Daugelis jau pasiilgo įprastos žiemos, girgždančio sniego ir lengvo šaltuko. Tačiau miškuose sužydėjusios žibutės, pumpurus skleidžiančios sakuros pranašauja tikrą pavasarį. Apie tokias klimato išdaigas „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologe Viktorija Mačiulyte.

Ar yra buvę oficialiai užfiksuotų atvejų, kada sausis buvo toks neįprastai šiltas?

Iki šiol pats šilčiausias sausis buvo praeitame tūkstantmetyje, 1989 metais, kai vidutinė oro temperatūra buvo +2 laipsniai. Kadangi mėnuo tik įpusėjo, sunku pasakyti, ar būtent sausis bus šiltesnis. Tačiau jei nebus didesnių atšalimų, šio sausio temperatūra gali pralenkti užfiksuotą 1989 metais. Stebėsime, kaip klostysis situacija šią savaitę. Vis dėlto žiema dar gali ateiti.

Jei kalbame apie klimato kaitą, tai iš tikrųjų teigiamos oro temperatūros nuokrypių daugėja, todėl ne veltui pasaulyje fiksuojami didžiausi rekordai per paskutinius 20 metų. Šiame tūkstantmetyje užfiksuotas oro temperatūros kilimas, šilimo tendencija yra akivaizdi. Galima prisiminti pernykštę žiemą – jos šiek tiek turėjome, sausį sniegelio buvo, bet vasario viduryje jo neliko. Vėliau gan sparčiai šilo, todėl galima sakyti, kad žiema pasibaigė vasario viduryje. O šiais metais žiema dar net neprasidėjo. Tačiau numatyti mėnesiui į priekį negalime, nes patikimiausia prognozė yra 5–7 dienoms. Taigi iš tiesų šilta, saulė šviečia, už lango pavasaris, gali spūstelėti tik 5 laipsnių šaltukas. Manau, kad ekstremaliai šalto laikotarpio su gilia snieginga žiema jau neturėtų būti.

O kokių pasekmių galime sulaukti, kai tokios žiemos?

Žinoma, tai labai kenkia žemės ūkiui: gamtai tai neigiamas poveikis, nes medžiai turi žiemoti, o šilti mėnesiai kenkia žemės ūkio augalijai. Kai matome sužaliavusius peraugusius žiemkenčius, galima tik įsivaizduoti, kokių nuostolių sulauktų ūkininkai, jei paspaustų šaltukas. Kai nėra sniego, visa augalija gali nukentėti nuo šalčio – pradėję skleistis augalai lengviau pasiduoda šaltukui. Kita vertus, neiššąla tie patys parazitai, erkės, dėl to padidėja jų platinamų ligų skaičius. Todėl pasekmės žmogaus sveikatai akivaizdžios. Sistemos pasikeitimas niekada nebūna geras, tai kelia rimtų problemų.

Ar tai tiesioginis klimato kaitos padarinys?

Remdamiesi vienų metų, vienos žiemos duomenimis negalime sakyti, kad tai klimato kaita. Vienos žiemos gali būti šaltos ir gilios, kitos – šiltos. Tai yra orų permainos, tačiau klimatologinė žiemų šilimo tendencija yra matyti. Žiema – labiausiai šylanti iš visų keturių metų laikų. Tai reiškia ir kritulių pokytį, nes žiema siejama su sniegu, ledu, todėl sparčiai kylant temperatūrai keičiasi ir kritulių bazė, nėra sniego, kuris pavasarį tirpdamas papildo gruntinius vandenis, suteka į upes. Pernai metų ekologinė situacija susijusi su upių nuotėkiu, buvo mažai kritulių, nebuvo sniego tirpsmo ir pavasarinio potvynio, todėl upių lygis buvo smarkiai nukritęs. Tuomet automatiškai upėse didėja tarša, visa sistema yra labai sudėtinga.

Tai kada galima kalbėti apie klimato kaitą?

