Redakcijos archyvo nuotr.

Sode, darže ir gėlyne, nepaisydami lietingų orų, turime pabaigti paskutiniuosius darbus prieš žiemą, kad vėliau galėtume ramiai ilsėtis.

Sugrėbkite lapus

Sode sugrėbstykite likusius lapus, juos sumeskite į iškastą duobę (įsidėmėkite, kad negalima kompostuoti sergančių vaismedžių ir ąžuolų lapų, pastaruosiuose yra daug rauginių medžiagų). Nuo vaismedžių nukratykite likusius sukamštėjusius vaisius, juos taip pat užkaskite į žemę – taip sunaikinsite ligų pradus.

Jei iki šalčių spėjote sukompostuoti daržo atliekas, bus iš ko pasidaryti vertingos trąšos, kuri po metų kitų tiks ir daržovėms, ir gėlėms, ir vaismedžiams. Kompostui skirta vieta turi būti nuošalesnė, kad negadintų vaizdo. Jai įrengti galite panaudoti senas lentas ar tankų vielos tinklą, svarbu, kad komposto krūva atrodytų tvarkingai. Kitas svarbus dalykas: kuo daugiau oro gaus kompostuojamos sodo ir daržo atliekos ar lapai, tuo greičiau viskas pus. Lapus galite kompostuoti ir į stiprius plastikinius maišus, tik juos būtina tvirtai užrišti. Lapai visiškai supūva per dvejus metus. Tačiau jau po metų juos galima naudoti kaip mulčią.

Vaismedžių priežiūra

Nuo vaismedžių kamienų nuimkite vasarą užrištas juostas su prilipusiais kenkėjais ir sudeginkite. Nugramdykite žievės atplaišas, nubaltinkite vaismedžių kamienus ir prieš žiemą apriškite. Kai kurie sodininkai medelius baltina tik pavasarį. Tai bergždžias darbas, nes kenkėjai jau būna pabudę ir nukeliavę į žiedinius pumpurus. Medžių kamienai rudenį baltinami ir norint apsaugoti juos nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimo. Vaismedžius galima baltinti pačių pasidarytu kalkių pienu (nepamirškite įmaišyti lipalo ar molio miltelių). Tinka ir vandens emulsiniai dažai. Specializuotose sodininkų parduotuvėse galite įsigyti jau paruošto medeliams baltinti skirto mišinio.

Nuo šalčio ir nuo temperatūros svyravimų, nuo kiškių ir graužikų medžius gelbės aprišalai. Vaismedžius galite aprišti impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudais arba nendrėmis, dviguba daržo plėvele, medžiagų atraižomis. Kamienus apvyniokite sukdami iš apačios į viršų, tada pro sandūras ant žievės nepateks vandens. Jei kamienus aprišite smulkesnėmis eglišakėmis, jas pritvirtinkite sukarpyta viela. Taip galima apjuosti ir surišti nendres ar šiaudų pynes. Žemaūgius medelius reikėtų apvynioti nuo žemės iki viršūnių, o pusiau žemaūgių – tik kamienus. Dažniausiai vaismedžių kamienai apsukami specialiu plastikiniu tinklu, kurį galima palikti ir vasarą. Vis dėlto geriausia apsauga nuo kiškių ar į sodą užklystančių stirnų – aukšta tinklo tvora.

Mulčiavimas

Vaismedžių, ypač jaunų, šaknys jautrios šalčiui, todėl jas būtina apmulčiuoti susmulkinta medžių žieve, pjuvenomis. Medeliai labiausiai nukenčia, kai mažai sniego, todėl pomedžius reikia sutvarkyti taip, kad ant šaknų prisikauptų ir laikytųsi daugiau sniego. Tam tinka eglišakės ir mulčias. Mulčiuojama, kai dirva truputį pašąla, iki 10–15 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną. Jei dedama šviežio mėšlo, kad nenukentėtų žievė, tarp kamieno ir mėšlo paliekamas apie 5 cm tarpelis.

Remontantines braškes reikia nukirpti iki pat šaknų. Geriausia tai daryti, kai savaitę laikosi minusinė oro temperatūra. Jei anksčiau nukirpsite braškių stiebus, jų šaknyse nespės susikaupti maisto medžiagų. Pradėjus šalti, 5 cm sluoksniu mulčiuojami braškių kereliai.

Pelėms ar kitiems graužikams skirtus nuodus įdėkite į plastikinius vamzdelius ar plastikinius butelius ir paslėpkite po žolėmis ar eglišakėmis, kad apnuodyto jauko nesulestų paukščiai. Jei yra kurklių, iškaskite nedideles duobes, į jas pridėkite šviežio arklių mėšlo. Pajutę kvapą ir šilumą, kurkliai į mėšlą sulįs žiemoti. Spustelėjus šalčiams, reikės tik iškasti ir ant žemės iškratyti mėšlą. Nuo šalčio žaladariai žus.

Jei žemė neįšalusi, daržininkai dar gali pasisėti krapų, petražolių, morkų. Iškart po sėjos lysvė mulčiuojama durpėmis – pavasarį dirva neišdžius ir sėklos greičiau sudygs.

Rūpesčiai gėlyne

 Prieš žiemą reikia pasirūpinti rožėmis, raganėmis. Rožes apdenkite eglišakėmis, kai oro temperatūra nukris iki 5 laipsnių šalčio. Prieš apklodami nupurkškite jas vario sulfato arba 3–5 proc. geležies sulfato tirpalu. Rožės geriau žiemoja, kai nuskinami visi lapai. Jei nėra eglišakių, apsaugai nuo šalčių tinka durpės arba spygliuočių pjuvenos. Kai kurie rožininkai pataria rožes apkasti tik žeme.

Lapkritį baigiami tvarkyti gėlynai, pašalinamos augalų liekanos. Kai pradės šalti, pamulčiuokite svogūnines ir daugiametes gėles, astilbes, monardas, flioksus, bergenijas, rodžersijas, liatrius, vilkdalgius. Ilgai augant vienoje vietoje, jų šaknys iškyla į paviršių, todėl mulčias apsaugos jas, jei spustelės šalčiai, o sniego dar nebus.

Sumedėjusių bijūnų, magnolijų, hortenzijų ir kitų šalčiui jautrių augalų stiebus apriškite šiaudais, eglišakėmis arba prilenkę apdėkite sausais lapais. Dvimetes gėles, žydinčias pavasarį, lapkričio pabaigoje taip pat būtina apkloti eglišakėmis, nes jos gali apšalti, jei ilgai neiškris sniegas.

Jei dirva dar neįšalusi, lapkričio mėnesį, atvėsus orams, laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje pasėkite vienmečių, dvimečių ir daugiamečių gėlių: žioveinių, medetkų, ešolcijų, kochijų, gvazdikų, rugiagėlių, laumenių. Tik nepasėkite per anksti, nes sėklos gali išbrinkti ir sudygti. Tada, spustelėjus šalčiui, jos gali iššalti.