Prieš prezidento rinkimus Gitanui Nausėdai simpatijų neslėpę daugelis žemdirbių nurijo karčią piliulę – naujasis prezidentas pasiūlė padidinti akcizą žymėtam dyzelinui. Tokio siūlymo priblokšti ūkininkai sunkiai tvardo emocijas ir sarkastiškai klausia: „Ar gerovės kūrimą pabrėžiantis valstybės vadovas mano, kad Lietuvos žemdirbiai jau ją pasiekė, kad jų sąskaita bus remiami pensininkai ir pašalpų gavėjai?“ Jie ragina gerovės simbolių pirmiausia paieškoti sostinėje, deramai apmokestinti klestintį elitą ir mažiau pinigų taškyti krašto apsaugai.

Prilygino akibrokštui

Prezidentas G.Nausėda siūlo kitais metais išlaidas socialinei apsaugai papildomai padidinti 100 mln. eurų. Papildomų lėšų raginama surinkti lėtinant neapmokestinamųjų pajamų didinimą, labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas ir didinant akcizą ūkininkų naudojamam dyzelinui.

Žemdirbių bendruomenės atstovai tokį siūlymą vadina akibrokštu. „Didėja mokesčiai, stipriai auga sąnaudos dėl aplinkosauginių reikalavimų, dabar dar užkliuvo ši lengvata, kuri taikoma daugelyje šalių. Dėl mažesnių išmokų ir augančių gamybos sąnaudų tapsime nekonkurencingi, bet lyg susitarus Lietuvoje nusitaikyta į žemės ūkį. Tai nenaudinga visai ekonomikai ir valstybei, tačiau užvestas kažkoks beprotiškas traukinys važiuoja ir traiško kaimą“, – taip prezidento staigmeną komentavo „Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių vadovai.

Jie neabejoja, kad žemės ūkiui didinant reikalavimų ir mokestinę naštą rezultatai bus priešingi – socialinė nelygybė tik padidės. Be to, ūkininkai mano, kad raginimas atimti iš žemdirbių ir duoti pensininkams, socialiai remtiniems žmonėms skatina atskirų visuomenės grupių susipriešinimą.

Pensininkai – tik širma

„Prezidento pasiūlymas – baisus. Visame pasaulyje ūkininkai yra remiami, o pas mus jie niekinami, visuomenės akyse juos stengiamasi pateikti lyg kokius priešus. Juk mes, kaip ir kiti piliečiai, mokame mokesčius, daug ūkių įdarbina žmones. Gamybos sąnaudos auga, štai šiemet tonos grūdų supirkimo kaina sumažėjo iki 60 eurų. Jei dyzelinas pabrangs, visiems ūkiams bus blogai, o mažesniems ūkininkams teks džiauti skrandį ant šakos“, – vaizdingai pasekmes apibūdino Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus vadovas Jonas Venslovas.

Jonas Venslovas

Ūkininkui nejauku, kad valdžios vyrai nesupranta, kokiomis sąlygomis dabar dirba žemdirbiai. „Jau dygsta žieminiai kviečiai, bet nuogąstaujame, kad neužkluptų rudeninė sausra. Turiu du tvenkinius, iš kurių vandenį naudoju pasėliams purkšti, vienas jų – tuščias. Esame labai priklausomi nuo gamtos, kuri visą mūsų darbą ir sąnaudas gali paversti niekais. O valdžia taikosi iš mūsų vis dar ką nors atimti“, – apgailestavo rokiškėnas.

Jo manymu, siūlymas atimti iš ūkininkų ir atiduoti pensininkams, socialiai remtiniems asmenims yra nekorektiškas. „Kodėl niekas neliečia klestinčio elito? Manau, kad socialinės reikmės gali būti tik priedanga. Tam, kad ne taip skaudėtų ir būtų lengviau atimti, pasakoma, jog pinigų reikia pensininkams. Štai mero patarėjui siūlomas atlyginimas – 1 800 eurų, o, pavyzdžiui, gaisrininkai, mokyklinio autobuso vairuotojai gauna apie 400 eurų. Štai ir gerovė“, – į socialinę nelygybę bedė J.Venslovas.

Rezultatas bus priešingas

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus nuomonė vienareikšmiška: „Turint omeny, kad gauname daug mažesnes tiesiogines išmokas, konkuruoti taps neįmanoma, nes išaugs gamybos sąnaudos. Mūsų darbštūs ūkininkai vijosi ES kolegas pirmiausia daug dirbdami – 16 val. per parą, to ES senbuvių šalių žemdirbiai jau nebedaro. Mūsiškiai jau dairosi, kur traukis, kad pragyvenimui užsidirbtų normaliomis sąlygomis. Tegu paanalizuoja statistiką, kiek mažėja ūkių, ir kas darosi žemės ūkyje.“

R.Juknevičius neabejoja, kad nukirpus lengvatą žemės ūkio gamyboje naudojamam dyzelinui kaimiškose vietovėse skurdas nesumažės, nes mokesčių ir reikalavimų naštos neatlaikę ūkininkai pasitrauks į pašalpininkų gretas.

