Ąsotenių lapų gale iš centrinės gyslos susiformavęs puodelio formos darinys, kuris yra jų medžioklės įrankis, spąstai, skirti vabzdžiams gaudyti.

Namuose ši gėlė dažnai auginama dėl dekoratyvių gaudyklių.

SPĄSTAI. Ąsotenis (Nepenthes) – ąsotenių šeimos vabzdžiaėdžių augalų gentis. Joje yra apie 110 rūšių ir nemažai hibridų, daugiausia paplitusių pietrytinėje Azijoje ir Malajų salyne. Nemenka jų dalis auginama namuose dėl dekoratyvių gaudyklių.

Dažnai šie augalai vadinami beždžionių puodeliais. Pirmiesiems iš Europos atvykusiems mokslininkams, manantiems, kad beždžionės neturi nei intelekto, nei kultūros, buvo mažų mažiausiai keista džiunglių gilumoje matyti, kaip šie gyvūnai lyg kokios aristokratų damos geria arbatą iš dailių „puodelių“. Pabaidytos išsilakstė, o „puodeliai“ taip ir liko kaboti medžiuose. Tik priėję arčiau tyrinėtojai išsiaiškino, kad tie indai, iš kurių gėrė beždžionės, yra ne kas kita, o augalų dariniai, pilni saldaus skysčio.

Ąsotenių lapų gale iš centrinės gyslos susiformavęs puodelio formos darinys, kuris yra jų medžioklės įrankis, spąstai, skirti vabzdžiams gaudyti. Tuose ąsotėliuose yra saldaus, kvepiančio skysčio ir virškinimo fermentų, kurie ir vilioja vabzdžius. Ryškių spalvų gaudyklių ir kvapnaus nektaro suvilioti vabzdžiai paslysta ant ąsotėlio krašto ir įkrenta į vidų, kur lėtai suvirškinami. Taip šie augalai gauna jiems reikalingų maisto medžiagų.

RŪŠYS. Skirtingų rūšių ąsoteniai būna labai įvairūs. Vieni jų – apvalūs ir raudonais šonais, panašūs į obuolius, kiti ištįsę lyg vamzdeliai, žali su nedidelėmis violetinėmis dėmėmis, dar kiti turi išplatėjusius gurklius ir atrodo kaip trimitai, tamsūs, beveik juodai. Gaudyklių viršūnėse – dangteliai, kuriais augalai apsisaugo, kad neprilytų į gaudykles – jas jie užpildo vandeniu, kurį siurbia tik savo šaknimis.

Dažniausiai ąsoteniai auga ten, kur dirvožemis ganėtinai skurdus, todėl ir auginant namuose jų tręšti nereikia, nes kitaip augalai aptings, nebegaudys vabzdžių ir taip praras žavesį.

Dalis ąsotenių rūšių paplitusios žemumose, kur auga pastovioje 25 °C temperatūroje su vos keliais laipsniais vėsesnėmis naktimis. Kitos rūšys auga aukštumose, kur dienos būna šiltos, o naktimis temperatūra nukrenta iki 5 °C. Visos ąsotenių rūšys auga ten, kur didelė aplinkos drėgmė, žemė niekada neišdžiūsta, bet ir nebūna užmirkusi.

Lietuvoje taip pat auga ąsoteniai, tik namuose, ant palangių. Šiems vabzdžius mėgstantiems gaudyti augalams reikia didelės aplinkos drėgmės, bet kai kurios rūšys, pavyzdžiui, sparnuotasis ąsotenis (Nepenthes alata) ir jo hibridai, pakankamai lengvai prisitaiko prie sauso oro, ypač jei kasdien būna apipurškiami vandeniu. Jei mūsų namų sąlygos jiems tinka ir patinka, per metus jie gali paaugti iki 1 m ir prie kiekvieno naujo lapo „pakabinti“ žalsvą sprindžio dydžio ąsotį.

PRIEŽIŪRA. Augindami šiuos augalus namuose nepamirškite, kad tai yra lianos, todėl būtinos atramos. Galite įrengti dekoratyvines kopetėles, iš miško atsinešti nudžiūvusią šaką ar tiesiog įtempti virvę, kad ąsoteniai turėtų kur kabintis ir augti. Jei augalai peraugo ir jau nebetelpa jiems skirtoje erdvėje, galite patrumpinti stiebus – jie lengvai prie to prisitaiko ir užsiaugina naują viršūnę bei šonines atžalas. Nukirptas stiebo dalis galite pasidauginti – po kelių mėnesių, pabuvusios drėgnuose kiminuose, jos įsišaknija ir auga toliau.

