdęs, kad lauko akmenų pardavėjai už sunkvežimį riedulių prašo 900 eurų, ūkininkas nustebo. „Būna, žmonės prašo akmenų, tai mes jų padovanojame, tegul puošia sodybas. Akmuo teikia stiprybės žmogui“, – kalbėjo G.Ališauskas.

Kiti akmenų nenori matyti

Edita Jokimčienė,

aplinkos želdinimo darbų įmonės „Žalia svaja“ direktorė

„Akmenligės“ pikas jau pasiektas. Tas pakilimas truko kokius 6–7 metus, o dabar, sakyčiau, masinė psichozė dėl akmenų ima slūgti. Dabar akmenų sodybose tiek daug, kad atsiranda klientų, kurie kategoriškai nusistatę prieš riedulius ir jų savo kieme nenori matyti.

Anksčiau visiems reikėjo lietuviškų riedulių, o pastaraisiais metais aplinka puošiama atvežtiniais spalvotais akmenimis. „Laisvo stiliaus“ kaimo sodyboms jie netiks ir kraštovaizdžio nepapildys, bet prie modernių namų ir aplinkos jie dera.

Manau, kad prie susidomėjimo akmenimis ir tokios jų gausos gyvenamųjų namų aplinkoje prisidėjo ir gyvenimo būdas, žmonių užimtumas. Kai šeimininkai nenori ar neturi laiko kapstytis prie augalų, gėlių, patogiau užkloti plėvele ir paberti akmenukų. Žinoma, iš akmenų sukurta daugybė gražių dalykų.

Rekomenduojami video