A. VALAIČIO nuotr.

Tradicines daržoves ir prieskoninius augalus savo reikmėms auginantiems gargždiškiams Kazimierai ir Jonui Sipams šiemet nebereikia desertui parduotuvėje pirkti gardžiųjų arbūzų – prisiaugino savo sodo sklype. Ir ne kumščio, o kelių kilogramų dydžio.

„Saldžiųjų arbūzų galime užsiauginti savo daržuose – nebereikia pirkti importinių, iš šiltųjų kraštų parvežtų“, – savo patirtimi dalijosi K. Sipienė.

Pernai bandė auginti šiltnamyje, bet trūko erdvės, augalu reikėjo rūpintis kaip kūdikiu. Šiemet pavasarį kelis namuose ant palangės užaugintus daigus pasodino daržo lysvėje. Jie suvešėjo, išsikerojo į visas puses – šiems reikia nemažai vietos. Patręšė vandenyje sumaišytais pelenais, nes, pasak daržininkės mėgėjos, arbūzams reikia atitinkamo rūgštingumo dirvos. Taigi be trąšų ir vargo užsiaugino desertinę daržovę, kuria mėgaujasi nuo rugsėjo. „Sultingas, skanus, be chemikalų, nitratų, bet gal ne toks saldus kaip importiniai, nes pas mus mažiau saulės“, – kalbėjo daržininkė mėgėja. Didžiausias arbūzas svėrė 9 kilogramus. Vieniems sudėtinga suvalgyti – dalijasi su kitais.

K. Sipienė negali pasakyti, kokios veislės puikiai užderėję arbūzai, nes sodino ir savo augintus, ir kaimynės dovanotus daigus. Sėklų pirko „Žaliojoje stotelėje“.

Šeima užsiaugino ir „sviestinį“ moliūgą, kurio forma primena gitarą. Jo vidus geltonas, tikriausiai dėl to ir pavadinimas toks. „Iš „sviestinio“ moliūgo kepame blynus, dedame į sriubą, bet skanu ir žalias“, – sakė paš­nekovė.

Asta GUSTIENĖ