Šį vasarį tikrai galima sulaukti gražesnių dienų ir padirbėti lauke.

Kad nepleišėtų kamienai

Profesionalai tvirtina, kad medelius reikia balinti ne gegužės mėn. ar anksti rudenį, o tada, kai žemę ima glostyti pirmieji kaitrūs saulės spinduliai. Vasario pradžia – paskutinis laikas, kai medelių balinimas dar naudingas. Balinti patartina ramią, nevėjuotą dieną. Geriausia nusipirkti medeliams balinti skirtų sausų mišinių, kuriuose yra kalkių, klijų, cheminių apsaugos medžiagų nuo kenkėjų ir ligų. Svarbu laikytis ant pakuotės pateiktų nurodymų, kaip skiesti mišinį, kad skiedinys nebūtų per tirštas ar per skystas. Ant jaunų medelių skiedinį užtepti lengva, nes jų kamienai glotnūs. Su senais vaismedžiais tenka pavargti – prieš tepant kalkių skiedinį, nuo jų reikia nuvalyti žievės atplaišas, nes jose per žiemą tūno įvairūs kenkėjai. Geriausia būtų tas žievės atplaišas sudeginti. Nubalinę medžių kamienus, galėsite būti ramūs, kad jie nesupleišės dėl temperatūrų kaitos. Kai oro temperatūra teigiama, galima genėti vaismedžius ir vaiskrūmius. Stenkitės to nedaryti per pilnatį.

Būtinai reikėtų pasirūpinti spygliuočiais. Graži jų žaluma sniego fone traukte traukia saulės spindulius, kurie išgarina drėgmę. Ypač nuo vis kaitresnės saulės nukenčia kūginės eglutės, rutulinės tujos, įvairūs kadagiai, todėl šiuos augalus būtina apgaubti daržo plėvele. Pridengti galima tik iš pietų pusės, tada jie mažiau sukais. Taip apsaugoti spygliuočiai nenudegs, nenudžius jų spygliai.

Daržininkystė ant palangių

Vasario mėn. jau galima užsiimti daržininkyste ant palangių. Tam tinkamiausios pietryčių pusėje esančios palangės. Ant jų labai greitai sudygsta ir ima stiebtis krapai, pipirnės, lapiniai ridikėliai. Kraitelėse pradėjusius dygti svogūnus galite įstatyti į indelį su vandeniu arba pasodinti į vazonėlį su žeme. Po dėžutėmis su pasėtais žalumynais padėkite putplasčio, senų knygų, žurnalų ar nereikalingą batų dėžutę. Pakylėti arčiau lango stiklo augalai nesuvargsta, greičiau stiebiasi. Kol augalėliai sudygs, pridenkite juos plėvele, tačiau stebėkite, kad žemė neimtų pelyti. Trumpas dienas galima pailginti naudojant specialią mėlynų ir raudonų spindulių lempą. Beje, augalai, kuriems trūksta dienos šviesos, kaupia nitratus, todėl vos žalias svogūno laiškas gali būti labiau nuodingas nei naudingas.

Prieš akis – sėja

Tuoj įsibėgės saldžiųjų ir aitriųjų paprikų, pomidorų, salierų, svogūnų ir porų sėja. Pats metas pasirūpinti indeliais, į kuriuos išretinsite daigelius. Jei naudosite pernykščius indelius – juos išplaukite, kad neliktų ligų užkrato juos patartina palaikyti nestipriame kalio permanganato tirpale.

Pikavimui kuo puikiausiai tinka grietinės ir jogurto indeliai. Jie balti, tad kai pakaitins saulė, durpių substratas juose neįkais, neišdegs daigų šaknys. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pikuodami į tokius indelius sutaupysite pinigų ir padarysite gerą darbą gamtai, nes prasmingai panaudosite tai, kas būtų atsidūrę šiukšlyne.

Darbai šiltnamyje

Šiltnamį turintys daržovių augintojai žino, kad nuolat reikia į jį prikasti sniego, mat šaltis išdžiovina žemę. Drėkinamoje šiltnamio žemėje išsaugomos naudingosios dirvožemio medžiagos. Jeigu rudenį šiltnamis liko nedezinfekuotas, šio darbo imtis teks vos atšilus orams. Šiltnamio stiklus ar plėvelę galima plauti muilu, skalbiamaisiais milteliais. Šios priemonės gerai valo ir dezinfekuoja.

Naudojantieji sieros dūmadėžę reikia žinoti, kad ja dezinfekuoti šiltnamį galima tada, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 10–15 laipsnių. Visus šiltnamio langus ir duris reikia sandariai uždaryti, o dūmadėžėje esančią sierą padegti. Po dezinfekavimo šiltnamio dirvą reikia giliai sukasti. Jei šiltnamis bus tinkamai ir laiku dezinfekuotas, jame auginamos daržovės mažiau sirgs, jų nepuls kenkėjai.

