Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Patvoriuose auganti kvapnioji aniužė tapo pasaulio garsenybe
Ša­lies ži­niask­lai­da pra­ne­šė, jog Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) moks­li­nin­kai su­kū­rė, iš­ty­rė ir pa­ten­ta­vo sau­gų ir veiks­min­gą an­tia­rit­mi­nį pre­pa­ra­tą iš kvap­nio­sios aniu­žės žo­lės. Skel­bia­ma, kad tai pir­mas Lie­tu­vo­je su­kur­tas ir tarp­tau­ti­niu mas­tu pa­ten­tuo­tas na­tū­ra­lios kil­mės vais­ti­nis pre­pa­ra­tas. Juo jau su­si­do­mė­jo JAV ir ki­tų vals­ty­bių far­ma­ci­nin­kai.
Pa­gal­bi­nin­kas šir­džiai Pa­sak me­di­kų, šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gos yra daž­niau­sia Lie­tu­vos gy­ven­to­jų mir­ties prie­žas­tis. Dau­giau­sia žmo­nių mirš­ta su­tri­kus šir­dies rit­mui. Šir­dies rit­mas ga­li su­trik­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių, tad ir vais­tai pa­cien­tams pa­ren­ka­mi in­di­vi­dua­liai. Šiuo me­tu pa­sau­ly­je arit­mi­jai gy­dy­ti nau­do­ja­mi pre­pa­ra­tai ša­lia tie­sio­gi­nio an­tia­rit­mi­nio po­vei­kio ne­re­tai tu­ri ir ša­lu­ti­nių, ne­pa­gei­dau­ti­nų sa­vy­bių. Tvi­ri­na­ma, kad LSMU moks­li­nin­kai su­kū­rė ir pa­ten­ta­vo sau­ges­nį au­ga­li­nės kil­mės an­tia­rit­mi­nį pre­pa­ra­tą iš kva­pio­sios aniu­žės žo­lės. „Eks­pe­ri­men­tais nu­sta­ty­ta, kad šio au­ga­lo pre­pa­ra­tas vei­kia šir­dį kaip pir­mo­sios kla­sės an­tia­rit­mi­nis vais­tas: blo­kuo­ja nat­rio jo­nų srau­tą šir­dies ląs­te­lė­se, slo­pi­na šir­dies elekt­ri­nį ak­ty­vu­mą pa­daž­nė­jus šir­dies rit­mui ar at­si­ra­dus ekst­ra­sis­to­lėms. Be­je, aniu­žė yra daug kur ap­tin­ka­mas au­ga­las, ku­ris ža­liuo­ja ir pa­tvo­riuo­se. Tur­būt to­dėl nie­kas rim­tai ja ne­su­si­do­mė­jo. Ta­čiau, kaip ne­re­tai at­si­tin­ka, ge­nia­lu­mas ir sly­pi pa­pras­tu­me“, – pa­žy­mi moks­li­nin­kų gru­pės va­do­vė, LSMU Far­ma­ci­jos fa­kul­te­to Vais­tų tech­no­lo­gi­jos ir so­cia­li­nės far­ma­ci­jos ka­ted­ros pro­fe­so­rė Jur­ga Ber­na­to­nie­nė. Moks­li­niai ty­ri­mai pa­tvir­ti­no, jog nau­ja­sis na­tū­ra­lios kil­mės pre­pa­ra­tas veiks­min­gai ša­li­na šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus, ge­rai to­le­ruo­ja­mas, sau­gus ir ga­li bū­ti pla­čiai nau­do­ja­mas arit­mi­jai gy­dy­ti. LSMU moks­li­nin­kams at­li­kus iš­sa­mes­nius pre­pa­ra­to po­vei­kio ty­ri­mus, nau­ją­jį ga­mi­nį ti­ki­ma­si sėk­min­gai nau­do­ti gy­dant šir­dies veik­los su­tri­ki­mus.

