Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio juose beveik tiek pat, kiek žuvyje.

Šiltėjančio klimato išdaigos daugelį pastato į keblią padėtį. Pradėję rinkti grybus sausį, žmonės susimąsto, ar galima juos valgyti. Kiek vertingų medžiagų turi tokie grybai ir ar niekuo nerizikuojame juos vartodami maistui?

Pasak biologės Ritos Mikaliūnaitės, sveikus grybus žiemą rinkti galima, jie yra maistingi, tačiau žmonės vis tik turi elgtis atsakingai, šiuo metu galima rinkti tik tokius grybus, kuriuos gerai pažįstate. Svarbu, kad grybai nebūtų augę per šalnas. Pastaroji taisyklė galioja ir rudenį. Šiuo metu dirvožemio gilieji horizontai yra prisisotinę drėgmės, temperatūra laikosi teigiama, o medžių vegetacija jau yra prasidėjusi, nes teka sula bei žydi ankstyvieji augalai – žalčialunkiai, lazdynai. Sausio mėnesį jau tekanti sula, kaip ir dygstantys grybai, yra neįprastas reiškinys. Jeigu medžių vegetacija yra prasidėjusi, vadinasi, maistinės medžiagos su vandeniu per šaknis patenka į augalus. Grybus su medžiais sieja glaudus ryšys – mikorizė. Ši draugystė yra abipusiai naudinga. Kadangi nebuvo šalčių, kurių metu būtų susiformavęs įšalas, tai tikėtina, kad iki vėlyvo rudens dygstančių ir augančių grybų augimo sezonas dar gali tęstis. Juo labiau, kad grybai mikorizės būdu iš augalų gauna maisto medžiagų. Kaip atskirti, ar grybas sveikas? Kadangi grybuose yra baltymų, tai po stipresnės šalnos grybo kepurėlė būna patežusi, balzgana, labai šlapia. Perpjovus grybą tai suprasite ir nekils jokių abejonių. Svarbiausia nerinkti jau peraugusių, pasenusių grybų.

Specialistė perspėja gamtoje nepamiršti ir kitų pavojų – dabar aktyvios yra erkės, tad verta jau dabar pasisaugoti šių alkanų padarėlių, ir ne tik susiruošus grybauti“ – perspėja specialistė.

Grybuose yra daug B grupės vitaminų (B1, B2, B3 ir pan.), vitamino A, D, mineralinių medžiagų (geležies, mangano, kobalto, fosforo, kalcio, kalio, vario, cinko ir t. t.). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio juose beveik tiek pat, kiek žuvyje. Pats vertingiausias ir daugiausiai maistinių medžiagų turintis grybas Lietuvoje yra baravykas. Voveraitės yra priskiriamos prie trečios kategorijos grybų, tačiau jos ženkliai pralenkia baravykus vitamino B1 (tiamino) kiekiu. Šis vitaminas yra svarbus tam, kad tinkamai funkcionuotų nervų sistema, būtų užtikrintas normalus augimas ir pan. Jeigu žmogaus organizmui trūksta tiamino, yra pažeidžiama nervų sistema (sutrinka nervinių impulsų perdavimas raumenims, jaučiamas nuovargis, kankina nemiga, silpnėja atmintis ir pan.), pradeda varginti virškinamojo trakto sutrikimai (pvz. sumažėja apetitas), atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas (pvz. padažnėja širdies susitraukimų dažnis).

Saugiausias bei visais metų laikais reguliarų grybų valgymą garantuojantis būdas – džiovinti bei sumalti grybai. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena, o grybų džiovinimas yra seniausiai žinomas bei patikimiausias konservavimo būdas. Tinkamomis sąlygomis (gerai vėdinamose, sausose vietose) džiovintus grybus galima laikyti net kelerius metus. Tuo tarpu marinuotus, sūdytus grybus rekomenduojama suvalgyti per vienerius metus. Be to, džiovinti bei sumalti į miltukus grybai yra geriau įsisavinami, nepraranda aromato, maistinės vertės, o švieži ir nesusmulkinti grybai dėl juose esančio chitino yra sunkiau virškinami.

VL