„Liūdna, kai ekonomistas kalba apie tai, jog galima daryti tokius tarsi neskausmingus mokesčių politikos pokyčius, o esmines priemones atidėti kitiems laikams. Akivaizdu, kad tokią politiką, kai iš vienų stačiai atimama, o atiduodama kitiems, lydi prastos pasekmės“, – konstatavo jis.

Veržiama kilpa

R.Juknevičius teigė, kad ūkininkus gali paliesti ir kiti prezidento siūlymai dėl mokesčių pokyčių. „Norima pakoreguoti ir individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimą. Ūkininkai priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią ūkinę veiklą. Tad iš žemdirbių paims dar daugiau, kad surinktų tuos apie 100 mln. eurų socialinėms reikmės. Tai bus smūgis“, – nerimo neslėpė grūdininkas.

Jis priminė, kad pastaraisiais metais ūkininkai vis labiau apmokestinami, ir tas mokesčių didėjimas yra ženkliai didesnis, palyginti su kitomis mokesčių mokėtojų grupėmis.

„To pasekmės jau stipriai jaučiamos, štai gyvulininkystė susitraukė daugiau kaip 4 kartus.

Pavyzdžiui, Danijoje gyvulių skaičius 10 kartų didesnis, o priemonės, kurios riboja tokią veiklą, gerokai liberalesnės. Be prezidento siūlymų, smaugs aplinkosauginiai mokesčiai. Ko dar sulauksime? Vis sparčiau aplink žemdirbių kaklą veržiama kilpa verčia labai rimtai įvertinti, kam naudingos tokios tendencijos. Kur tas valstybinis mąstymas?“ – klausė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas R.Juknevičius.

Siūlo pradėti nuo sostinės

Stambaus sodininkystės ūkio „Naradava“ vadovas Aloyzas Grygalis neslėpė nuostabos dėl prezidento siūlymo mažinti skurdą ūkininkų sąskaita. „Prezidentas, matyt, neįsigilinęs tai siūlo, gal patarė koks nors patarėjas. Bet taip daryti negalima. Kaimiečiams nori nudirti paskutinį kailį ir taip kurti teisybę? Rezultatas bus priešingas, kaime nėra kam dirbti, jis jau nusmaugtas. Nei pieno, nei mėsos jau negamina. Dar atimkime šiokią tokią kompensaciją už dyzeliną ir palaipsniui visai nunyksime“, – emocijas vos tramdė sodininkystės ūkio vadovas.

Aloyzas Grygalis

Pasak A.Grygaliaus, papildomų pajamų į biudžetą pirmiausia reikia pasidairyti sostinėje, kur tviska pilaitės ir kunkuliuoja prabangus gyvenimas. „Iš provincijos jau nėra ko paimti. Pakėlė gyventojų pajamų, žemės ir kitus mokesčius, o mūsų išmokoms iki ES vidurkio – kaip iki mėnulio. Ką gauname, atiduodame už techniką, palūkanas, trąšas. Sako, kad ūkininkai džipais važinėja, mes irgi turime tokį didesnį automobilį su kėbulu, tai ūkinė mašina, reikalinga į laukus nuvažiuoti, trąšas nuvežti. Jokia čia ne prabanga“, – aiškino „Naradavos“ vadovas.

Verčia naudoti mažiau degalų

Ūkininkai sakė nežinantys juoktis ar verkti dėl prezidento patarėjo išsakyto dar vieno argumento, kodėl verta naikinti lengvatą dyzelinui. Taip esą bus prisidedama prie aplinkosaugos tikslų, nes žemdirbiai bus paskatinti galvoti apie efektyvesnį transporto įdarbinimą.

Pasak R.Juknevičiaus, tai skamba mažų mažiausiai keistai. „Kiek reikia degalų vienokiai ar kitokiai produkcijai pagaminti, jau seniai apskaičiuota, mokslininkų ir užsienio patirtimi pagrįsta. Be to, tų nustatytų normų nepakanka, kai tenka atsėti pasėlius ir kt. Daugiau jų paprastai sunaudoja daržininkai ir sodininkai“, – aiškino ūkininkas.

Lengvatinio gazolio normos reglamentuotos Vyriausybės nutarimu, kuriame nurodytos žemės ūkio produkcijos rūšys ir joms skiriamos lengvatinės normos. Didžiausia norma skiriama verslinių sodų turėtojams – 250 l hektarui, daržovių ir bulvių augintojams – 240 l, cukrinių runkelių augintojams ir uogininkams – 150 l, javų augintojams – 115 l ir kt.