Anksčiau nereiškia geriau

Specialistai pataria sėjos nepradėti pernelyg anksti. Gyvenimiška praktika rodo, kad per anksti pasėtų augalų daigai ištįsta, būna neatsparūs ligoms. Paprikų, baklažanų ir pomidorų vegetacija ilga. Pasėti pomidorai sudygsta maždaug po savaitės, o paprikos – po dviejų. Daigai išauga per 60–70 dienų. Vėlyvesniam derliui, atsižvelgiant į veislės ankstyvumą ir auginimo sąlygas, rekomenduojama sėti keletą kartų.

Vasario viduryje, pabaigoje ar kovo pradžioje sėjami vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo veislių pomidorai. Jiems tiks stikliniai ar storesne polietileno plėvele dengti šildomi šiltnamiai. Jeigu pomidorai augs visai nešildomuose, plėvele dengtuose šiltnamiuose – reikia sėti antroje kovo pusėje. Vėliausiai pomidorus galima sėti balandžio pradžioje. Paprikas galima sėti iki pirmojo kovo dešimtadienio.

Bitynas dūzgia

Visus darbus bityne turime atlikti kuo tyliau, nes į kiekvieną prisilietimą bitės labai jautriai reaguoja, ilgai nenurimsta, dėl to avilyje pakyla temperatūra, bitės ima veržtis į lauką, gali pradėti viduriuoti.

Vasario pabaigoje bičių lizduose jau atsiranda perų, prasideda bičių pavasaris. Lizduose prie perų temperatūra pakyla iki 34–35 laipsnių. Nusilpusiosios išeina iš avilio, daug jų miršta prie lakos, dėl to jų kūneliai gali užkimšti laką ir bitėms ims trūkti oro. Jei reikia, lakas tyliai, kad nesuerzintumėte bičių, išvalykite.

Į avilį turi patekti grynas oras – jis labai reikalingas bitėms, ypač auginančioms perus. Atsargiai atidarę avilį, sudrėkusias ir apšerkšnijusias pagalves pakeiskite sausomis. Bičių lizdus laikinai galite pridengti šilta antklode. Labai svarbu lizdus gerai apšiltinti, nes bitėms šilumos labiausiai reikia pavasariop, auginant perus. Bičių lizdus galite apšiltinti laikraščiais, keliais sluoksniais juos dėdami ant lubelių.

Šiuo metu bitininkai tvarko rėmelius, skuta pikį, lydo vašką. Vasario mėn. galima paaukštinti šešiolikos rėmų avilius su viena meduve, kad vasarą, esant geram medunešiui, būtų galima uždėti po dvi meduves. Kai kurie siuva pagalves, tvarko korius sandėliuose, gamina bitėms maistą. Jis gaminamas iš vienos dalies medaus ir penkių dalių cukraus pudros. Viską gerai išmaišius paliekama pusei paros. Paskui tikrinama, ar masė nelimpa prie rankų. Jei limpa, vadinasi, reikia įdėti daugiau cukraus pudros. Masės gabalai po 0,5–1 kg įvyniojami į polietileno plėvelę arba dedami į polietileno maišelius, juose padaromi plyšeliai bitėms prieiti. Maišeliai su maistu dedami virš rėmelių toms šeimoms, kurias reikia maitinti.

Liaudis apie vasarį ir vasarą

Gamtos pastebėjimai dažniausiai eina iš lūpų į lūpas. Ar iš tiesų liaudies išmintis byloja tiesą? Pabandykime stebėti ir įsitikinti:

• Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas.
• Jei vasarį laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
• Jei vasaris šaltas – bus lietinga vasara, jei vasaris šiltas – bus vėlyvas ruduo.
• Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas, o balandis šaltas.
• Jei vasario pradžia ir pabaiga graži – galima tikėtis gerų metų.
• Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
• Jei vasarį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis.
• Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas bus pavasaris.
• Ilgi varvekliai vasario pabaigoje – pavasaris bus ankstyvas, bet vėsus.
• Vasaris vandenį paleidžia – kovas sutraukia.
• Jeigu vasario mėnesį dažnai sninga ir pusto – liepos mėnesį bus dažni lietūs.
• Jei vasario 2-oji diena saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.
• Jei vasario 2-ąją kyla pūga – žiema ilgai karaliaus; gi saulėta diena pranašauja ankstyvą pavasarį.
• Jeigu Saulės įžengimo į Žuvies ženklą dieną bus dažni lietūs – metai bus sunkūs neturtingiems žmonėms (išmirks ar blogai išaugs rugiai ir duona bus brangi).
• Jei Saulės įžengimo į Žuvies ženklą dieną bus dargana, ypač jeigu sugriaudės perkūnija – metai bus vėjuoti, bet vaisingi, visa ko valgoma bus perteklius.
• Kai Saulės įžengimo į Žuvies ženklą diena sutampa su mėnulio jaunatimi – reikia laukti gerų metų.