Klimato kaita vyksta. Aišku, yra skeptikų, tačiau faktai iškalbingi. Išmetamas CO₂ kiekis į atmosferą, be jokios abejonės, daro poveikį orų sistemai. Visame pasaulyje kyla temperatūra ir daugėja katastrofinių reiškinių. Ir tai paremta ne subjektyviu vertinimu, o kelis šimtus metų vykdomais meteorologiniais stebėjimais. Tiesą sakant, diskusiją apie klimato kaitą reikėtų perkelti į kitą lygį, ne klausti, ar tai vyksta, o mąstyti, ką reikia dėl to daryti. Juk pastebime, kad pasaulyje daugėja įvairių katastrofų – tornadų, sausrų, perdėtai lietingų laikotarpių. Lietuvoje taip pat jaučiame klimato kaitos poveikį – karščio bangos, sausros, po kurių įsivyrauja liūtys.

Kaip šylantis oras nulemia katastrofas?

Sausros, liūtys tikrai turi sąsajų su klimato kaita. Kalbant apie šį procesą, daugiausia akcentuojama, kad kyla vidutinė oro temperatūra, tirpsta ledynai ir pan. Tačiau kokią įtaką bendras foninis vidutinės globalios temperatūros kilimas daro apskritai visai klimato sistemai? Reikėtų pabrėžti, kad oro sąlygos tampa ekstremalesnės. Skirtinguose pasaulio regionuose tai pasireiškia skirtingai. Pavyzdžiui, Europoje dažnėja ekstremalių pokyčių – atsiranda sausesnių laikotarpių, po jų gali įsivyrauti drėgnesni. Tokias tendencijas gerai iliustruoja paskutiniai keleri metai Lietuvoje. Štai 2017-aisiais iškrito labai didelis kiekis kritulių, miestai skendo, ūkininkai negalėjo nuimti derliaus, o 2018-ieji buvo itin sausringi ir vėl nukentėjo ūkininkai, vyko gaisrai, kankino padidėjęs miestų užterštumas. Šiemet užklupo ankstyvoji sausra, kuri irgi rodo ekstremalius orus. Taip pat stiprėja vėjo greitis. Kitaip tariant, visa orų sistema šyla, o kai sistema keičiasi, meteorologiniai reiškiniai tampa ekstremalesni ir dėl to sunkiau prognozuojami.

Kokie klimato kaitos nulemti reiškiniai stebimi Europoje?

Apibendrinant, daugiausia žalos darančiu meteorologiniu reiškiniu laikoma sausra, nes ji yra ilgalaikė ir apima didelę teritoriją. Dar vienas reiškinys – stiprėjantis vėjas (didėjantis jo greitis), siejamas su galingesnėmis audromis. Dėl jų žiemą nukenčia mūsų pajūris, nuplaunamas smėlis.

Reikia pabrėžti, kad klimato kaita nėra tik orų sausėjimas ar šilimas, labai svarbus šių pokyčių padarinys – didėjantys orų kontrastai. Karščio bangos vasarą tampa vis dažnesnės ir stipresnės, tačiau taip pat stebimi pokyčiai žiemą: ne tik kyla vidutinė šaltojo sezono oro temperatūra (beje, Lietuvoje tai sparčiausiai šylantis sezonas!), bet ir susidaro tinkamos sąlygos šalčiui įsiveržti.

Kalbant apie visam pasauliui aktualius reiškinius, tai būtų tirpstantys ledynai ir kylantis vandens lygis. Beje, pastarasis daugiausia yra susijęs ne su ledo tirpimu, bet su oro temperatūros kilimu – dėl terminio plėtimosi savybės šylantis skystis (šiuo atveju pasaulinis vandenynas) plečiasi. Kylantis vandens lygis pakelia bendrą pasaulinio vandenyno bazinę ribą. Jei stiprėja vėjas, didėja jo greitis, siaučiant audroms vandens lygis dar labiau pakyla ir būna niokojamos teritorijos. Nukenčia ne tik jūrų pakrantės, bet ir į vandenynus įtekančios upės. Pakyla jų vandens lygis, patvinsta krantai, įvyksta visokių nelaimių. Taigi daugelis įvairių reiškinių yra susiję vieni su kitais.