Asociatyvi nuotr.

Teiginys, kad nėra blogo oro, yra tik netinkamas pasiruošimas, kaip niekada teisingas kalbant apie žiemą. Besidžiaugiantieji pasakiška žiema pripažįsta, kad gausus sniegas padeda augalams išgyventi, tačiau pamiršta, kad būtent jis gali tapti didžiulių nuostolių priežastimi. Tinkamai pasiruošus galima jų išvengti.

Reikia lazdos

Žiemos patalas sausį iš tiesų labai vertingas. Tai pastebėjo jau mūsų senoliai. Buvo tikima, kad jei sausį vyrauja šalti orai, daug sniego,gilios pusnys ir storas ledas, vadinasi, galima tikėtis gero derliaus. Neveltui sakoma, kad sausio sniegas patręšia laukus visiems metams. Šalta, sausa ir stora sniego danga padeda gerai peržiemoti grūdinėms kultūroms bei dekoratyviniams augalams. O jei dar vienas kitas saulės spindulėlis išlenda, agrospecialistų teigimu, tokios dienos labai palankios ne tik pasėliams, bet ir sodams.

Asociatyvi nuotr.

Tačiau akį traukiančios sniego kepurės gali padaryti meškos paslaugą. Sniegas pavojingas sodų augalams, ypač dekoratyviniams krūmams ar rudenį naujai pasodintiems vaiskrūmiams, nes iš viršaus gali prislėgti liaunas šakas, kurios skečiasi, praranda formą ar išlūžta.

Kraštovaizdžio specialistės Reginos Sereikienės teigimu, pirmoji pagalba– sniego valymas. Su lazda reikėtų atsargiai nupurtyti sniegą nuo krūmų ir medžių.„Tik stipriai nedaužykite, nes galite sulaužyti šakas. Svarbiausia šiek tiek papurtyti į šonus“, – patarė R.Sereikienė.

Beje, sniegą reikėtų nupurtyti nuo daugumos sodo augalų, nes prišalusio sniego taip lengvai neatsikratysi.

Gali žūti

Nupurčius sniegą negalima jo palikti po medžiu, nes didžiulė krūva gali sugadinti veją. „Susidariusi sniego pluta gali pernelyg prispausti augalus, jie pradeda dusti, – aiškino R.Sereikienė. – Tuomet reikia vaikščioti ir sniego plutą badyti lazda, kad augalai nešustų, nesirgtų grybinėmis ligomis. Geriausia sniegą sumesti į sklypo kraštus ar šiltnamį.“

Specialiai pilti sniego ant augalų tikrai nereikia, nes tai tik pridarys žalos. Supiltas sniegas susmenga, sukietėja ir nepraleidžia oro. Todėl nuo takų nukastą sniegą geriau išvežti iš sklypo, nei pilti ant augalų. Žinoma, jeigu sniego bus pilama nedaug, jis nepakenks.

Ji perspėjo, kad nieko nedarant medeliai ir krūmai, tikėtina, pavasarį jau nebeatsities. Be jaunų vaismedžių labiausiai kenčia spygliuočiai, ypač tujos,puskiparisiai. Žiema kasmet pridaro žalos spygliuočiams. Gausiai iškritęs sniegas kaip degtukus laužo net suaugusius medžius. Dėl palyginti negausaus sniego gali pakisti medžių forma – nulinkti šakos, pakrypti kamienai. Norint to išvengti, augalų šakas rekomenduojama aprišti žvejybos valu. Jo nesimatys, o augalai bus gražūs.

Asociatyvi nuotr.

Rekomendacija vejai

Sodininkai savo puoselėjama veja taip pat turėjo pasirūpinti iš anksto. Specialistai pataria prieš žiemą vejos labai trumpai nenušienauti. Tačiau nederėtų palikti ir pernelyg ilgos žolės. Optimalus vejos aukštis – 5–6 cm. Jeigu žolė per ilga, per žiemą ji nulinks ir sunyks.

Po atodrėkių spustelėjus šalčiui sniegas suledėja, nepraleidžia oro. Jo negaunanti žolė ir augalai tiesiog sunyksta. Dėl susidariusio ledo galima nesirūpinti, jei po juo yra maždaug 30 cm storio sniego sluoksnis. Tuomet augalams oro tikrai nepritrūks.