Geriausia vieta ąsoteniams – šviesi, bet negaunanti tiesioginių saulės spindulių. Vasarą šiuos augalus galite išnešti į lauką ir pakabinti medyje – taip jie gaus lietaus vandens, išsisklaidžiusios saulės šviesos ir natūraliai pasigaudys grobio.

Žiemą šie augalai auga lėčiau, pradeda džiūti gaudyklės, bet neišsigąskite – tai dėl saulės trūkumo, sauso oro ir pasibaigusio gaudyklių „galiojimo laiko“. Gaudyklės funkcionalios būna apie devynis mėnesius, o vėliau, pradėdamos nuo dangtelio, su visu lapu nudžiūsta.

Nusipirkę ąsotenį porą metų galite būti ramūs – jo nereikės persodinti. Vėliau persodindami naudokite natūralias durpes, smėlį, perlitą ir smulkintus kiminus arba tik natūralių durpių ir perlito mišinį, įmaišydami smulkios pušų žievės, naudojamos orchidėjoms auginti. Jokiu būdu nenaudokite substrato daigams ar daržovėms bei kambariniams augalams, nes jame yra trąšų, o tręšti ąsotenių nerekomenduojama. Geriausias būdas pamaloninti savo augalėlį – kartą per mėnesį į gaudyklę įmesti musę ar dvi. Bet kuriuo atveju svarbu nepersistengti, nes sotus ąsotenis darosi tingus ir iš gero gyvenimo nustoja auginti naujas gaudykles.

Ąsoteniams labai svarbus minkštas vanduo ir laistymo režimas – kitu atveju neturėsime gražių lianų. Laistykite tik lietaus, ištirpusio sniego, distiliuotu, atvėsintu virintu ar filtruotu vandeniu. Vanduo iš vandentiekio tikrai netinka ir gali būti pražūtingas. Vazone substratas turi būti nuolat drėgnas, bet jokiu būdu neužmirkęs, nes įsimes puvinys ir augalas tiesiog nupus.

Kartais atsitinka taip, jog gaudyklės lyg ir žalios, bet visiškai be skysčio, vadinasi, augalui per sausa. Tuomet į gaudykles įpilkite bent trečdalį minkšto vandens, dažniau apipurkškite patį augalą ir paliekite substratą. Jei substratas išsausės, labai greitai žus ir ąsotenis, todėl prieš išvykdami ilgesniam laikui iš namų pasirūpinkite, kad augalui netrūktų drėgmės – naudokite vandens lašintuvus.

Ąsoteniai yra skirtalyčiai augalai, todėl auginami mūsų namuose žydi labai retai. Tačiau jei jie pas jus namuose pražydo, vadinasi, sąlygos tinkamos. Žydėdami ąsoteniai išaugina ilgus žiedynus, aplipusius šimtais mažų žiedelių, kuriais taip pat galėsite grožėtis ir draugams parodyti.

Sėklų namų sąlygomis vargu ar sulauksite: kad jas užmegztų, reikia, jog vienu metu žydėtų tiek moteriškas, tiek vyriškas ąsotenis.

PATARIMAI. Jei ąsotenio dar neauginate, bet norite įsigyti, atkreipkite dėmesį į kelis patarimus.

  • Lapai turi būti sveiki, žali, be jokių juodų ar rudų dėmių pakraščiuose, nes tai rodo problemas su šaknimis.
  • Augalo viršūnė turi būti sveika, nepažeista, žalia, auginanti naujus lapelius.
  • Jei perkamo augalo lapo gale esantis kotelis, iš kurio išauga naujas ąsotėlis, yra apdžiūvęs ar visiškai nudžiūvęs, vadinasi, ąsotenis kurį laiką buvo per mažai laistomas, todėl toks augalas gali ilgai skursti mūsų namuose ir neaugti.
  • Jei senųjų lapų gaudyklių viršus nudžiūvęs – neišsigąskite, tiesiog tie seni lapai po kiek laiko natūraliai nukris.
  • Jei perkamas ąsotenis neturi nė vienos gaudyklės, gali būti dvi priežastys. Pirma, kad per žiemą visos nudžiūvo, tokiu atveju jos užaugs ant naujų lapų. Antra, augalas buvo gausiai patręštas, todėl kelerius metus jis gaudyklių neaugins, nes yra sotus.

Tomas ČIŽOKAS

Vilniaus kolegijos dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas, želdinimo specialistas