Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šamano namas - sodininkų kaiminystėje

Meno kūriniais gali būti laikomi ne tik paveikslai, skulptūros, bet ir pastatai. Šiaudinių namų statybos pradininkas Lietuvoje architektas Petras Devižis pakvietė apsilankyti išskirtiniame statinyje, kurį kūrė kartu su teatro režisieriumi Olegu Kovrikovu.

Šamanų dvasia

Pamačiusi slėpiningą namą, per trumpą laiką iškilusį Vilniaus teritorijoje esančioje sodininkų bendrijoje „Tabakas“, pirmiausia prisiminiau filmus apie hobitus, nykštukus ir kitokius fantastinių filmų veikėjus. Kūrėjai, jei tik žinotų apie šį žmonių rankomis pastatytą būstą, nedvejodami turėtų išsinuomoti jį ir paversti filmavimo aikštele. Tik nežinia, ar Inga ir Olegas nors trumpam sutiktų  palikti išsvajotus, savomis rankomis išglostytus namus. Juolab kad ir patys gyvena tarsi kine. Į šamanizmo paslaptis paniręs O.Kovrikovas dažnai pasikviečia išskirtiniais gebėjimais stebinančių svečių iš tolimiausių pasaulio kampelių. Palei namo sieną išrikiuoti įvairūs instrumentai liudija, kad molio name nebūna nuobodu. Šamaniškų ritualų garsai ir paslaptys ilgam įsiskverbia į šiaudų ir molio sienas. Beje, jei ne viešnagė pas Peru džiunglių šamanus, vargu ar Olegas būtų pasiryžęs įgyvendinti P.Devižio projektą. Pasak architekto, reikia dvasiškai subręsti, kad galėtum gyventi harmonijoje su supančiu pasauliu. Būtent namas be kampų simbolizuoja kitokią pasaulio pajautą. Olegui jis tarsi šaknys, laikančios prie savo krašto.

P. Lileikio nuotr.

Šilumos į valias

Aišku, jokie burtai nepadės apsiginti nuo šalčio ar darganos, jei pro stogą lis lietus, o per sienas koš šiaurės vėjas. Jau trečią žiemą Kovrikovų šeima gyvens šiaudiniame name, apšildomame tik židiniu be ortakių, kurie paprastai būtinai įrengiami tipiniuose namuose. „Yra nedidelis šildomų grindų plotelis. Kai statėme namą, nežinojome, ar užteks šilumos. Baiminomės ir dėl mažojo Emilio, o dabar įsitikinome, kad šildomų grindų tokiam namui tikrai nereikia“, – sakė Inga, atsiradusi Olego gyvenime tada, kai pradėjo kilti namo sienos. Statybų įkarštyje gimė ir jų sūnus Emilis.

Įspūdingi laiptai

Į antrą namo aukštą veda įspūdingi laiptai, padaryti iš į 13 gabalų supjaustyto didelės senos guobos kamieno. Medžio net nereikėjo pirkti – važiuodamas Olegas pamatė pakelėje kelininkų nupjautą guobą, ir šie jam mielai ją padovanojo . Pasak Ingos antro namo aukšto nereikia papildomai šildyti. „Šiltas oras natūraliai iš apačios kyla į viršų. Kelis kartus per dieną pakuriu židinį ir šilumos į valias, o jei lauke apie 0 laipsnių, užtenka vieną kartą pakurti“, – sakė pašnekovė. Kai lankėmės, ji tarsi Penelopė laukė iš tolimos kelionės grįžtančio sutuoktinio. Jis bėgo Nepale maratoną, kurio tikslas –  surinkti lėšų vaikų mokyklai. Darbo vietas Inga su Olegu susikūrė patys. Abu veda ugdomuosius vadovavimo mokymus.

P. Lileikio nuotr.

Nebrangi statyba

Architektas P.Devižis neslepia, kad Kovrikovų namas – pavyzdinis. Pasak jo, šis pastatas įeis į vadinamojo šiaudizmo istoriją. „Aš ieškau meniškų žmonių, kurie suprastų šiaudizmo esmę. Labai svarbu, kad mano ir užsakovo pasaulėjautos būtų panašios. Paprastam žmogui būtų sunku suprasti mane, – sakė architektas. – Kitas niuansas, kad aš neturiu statybininkų brigados. Darbus turi organizuoti pats užsakovas.“ P.Devižiui buvo svarbu ir tai, kad šio namo statybai buvo skirta pakankamai lėšų. Paklausta, kiek kainavo šiaudų ir molio namas, Inga neslėpė –  25 tūkst. eurų.