Labai svarbu, kad šalia augalų nutiesti takai nebūtų barstomi druska. Net menkiausias druskos ir smėlio mišinys gali pražudyti kadagius ir bet kokius žydinčius augalus arba pavasarį jie nebus tokie puošnūs, kokius buvote įpratę matyti.

Sniego nuostoliai

Sniegas gali pridaryti daugiatūkstantinių nuostolių pažeisdamas ne tik sodybų stogus, bet ir viso pastato konstrukcijas.Ant stogų gali susidaryti didelis sniego sluoksnis.Su šia problema dažnai susiduria mažą nuolydį turinčių stogų savininkai. Jeigu sniegas laiku nepašalinamas, prasidėjus lijundrai ar šlapdribai stogo konstrukcijos neatlaiko didelio svorio.Gausus sniegas itin pavojingas senesnių pastatų stogo konstrukcijoms. Statybų ekspertų verdiktas –būtina valyti sniegą tiek nuo horizontalių, tiek nuo šlaitinių stogų.

Asociatyvi nuotr.

Namo stogą patartina prižiūrėti visą žiemą,ypač tuomet, kai dieną sniegas tirpsta, o naktį vėl šąla. Keičiantis oro sąlygoms ant nenuvalytų stogų formuojasi sunki daugiasluoksnė sniego ir ledo pluta, kelianti grėsmę pastatui, šeimininkams, vaikams ir augintiniams. Sniegas gali apgadinti lietvamzdžius, stogelius, verandų apdailos detales, kieme stovinčius ūkinius pastatus, šiltnamius. Nuo ilgainiui besikaupiančio sniego svorio įlūžta plastikinės baseinų uždangos ar stogeliai virš durų, o prasidėjus atlydžiui dėl užsikimšusių lietvamzdžių vanduo prasiskverbia į pastatus ir smarkiai apgadina namų apdailą.

Valyti sniegą nuo stogo patartina, kai ant jo susidariusios dangos storis pasiekia maždaug 30 cm. Dar didesnis pavojus kyla, jei sniego danga ant stogo būna pasiskirsčiusi netolygiai. Beje, stogo valymas gali būti pavojingas, todėl šį darbą geriausia patikėti atitinkamoms tarnyboms.

Dėl gausaus sniego gali susidaryti pavojingos sniego nuošliaužos. „Valstiečių laikraštis“ primena, kad atsakomybė už sniego padarytus nuostolius tenka namo savininkui, kuris privalo pasirūpinti sniego valymu.Vairuotojams patariama nestatyti automobilių arti stogų ar po medžiais – geriau rinktis atokiau nuo jų esančias automobilių stovėjimo aikšteles. Esant dideliam šalčiui ir snygiui, medžių šakos aplimpa sniegu ir apledėja, todėl ilgainiui jos gali neatlaikyti didelio svorio ir lūžti ant šalia esančių automobilių.

Kaminų valymas

Eibių prikrėsti gali ne tik gamtos stichijos, bet ir netikėtai užklupęs šaltukas, keliantis pavojų turtui ir žmogaus gyvybei ar sveikatai.

„Šiemet gaisruose žuvo keturi gyventojai, – pripažino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Deja,šalti orai ugniagesiams kelia itin didelį nerimą, nes pradėjus intensyviau kūrenti krosnis didėja gaisrų ir žūčių juose rizika. Vien praėjusią žiemą gaisruose žuvo 35 gyventojai, o per visus metus pernai netekome95 gyventojų. Pandemijos metu negalime lankyti būstų, todėl prašome, kad žmonės pasidomėtų kaimynų saugumu ir matydami galimą gaisro pavojų apie tai praneštų teritorinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.“

Gaisrus dažniausiai sukelia užsikimšę kaminai arba juose užsidegę suodžiai. Įtakos turi ir kiti jų eksploatavimo faktoriai – įtrūkimai, pajudėjęs kamino padas ar dėl nutekėjusio kondensato perskeltas kamino sujungimas.Todėl kaminus reikia valyti ne tik prieš šildymo sezoną, bet ir jo metu, t. y. ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Gaisro priežastimi neretai tampa ir žiežirbos, todėl visas plotas aplink kietojo kuro katilą ar židinį bei krosnį turi būti švarus, tvarkingas ir, svarbiausia, be jokių degių medžiagų.