Ar­ti­mes­nė pa­žin­tis su aniu­že

Moks­li­nin­kai kvap­nią­ją aniu­žę, ku­ri net ne­bu­vo tarp vais­ti­nių au­ga­lų, ty­ri­nė­jo ke­le­rius me­tus. Ta­čiau, išau­šus šios žo­lės šlo­vės va­lan­dai, ne­pa­ta­ria­ma pul­ti šią žo­lę gy­dy­tis. Ta­čiau ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti su kvap­nią­ja aniu­že, kaip ir bet ku­riuo mū­sų žo­ly­nų au­ga­lu, ver­ta. Pri­me­na­me, jog „Bir­žie­čių žo­dis“ trum­pai apie kvap­nią­ją aniu­žę ra­šė 2012 me­tų rug­sė­jo 11 die­nos nu­me­ry­je ra­ši­ny­je „Apie kvap­nią­ją aniu­žę, ku­rią ga­li­ma su­val­gy­ti“. Ta­da ra­šė­me, jog so­die­tė J., ru­de­nį ra­vė­da­ma dau­gia­me­čių gė­lių dar­že­lį, tarp bi­jū­nų ap­ti­ko au­ga­lą, ku­rio ten nie­kas ne­so­di­no. Ne­ma­ty­tas au­ga­las - dau­giau kaip pus­met­rio aukš­čio, ša­ko­tas. Žie­dai su­si­tel­kę mels­vai vio­le­ti­nė­se var­po­se. Dar­že­lio įsi­bro­vė­lė ska­niai kve­pė­jo. Kva­pas ašt­rus, pri­me­nan­tis mė­tų ir me­li­sų kva­pą. Iš­siaiš­ki­no­me, jog tar­si iš nie­kur at­si­ra­dęs au­ga­las - kvap­nio­ji aniu­žė. Tai vien­me­tis, stip­riai kve­pian­tis au­ga­las. Bo­ta­ni­kai aiš­ki­na, jog kvap­nio­sios aniu­žės Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je Vi­du­rio Eu­ro­po­je, yra sve­tim­že­miai au­ga­lai. Ka­da kva­pio­sios aniu­žės pra­dė­tos au­gin­ti Lie­tu­vo­je, sun­ku tiks­liai pa­sa­ky­ti. Ta­čiau 1830 me­tais bo­ta­ni­kas Sta­nis­lo­vas Ba­tys Gors­kis ra­šė, kad su­lau­kė­ju­sių aniu­žių ga­li­ma ap­tik­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je. Kva­pio­sios aniu­žės sa­vai­me pa­pli­tu­sios be­veik vi­so­je Azi­jo­je. Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­ly­se jos bu­vo au­gi­na­mos kaip prie­sko­ni­niai ir de­ko­ra­ty­vi­niai au­ga­lai. Se­no­vė­je Lie­tu­vo­je, tik­riau­siai, jos ir­gi bu­vo au­gi­na­mos kaip de­ko­ra­ty­vi­niai ir prie­sko­ni­niai au­ga­lai. Ga­li bū­ti, kad į mū­sų dar­žus ir so­dus at­ke­lia­vo iš Vo­kie­ti­jos, nes kai ku­riuo­se ša­lies vie­to­vė­se kva­pio­sios aniu­žės iki šiol va­di­na­mos vo­kiš­ko­mis mė­to­mis. Kai kur aniu­žes va­di­na Je­ru­za­lės mė­to­mis. Ta­čiau kai ku­rie žmo­nės, ku­riems ait­ro­kas aniu­žių kva­pas ne­pa­tin­ka, va­di­na jas tie­siog smir­dė­mis. Kvap­nio­sios aniu­žės au­ga azo­to tur­tin­ga­me ir ga­na drėg­na­me dir­vo­že­my­je. Daž­niau­siai šių au­ga­lų ga­li­ma ap­tik­ti pa­na­mė­se, dyk­vie­tė­se, pa­tvo­riuo­se, dar­žuo­se, šiukš­ly­nuo­se, kar­tais pa­ke­lė­se ar miš­kuo­se ant ke­liu­kų. Kap­nio­sios aniu­žės yra švie­so­mė­giai au­ga­lai ir blo­gai pa­ken­čia ūks­mę, to­dėl daž­niau­siai jų ga­li­ma ras­ti ge­rai ap­švies­to­se vie­to­se. Žy­dė­ti pra­de­da lie­pos mė­ne­sį ir žy­di iki rug­sė­jo vi­du­rio.

Var­to­ji­mas

Kvap­nią­ją aniu­žę, kaip ir dau­ge­lį pikt­žo­lių, ga­li­ma su­val­gy­ti. Taip da­ry­ti šiais lai­kais net ma­din­ga. Pries­ko­niams var­to­ja­mi jau­ni kva­pių­jų aniu­žių la­pai. Smul­kiai su­pjaus­ty­tų la­pų daž­niau­siai de­da­ma į įvai­rius dar­žo­vių pa­tie­ka­lus, sa­lo­tas ir miš­rai­nes, jais pa­ska­ni­na­mos sriu­bos, troš­ki­niai. Kva­pio­sios aniu­žės tu­ri stip­rų sa­vi­tą kva­pą, to­dėl į pa­tie­ka­lus jų rei­kia dė­ti ne­daug. Pries­ko­niams var­to­ja­mos ir kva­pių­jų aniu­žių sėk­los. Sug­rūs­to­mis sėk­lo­mis gar­di­na­mi mė­sos ir dar­žo­vių pa­tie­ka­lai.