Pigiausi – šiaudai

„Jei būtume samdę darbininkus sienoms moliuoti, būtume mokėję daug daugiau“, – sakė jauna moteris. Vien stoglangis, pasak jos, kainavo 3 tūkst. eurų, nes tuo metu tokios buvo kainos. Už kokybišką žalio miško akmens iš Indijos stalviršį virtuvėje sutuoktiniai sumokėjo 1,5 tūkst. eurų. Pigiausia medžiaga – šiaudai. Jie kainavo tik 600 eurų – 80 centų už ryšulį. Iš viso sienoms reikėjo 600 šiaudų ryšulių. „Manau, tokį namą dabar galima pastatyti maždaug už 18 tūkst. eurų“, – teigė pašnekovė. Ji priminė, kad pavyko sutaupyti virtuvės baldams. Ąžuolines lentas Olegas rado išmestas kaip netinkamą medieną.

P. Lileikio nuotr.

Molio vonia

Nemažai O.Kovrikovui atsiėjo marokietiška glazūra, kurios prireikė vidaus sienoms ir įspūdingai voniai. Vientisas vonios ir kriauklės masyvas suformuotas iš betono blokelių. Išgavus iš jų reikiamą formą, plyšiai buvo užtepti molio sluoksniu. Susidariusi aptaki forma galiausiai buvo padengta marokietiško molio sluoksniu ir pedantiškai, iki tviskėjimo, nušlifuota akmeniu. Taikant  senovinę technologiją apdorotas paviršius tapo visiškai atsparus vandeniui. „Toks pat galėtų būti ir klozetas. Tada vonios kambarys idealiai atitiktų namo stilių“, – sakė Inga.

Menininkų talka

P.Devižio teigimu, šiaudinių namų statybos trukmė gana trumpa. Olego namas buvo pastatytas ir įrengtas per vienus metus. Darbus, pasak architekto, reikia pradėti anksti pavasarį, kad iki javapjūtės būtų paruošti ir pamatai, ir karkasas. Vėluoti negalima, nes vienas molio sluoksnis turi džiūti 2–3 savaites. Tad, nusprendus statyti savo jėgomis tokį namą, reikia būti tikram, kad talkininkų nereikės toli ieškoti. Režisieriui talkino ir pramogų pasaulio atstovai. Pasiraitoję rankoves triūsė aktorius Leonardas Pobedonoscevas, buvęs grupės ŽAS dainininkas Linas Karalius-Ezopas. Talkininkų atsirasdavo ir per socialinį tinklą. Ne vienas, padėjęs statyti Olegui originalų namą, vėliau, dideliam architekto P.Devižio džiaugsmui, pats ėmėsi tokių statybų.

P. Lileikio nuotr.

Pasitelkė intuiciją

Pasak P.Devižio, projektuojant ir statant namą reikia pasitelkti ir užsakovo, ir architekto intuiciją, nes visko numatyti projekte neįmanoma. „Vietas langams turėjome rinktis pagal vaizdą, kuris atsivertų pro juos. Įėjimas, savaime suprantama, turėjo būti iš gatvės pusės“, – sakė architektas. Jis pabrėžė, kad statant tokį namą sudėtingiausia atsisakyti stereotipinio mąstymo. Jam, kaip architektui, nekilo problemų dėl stogo, kuris turėjo išlaikyti apie 10 tonų žemių ar kitų namo konstrukcijų. „Niekada nebuvau toks drąsus ir kūrybingas kaip dabar. Galiu įgyvendinti sudėtingiausius projektus. Mano misija – propaguoti molio ir šiaudų namus Lietuvoje. Pradėjau daryti tai prieš 20 metų. Dabar jau kiti seka mano pavyzdžiu, stato šiaudinius namus, tik gaila, kad daro tai daug prasčiau“, – sakė architektas.

Pieva ant stogo

Dviaukštį namą moliu tinkuotomis sienomis puošia net dvylikos centimetrų storio velėna dengtas stogas. Ant jo galima pavaikštinėti ar prigulti ramų vasaros vakarą ir skaičiuoti žvaigždes. „Ant stogo auga ir žemuogės, tad galiu jų pasirinkti neišeidama iš kiemo. Reikia tik užlipti ant mūsų namo stogo“, – šypsodamasi pasakojo Inga. Kitas tokio stogo privalumas – papildomas plotas. Ant greta namo iškilusio garažo stogo su kyšančiu išsaugotos obels vainiku mėgsta žaisti Emilis ir jo sesė Amelija. Šešių arų sklype, kurį O.Kovrikovas gavo dovanų iš močiutės, reikėjo sutalpinti ne tik 50 kv. m namą, bet ir pirtį, paslaptingą meditacijų namelį, tvenkinį, gamtinį daržą, senas obelis. Indėniškas tipis, kuriame renkasi šamanizmu besidomintys bendraminčiai, pastatytas iš kaimynų nuomojame sklype.

Rekomenduojami video