Molėtų rajono Papiškių kaime ūkininkaujantis Andrius Šironas tikina, kad pradėjęs auginti kanapes ir spausti jų aliejų susidūrė su pertekliniais valdininkų reikalavimais ir akivaizdžia jų kompetencijos stoka, nors šių metų pavasarį reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams ir šių produktų tiekėjams pakeisti. Patvirtintas naujas Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašas atveria dar platesnes galimybes besidomintiesiems šiuo augalu.

Gąsdina reikalavimai

Baimės akys plačios. Turbūt ta baimė ir lėmė, kad kaimyninėje Latvijoje augintojai kanapėmis apsėja vis didesnius plotus, o Lietuvoje tik po truputį įsidrąsinama šią kultūrą įsileisti. Praėjusiais metais buvo auginama 2376,92 ha kanapių, o šiais metais – 2453,84 ha. Akivaizdu, kad augintojų gretos plečiasi labai negausiai. Ne vieną gąsdina ypatingi šios kultūros auginimui keliami reikalavimai ir tyrimų kainos.

Dalis ne visai sveiku protu suvokiamų ūkininkams keliamų reikalavimų panaikinta, tačiau lieka kita problema – aukštos tyrimų kainos. Vieno mėginio THC kiekiui ištirti ėmimo ir tyrimo kaina – 119,19 Eur be PVM. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič paaiškino, kad mėginio kainą sudaro jo ėmimas (18,11 Eur įkainis patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu), kurį atlieka VAT darbuotojai, ir tyrimas dėl THC kiekio nustatymo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje (101,08 Eur įkainis patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu).

Iš dalies tai paaiškina, kodėl kanapės ir jų aliejus išskirtinai brangūs. Šiais metais geroji naujiena ta, kad ūkininkams suteikta galimybė auginti kanapes mažuose plotuose sodininkystės tikslais.

A.Šironas tikisi, kad 2 ha plote auginamų kanapių derliaus užteks pelningai cecho veiklai.Autorės nuotr.

Tik sertifikuota sėkla

Vis dėlto ribojimų, kurie trikdo verslą ir brangina produkciją, lieka dar daug. „Pagal anksčiau galiojusius reikalavimus mėginiai THC kiekiui ištirti buvo imami iš kiekvieno deklaruoto ploto. Pakeitus įstatymą ir patvirtinus naujas taisykles mėginiai bus imami iš vieno sėjomainos lauko (vieno ar kelių sklypų lauko, kuriame pluoštinių kanapių augintojas pagal sėjomainos rotaciją augina pluoštines kanapes), kai jame auginama tik viena veislė, tačiau jei viename sėjomainos lauke augs kelių veislių pluoštinės kanapės, po mėginį bus imama iš kiekvienos jų“, – sakė M.Alechnovič.

Specialistė pabrėžė, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms supaprastintas ir registracijos žurnalo pildymas, taip pat atsisakyta papildomų sėklų, įvežamų iš kitų ES šalių, pažymų, patvirtinančių, kad kanapės išaugintos iš sėklų, kurių THC kiekis neviršija leistinos 0,2 proc. normos, nes pakanka informacijos etiketėje. Pašnekovė priminė, kad galima sėti tik sertifikuotą sėklą, ir jei per patikrinimą bus nustatyta, kad šis reikalavimas pažeistas, tokius pasėlius reikės nupjauti ir užarti.

Kanapių aliejus – vienas brangiausių. Jo kainą lemia brangi sėkla ir tyrimai.

Begaliniai tyrimai

A.Šironas, kuriam teko pereiti visas patikras, svarsto, ar atsisakyti auginti ir perdirbti kanapes. Nuo tokio sprendimo kol kas sulaiko viltis, kad vis dėlto pavyks įveikti visas kliūtis. Ūkininkas neslepia, kad labiausiai gaila ne tik įdėtų lėšų, bet ir sugaišto laiko. „Išsinuomojome gamybos patalpas, tvarkėme, remontavome jas, atsivežėme baldus. Į Vilnių važinėjome derinti nuomos sutarties detalių su patalpų savininku, o į Molėtus – konsultuotis su VMVT Molėtų skyriaus darbuotojais. Daug laiko sugaišome nagrinėdami su maisto gamyba susijusius teisės aktus“, – vardijo pašnekovas.

Pirma gamybinių patalpų patikra, pasak ūkininko, užtruko kelias valandas, po jos jis gavo aktą su taisytinais dalykais. „Akte nurodytus trūkumus ištaisėme, tada buvo antrinė patikra ir gavome naują aktą su kitais reikalavimais. Teko aiškintis, ar VMVT reikalavimai pagrįsti. Sužinojome, kad akrilamido tyrimas mums neprivalomas, tada iš akto jis buvo išbrauktas. Buvo sugaišta dar viena diena, kol viską išsiaiškinome. O juk ūkininkaujant brangi kiekviena valanda“, – apmaudo neslėpė vyras. Pasak jo, glumina valdininkų kompetencijos stoka. Būtent dėl to nuo balandžio pradžios, kai išsinuomojo patalpas ir kreipėsi į VMVT Molėtų skyrių, ūkininkui teko patirti nuostolių, nes mokėjo nuomą, nemažai kainavo ir patalpų remontas.