Ver­tė

Kva­pių­jų aniu­žių žo­lė­je su­si­kau­pia iki 1,7 pro­c. ete­ri­nių alie­jų, ku­rie nau­do­ja­mi par­fu­me­ri­jos pra­mo­nė­je. Sėk­lo­se bū­na iki 40 pro­c. grei­tai džiūs­tan­čio, tech­ni­nėms reik­mėms tin­kan­čio alie­jaus. Kvap­nių­jų aniu­žių žo­lės nuo­vi­ras ar ant­pi­las liau­dies me­di­ci­no­je var­to­ja­mi bak­te­ri­jų ir vi­ru­sų dau­gi­ni­mui­si slo­pin­ti, pra­kai­ta­vi­mą ska­tin­ti, karš­čia­vi­mą ma­žin­ti. Tei­gia­ma, kad kvap­nių­jų aniu­žių ar­ba­ta veiks­min­ga ap­si­nuo­di­jus al­ko­ho­liu. Esant sun­kioms pa­gi­rioms ne­va ge­rai iš­va­lo or­ga­niz­mą. Si­bi­ro ir kai ku­rių ki­tų Azi­jos sri­čių gy­ven­to­jai kva­pio­sio­mis aniu­žė­mis gy­do per­ša­li­mo li­gas, gal­vos skaus­mą, vi­du­ria­vi­mą. Vais­tams var­to­ja­ma džio­vin­ta žy­din­čių au­ga­lų žo­lė. Pa­na­šu, kad da­bar kvap­nio­ji aniu­žė taps šir­dies drau­ge.

Įvai­ro­vė

Bo­ta­ni­kai aiš­ki­na, jog yra ke­lios po­pu­lia­riau­sios aniu­žių rū­šys - Pat­ro­no, Sta­rin­to­no, Pa­teo­no... Va­ka­rų Eu­ro­po­je la­bai pa­pli­tu­si Pat­ro­no kvap­nio­ji aniu­žė, ku­ri au­ga tiek sau­lė­to­se, tiek pa­vė­sin­go­se vie­to­se. Ge­rai dau­gi­na­si, grei­tai au­ga, to­dėl ga­li pa­si­da­ry­ti įky­ria pikt­žo­le. Au­ga­lų ži­no­vai au­gi­na dar vie­nos rū­šies aniu­žę - ki­ni­nę, ku­ri ki­lu­si iš Šiau­rės Ki­ni­jos. Ten ji ži­no­ma kaip prie­sko­ni­nis au­ga­las, o pas mus au­gi­na­ma kaip po­pu­lia­rus de­ko­ra­ty­vi­nis pusk­rū­mis. Ki­ni­nė aniu­žė - va­sar­ža­lis pusk­rū­mis, ku­ris ga­li užaug­ti iki 1,5 m aukš­čio. Jo siau­ri, iki 12 cm il­gio, la­pai sklei­džia ma­lo­nų kva­pą, pa­na­šų ne tik į mė­tų, bet ir į kmy­nų. Juos ga­li­ma var­to­ti kaip prie­sko­nius. Švie­žių su­pjaus­ty­tų la­pų de­da­ma į agur­kų ty­rę, kiau­ši­nių, paukš­tie­nos ir žu­vies pa­tie­ka­lus, sriu­bas bei pa­da­žus. Jie taip pat yra bū­ti­na azi­jie­tiš­kos vir­tu­vės su­de­da­mo­ji da­lis. Varš­kei ki­ni­nė aniu­žė su­tei­kia ypa­tin­go sko­nio. La­pai - bliz­gan­tys ža­li, o ru­de­nį nu­si­da­žo švel­nia pur­pu­riš­kai rau­do­na spal­va. La­bai dai­lios yra pur­pu­riš­kai ro­ži­nės 10–20 cm il­gio ta­ria­mo­sios var­pos, ku­rios rug­sė­jo mė­ne­sį pa­si­ro­do ūg­lių vir­šū­nė­se. In­ter­ne­te skel­bia­ma, kad ki­ni­nės aniu­žės ga­li­te ga­li­ma įsi­gy­ti so­di­nin­kys­tės ūkiuo­se, spe­cia­li­zuo­tuo­se so­di­nin­kys­tės cent­ruo­se ar­ba už­si­sa­ky­ti ka­ta­lo­guo­se. Da­bar, kai kvap­nio­sios aniu­žės pre­pa­ra­tą mū­sų moks­li­nin­kai pa­ten­ta­vo, rei­kia lauk­ti ypa­tin­go su­si­do­mė­ji­mo šiuo au­ga­lu. Ne tik kvap­nią­ja aniu­že, bet ir jos gi­mi­nai­tė­mis. Taip juk bū­na: kai vie­nas iš gi­mi­nės iš­gar­sė­ja, vi­sa gi­mi­nė mau­do­si šlo­vės spin­du­liuo­se.
Rekomenduojami video