A.Grygalis tvirtino, kad ūkiui skirtos lengvatinės dyzelino normos tikrai neužtenka. „Pas mus vyksta intensyvi gamyba, reikia prižiūrėti tarpueilius soduose, daug vežiojame produkcijos iš sodų į sandėlius ir kt. Tad tenka pirkti ir nežymėto dyzelino“, – aiškino sodininkas.

Ūkininkams nerimtai skamba ir pateikiamas dar vienas motyvas, kodėl reikia didinti žymėto dyzelino akcizą, – esą taip bus tramdomi piktnaudžiautojai. „Jeigu kažkas žymėtą dyzeliną naudoja ne pagal paskirtį, tegu atitinkamos institucijos atlieka savo darbą ir išskaidrina šią sistemą. Ar dėl to reikia bausti visus žemdirbius?“ – pateikiamų motyvų nesupranta R.Juknevičius.

Finansų ministerija skelbia, kad šiuo metu dyzeliniams degalams taikomas 347 eurų akcizas (už 1 000 litrų produkto), o dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje, – 56 eurai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2018–2019 m. žymėtus degalus įsigijo apie 139 tūkst. vartotojų (ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai ir kt.). Jie įsigijo 268 mln. litrus žymėto dyzelino. 2019–2020 m. skirtas lengvatinių degalų kiekis – 293 mln. litrų.

Lengvata taikoma visur

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Lengvatinis dyzelino akcizas yra taikomas žemės ūkio veiklai – arimui, kultivavimui ir kt. Priekaištaujama, kad ūkininkas žymėtų degalų pilasi ir į džipą. Jeigu taip daro, tada į traktorių pila nežymėtą dyzeliną. Juk yra paskaičiuota, kiek hektarui reikia degalų.

Visoje ES taikoma ši lengvata, ir visi suvokia, kodėl to reikia. Keista, kad dabar mūsų prezidentas pateikė tokių siūlymų. Kalbama apie gerovės valstybę, bet reikia išsiaiškinti, kam bus geriau, o kam – dar prasčiau.

Nereikėtų audrinti ir priešinti visuomenės. Dabar kuriamas žemdirbio blogiečio, kuris nemoka mokesčių, teršia gamtą ir pan., įvaizdis. Jeigu jau žemdirbiai taip gerai gyvena, kodėl užsidaro ūkiai? Kodėl miestiečiai neperka žemių ir nevažiuoja į kaimus ūkininkauti?

Dar padidinkime mokesčius, atimkime lengvatas, tada beliks priimti įstatymą, kad laisvai galėtume žemes parduoti užsieniečiams, ir rezultatas bus pasiektas. Ar to mes ir siekiame?

Kalbant apie piktnaudžiautojus, aišku, kad juos reikia tramdyti. Tam yra pareigūnai, kurie tai ir turi daryti. Bet jeigu būryje yra vienas vagis, negi visiems reikia nukirsti po ranką?

Dauguma ūkininkų – pensininkai

Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Nereikėtų supriešinti žemdirbių ir pensininkų, kitų socialinių grupių, ir sakyti, kad, jei žemdirbiai mokėtų daugiau, pensininkai gyventų geriau. Taip tikrai negalima elgtis, nes abi tos grupės yra jautrios. Juk didžioji dalis ūkininkų, kurių yra per 100 tūkst., – pensinio amžiaus. Kalbant apie pelningumą, tik apie tūkstantis ūkininkų (apie 1 proc.) uždirba daugiau kaip 30 tūkst. eurų per metus. Didžioji dalis ūkininkų tik išlaiko savo šeimas.

Analizuojant kitose ES šalyse taikomas lengvatas dyzelinui matosi, kad tose šalyse, kur gaunamos mažiausios tiesioginės išmokos, žemdirbiams akcizo mokesčiai maži.

Jeigu prezidentas iš Briuselio būtų parvežęs žinią, kad išmokos bus lygiavertės, tada dar būtų galima suprasti tokį siūlymą. O dabar kovojame dėl didesnių išmokų, o konkuruoti tenka pasaulinėse rinkose. Štai dabar uoste pilna grūdų, stinga pardavimo rinkų, nes negalime konkuruoti su rusiškais, ukrainietiškais grūdais. Ar norime tą konkurenciją dar pabloginti?

Liūtys, sausros alina žemės ūkį. Daugelis ūkininkų – ties išgyvenimo riba. Masiškai išparduodami gyvuliai, atsisakoma ūkininkavimo. Prezidento siūlymų įgyvendinimas tik dar labiau paskatintų ūkių nykimą. Kai daugelis nedidelių ūkių nesudurs galo su galu, ūkininkai taps pašalpų prašytojais. Ar toks mūsų tikslas?

Juk yra kitų galimybių papildyti biudžetą. Pasidairykime į bankus, prekybininkus. Kitos šalys juos deramai apmokestina. Galima svarstyti ir apie išlaidas. Štai krašto apsaugai – be jokių išlygų 2 proc., kasmet vis šimtais milijonų daugiau. Vokietija, kurioje stipriausia ES ekonomika, skiria perpus mažiau.