Autorės nuotr.

Įtaria pasipinigavimu

A.Šironas kartu su tėvu Virgilijumi Šironu ir dar keliais ūkininkais įkūrė kooperatyvą „Ūkpas“. Jie tikėjosi, kad susibūrus draugėn bus lengviau. Septyni ūkininkai investavo į džiovyklas, specialius aruodus. Stodami į kooperatyvą jie mokėjo 100 eurų stojimo mokestį. Dabar ūkininkai ima abejoti savo sprendimu. Kiekvienas jų jau investavo bemaž po 800 eurų.

„Užauginti sėklą ir parduoti nesunku, bet jei nori įkurti nedidelį perdirbimo cechą, išaiškėja, kad mažiems gamintojams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir didiesiems. Reikia techninių instrukcijų, sąlygų. Vienas tyrimas kainuoja 100 eurų, o jų reikia kelių dešimčių“, – sakė ūkininkas. Pasak jo, kontrolės reikia, tačiau Lietuvoje mėgstama pasipinigauti taikant perteklinius reikalavimus.

Kanapių aliejų ūkininkas spaudžia sertifikuotu presu. Autorės nuotr.

Presą išsivežė

Iš nuomojamų gamybos patalpų A.Šironas jau išsivežė iš Vokietijos atsisiųstą aliejaus spaustuvą. Kol kas vertingą kanapių aliejų jis spaus tik savo reikmėms. Pardavinėti nelegaliai, „iš po stalo“, kitiems neketina. Nenori daryti nieko, kas nelegalu. „Naudotis ES parama mums dar per anksti, nes tektų įsipareigoti. Kol kas to negalime sau leisti“, – sakė pašnekovas.

Ūkininkas tikėjosi, kad galės kurį laiką tik pabandyti auginti ir perdirbti kanapes, įvertinti, ar šis verslas bus pelningas, ir tik įsitikinęs, kad galima iš to gyventi, investuotų tiek, kiek reikia – į aliejaus spaudimo cechą: „Deja, pamatėme, kad nerizikuodami negalime imtis šios veiklos. VMVT jokių išlygų nedaro. Mums keliami tokie pat reikalavimai kaip ir, pavyzdžiui, „Obelių aliejui“.

Ūkininką stebina, kad būtina parengti kanapių aliejaus gamybos technines sąlygas, tačiau neaišku, kokios tos sąlygos turi būti, nėra jokio reglamento. „Mažiausiai 600 eurų – tiek kainuotų minėtos techninės sąlygos“, – sakė A.Šironas. Įsigytas presas sertifikuotas, tačiau nepaisant to ūkininkas turi pakloti nemenką sumą už technines sąlygas. Įdomu tai, kad minėtas technines sąlygas turi tvirtinti kooperatyvo vadovas.

Du kontrolieriai

Aurelija Drumstienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė

Pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą prižiūri Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pirmoji institucija atsakinga už pluoštinių kanapių auginimą ir jų produktų, kurie neskirti perdirbti arba vartojami neperdirbti, kontrolę. VMVT tikrina maisto produktus, pagamintus iš pluoštinių kanapių, ir jų gamybą.

Maisto produktų gamintojai, kaip ir pluoštinių kanapių produktų gamintojai, tiekėjai, pardavėjai, turi užtikrinti, kad vartotojui būtų pateiktas saugus ir kokybiškas produktas. Tyrimai, kuriuos VMVT rekomenduoja atlikti savikontrolės metu: pesticidų likučių nustatymas, jei auginimo, derliaus nuėmimo ar kitu gamybos etapu jie buvo naudoti, tetrahidrokanabinolio kiekio pačiame maisto produkte ar gaminyje nustatymas. Spaudžiant aliejų svarbu žinoti, ar policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis neviršija teisės aktuose nustatytų normų. Tačiau tikrai neverta atlikti akrilamido tyrimų, nes jo susidarymo priežastys ir organinės medžiagos, iš kurių jis susidaro, yra kitos ir nesusijusios su pačiomis kanapėmis.

Ūkininkai, susijungę į vieną grupę – asociaciją, bendrovę, gali teikti prašymą Žemės ūkio ministerijai, kad būtų parengtos Geros higienos praktikos (GHP) taisyklės lietuviško aliejaus (kanapių, linų sėmenų, judros, garstyčių ir kt.) spaudimui. Tokios taisyklės labai palengvintų nedidelių aliejaus spaudimo įmonių veiklą, nereikėtų rengti papildomų techninių sąlygų, aprašymų, nes tose taisyklėse būtų numatyti visi privalomi reikalavimai, nurodyti moksliškai pagrįsti įvairių rūšių aliejaus kokybės rodikliai. Taip darė smulkieji aludariai – jie susivienijo ir užsakė GHP taisykles savo šakai.