Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Spalio rūpesčiai

Spalis – darbų pabaigos metas darže ir sode prieš artėjančią žiemą. Rudens viduryje nurenkami paskutiniai vaisiai, sutvarkoma aplinka, o dirva paruošiama kitų metų sėjai.

Sode

Spalio pradžioje reikėtų baigti skinti žieminius obuolius ir kriaušes, paskutines užsilikusias aronijas, avietes. Prieš šalnas patartina nuskinti vėlyvąsias vynuoges – jas gana ilgai išlaikysite šviežias, jei sukabinsite sausame rūsyje ant ištempto špagato. Nenuskintos vynuogės pakenčia iki 3 laipsnių šalčio. Mėnesio pabaigoje nuskinami svarainiai.

Spalį rekomenduojama nubalinti vaismedžių kamienus ir storąsias šakas. Tai daryti reikia tik sausomis dienomis ir esant teigiamai oro temperatūrai.  Nukritusių vaismedžių lapų bei nukritusio derliaus puvinių nereikėtų palikti per žiemą. Sveikas augalines atliekas galima mesti į komposto krūvą arba naudoti kaip mulčią. Ligų (rauplių, puvinių ir t. t.) pažeistus lapus būtina sudeginti.

Išpjaunamos sausos ir ligų pažeistos medžių šakos.  Nuo kiškių kamienus apsaugos eglišakės – jomis kamienus reikia aprišti spyglius nukreipiant žemyn. Jaunų medžių kamienus, norint apsaugoti nuo pelių, patartina nubalinti ir aprišti toliumi ar ruberoidu, apie 10 cm šių medžiagų įkasant į žemę.

Po pirmųjų šalnų vertėtų rauplėms neatsparias obelis ir kriaušes nupurkšti 5 proc. karbamido tirpalu (10 l. vandens – 500 g karbamido). Vyšnios ir trešnės purškiamos bordo mišiniu – tai apsaugo nuo kokomikozės ir moniliozės. Persikai ir slyvos, siekiant apsaugoti nuo moniliozės, taip pat purškiami bordo tirpalu.

Rudenį verta sodinti tik žiemos šalčiams atsparias obelų rūšis, o šalčiui mažiau atsparių rūšių sodinukus geriau apkasti ir į nuolatinę augimo vietą pasodinti pavasarį.

.Darže

Rudenį sėkite ridikėlius, morkas, burokėlius, žieminius česnakus, salotas, krapus, svogūnėlius. Svarbiausia pasėti taip, kad rudenį jie nespėtų sudygti.

Iki šalčių vertėtų iškasti užsilikusius šakniavaisius: ridikus, pastarnokus, griežčius, burokėlius, morkas, salierus, pastarnokus, petražoles ir pan. Kopūstų galvos pakenčia apie 5 laipsnių šalčio. Norint kuo ilgiau išlaikyti kopūstus, juos vertėtų kasti su šaknimis. Porai paprastai kasami vieni iš paskutinių, spalio pabaigoje ar net lapkričio pirmoje pusėje. Juos galima palikti žiemoti ir lysvėse, ypač jei nespėjo užaugti ir yra plonesni nei 2 cm.

Nuėmę daržovių derlių, perkaskite žemę.

Gėlyne

Pirmomis spalio dienomis baigiamos sodinti svogūninės gėlės: tulpės, hiacintai bei narcizai. Sodinamos sodo pakalnutės – jas toje pačioje vietoje reikėtų auginti ne ilgiau kaip 5 metus. Daugiamečius gėlynų augalus spalį patartina patręšti mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis.

Vijoklines rožes, taip pat raganes vertėtų nuimti nuo atramų bei prilenkti prie žemės, mažiau atsparias šalčiui pridengti, apatinę dalį apiberti žemėmis. Kardeliai gali būti kasami vėliausiai, kai oro temperatūra nukrenta iki maždaug 3 laipsnių šilumos. Jų svogūnėliai džiovinami sausoje, vėjo perpučiamoje patalpoje apie 30 dienų. Vėliau atskiriami gumbeliai ir pašalinamos sausos šaknys. Per žiemą gumbai laikomi maždaug 5–6 laipsnių temperatūros patalpoje.

Iškasami jurginai. Jie per dieną apdžiovinami ir laikomi nešildomose sausose patalpose.

Prasidėjus rudens šalčiams, iškasamos gumbinės montbretės, gumbinės begonijos, dvispalvių kardelių svogūnėliai, kanų šaknynai. Žemės nuo iškastų augalų šaknų nenukratomos, o 1 dieną apdžiovinamos lauke. Tada šaknys nešamos į neapšildomas patalpas, kuriose laikomos per žiemą.

Iškasus daugiamečių gėlių gumbus ar šaknynus, žemę vertėtų perkasti. Mulčiuojama aplink dekoratyvinius medžius, krūminius augalus, taip pat mulčias nepakenktų visoms daugiametėms ar dvimetėms gėlėms. Rudenį vertėtų mulčiuoti kompostine žeme. Svogūninės gėlės paprastai mulčiuojamos 5–6 cm storio sausų durpių ar perpuvusio mėšlo sluoksniu.

Rekomenduojami video