Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vabzdžių viešbutis kieme – dekoratyvu ir naudinga

Kuo jaukesnį ir gražesnį „lizdelį“ susisukame, tuo daugiau iš savo namų išprašome kiemui, sodui ir daržui labai reikalingų gyventojų – vabzdžių. Nepriekaištingai tvarkomame kieme ar sode, kur žolė pjaunama kelis kartus per savaitę, o visi lapai sąžiningai sugrėbiami ir išvežami, saugią kaimynystę praranda milijonai mūsų mažųjų kaimynų, o kartu su jais netenkame ir plika akimi ne visada matomų, bet labai svarbių jų darbų.

Grąžinama skola vabzdžiams

Visi augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai yra būtini nenutrūkstamam gyvybės ratui, tačiau dalis jų iš namų išprašoma nepelnytai. „Problema ta, kad mūsų sodai pamažu tampa nepriekaištingai prižiūrimomis vejomis, kur išrinkti visi lapai, išvalytos pakrūmės, nerasi nė šakelės. Viską gražiai išvalius, kur dėtis vabalams? Vabzdžiams reikia natūralių atliekų, kurias paprastai surenkame ir išvežame, kad sodas blizgėtų. Tokiu būdu vabaliukams atiduodame skolą už mūsų norą gyventi gražiai“, – įsitikinęs Žagarės regioninio parko ekologas Saulius Mitrikas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo atstovės Editos Braun teigimu, vabzdžių viešbučiai yra tokia vieta, kur jie ramiai gali slėptis ar peržiemoti, sudėti kiaušinėlius ir maitintis sena, tręštančia mediena. Pirmieji Lietuvoje vabzdžių viešbučiai prieš septynerius metus pastatyti VDU Botanikos sode, šiandien vabzdžiams įrengti net penki tokie daugiabučiai. E.Braun neabejoja, kad vabzdžiams atvėrus naujų namų duris atliekama ne tik švietėjiška, bet ir gamtosauginė funkcija – tokiu būdu apsaugoma dėl žmogaus veiklos nykstanti biologinė įvairovė.

Tinka tik natūralios medžiagos

E.Braun teigimu, tokie viešbutėliai reikalingi botanikos soduose ar parkuose, puikiai dera sodybose, soduose ar darže. Tokius namelius visiškai nesunku pasidaryti patiems. „Surinkus įvairių tinkamų medžiagų ir jas sukomponavus nesunkiai galima sutverti naujus namus vabzdžiams. Mūsų meistrystės įgūdžiai jiems tikrai nerūpi, – šypteli pašnekovė. – Nameliams konstruoti naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medžio gabalėliai, šakelės, šiaudai, kankorėžiai, nendrės. Keramikinių vamzdžių, čerpių ar plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti saugų prieglobstį vabzdžiams. Kuo įvairesnės gamtinės statybos priemonės, tuo daugiau viešbučio svečių galima tikėtis sulaukti. Vieniems vabzdžiams tinka tik tam tikra mediena, kitiems reikalinga mediena su žieve, medienos gabaliukų plyšeliai, išgręžtos skylutės.“

Už prieglobstį atsilygins

VDU Botanikos sodo specialistė E.Braun vardija, kad vabzdžių viešbučiuose gali apsigyventi kai kurios bitės, kamanės, vapsvos, plėšrūs ar medienoje gyvenantys vabalai, drugeliai, auksaakės, auslindos, taip pat šimtakojai, kai kurie vėžiagyviai, vorai, moliuskai; viešbutyje prieglobstį randa dalis grybų ir kerpių rūšių.

Kaip žinia, vabzdžiai labai svarbūs augalų dauginimuisi, nes jie apdulkina didžiąją dalį pasaulio augalų. Nors dažnai galvojama, kad tuo rūpinasi tik bitės, apdulkintojų esama ir daugiau – šį darbą atlieka kamanės, vapsvos, musės, drugeliai ir net vabalai.

Be to, plėšrūs vabzdžiai kontroliuoja kitų vabzdžių, pvz., amarų, kiekį. „Nėra abejonių, kad teritorijoje apsigyvenę naudingi vabzdžiai gali padėti kovoti su žalingais kenkėjais“, – įsitikinusi E.Braun.

Teigiama, kad plėšrūs vabzdžiai, kaip antai maldininkai ir tikrosios dirvablakės, kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Amarais minta ir boružės. Visi šie padarėliai atlieka biologinę kenkėjų kontrolę, kuri laikoma ekologiškesne ir dažnai net veiksmingesne už cheminę. Be to, vabzdžiai puikiai vėdina ir purena dirvožemį, ardo biologines atliekas, t. y. senus lapus, medieną. Tokiu būdu į dirvožemį greičiau patenka organinės ir mineralinės medžiagos.

Rinktis pietrytinę pusę

Kur įrengti viešbutį vabzdžiams? Geriau rinktis pavėsį ar saulėtą kampelį, rytinę ar šiaurinę pusę? VDU Botanikos sodo specialistė sako, kad vieno atsakymo nėra. Jos nuomone, geriausia juos tvirtinti prie medžio kamieno, maždaug 1 m nuo žemės, pietų arba pietryčių pusėje.

„Verta atsižvelgti į vyraujančius vėjus, kad namelis nepelytų, nepūtų. Apsaugai nuo lietaus būtinas stogelis. Kaip ir inkilus, tokius viešbučius siūlyčiau statyti pavasarį (kovo–balandžio mėn.). Tačiau net ir rudenį pakabintuose viešbučiuose atsiras gyventojų, kurie ten ramiai peržiemos. Paprastai sakant, geriau vėliau nei visai nepakabinti“, – įsitikinusi E.Braun.

Tokiame viešbutyje įvairiais tikslais apsigyvena ne viena vabzdžių rūšis. Viskas vyksta tikro viešbučio principu – gyventojai nuolat mainosi.

Iš pomėgio gimė verslas

Vabzdžių viešbučius ne vienerius metus konstruojanti Edita Medeina pasakoja juos pirmą kartą prieš kelis dešimtmečius pamačiusi Vakarų Europos botanikos soduose bei parkuose. „Labai susižavėjau vabzdžių namais. Juk esu ekologė, tai mano stichija. Ir kai vėliau pradėjau jais intensyviai domėtis, supratau, kad jų paskirtis ne tik dekoratyvinė. Iš pradžių gaminau tik nedidelius vabzdžių viešbučius sau ar draugams, vėliau kaupiau vis daugiau žinių apie juos, tad pradėjau gaminti ir didelius, skirtus erdviems parkams bei sodams. O prieš kelerius metus, kai pradėjo atsirasti vis daugiau norinčiųjų draugauti su vabzdžiais, kilo mintis namelius gaminti ne tik draugams, bet ir pardavimui“, – pažintį su vabzdžių viešbučiais, pamažu išaugusią į verslą, prisimena E.Medeina.

Vabzdžių namai gimsta daugiabutyje

Moteris vabzdžiams namus tveria mieste, daugiabutyje. „Gyvenu mieste, bute 5 aukšte. Pagamintus vabzdžių namelius, kol jie nukeliauja pas savo šeimininkus, laikau įstiklintame balkone. Sunku patikėti, bet net tokioje miestietiškoje vietoje jau po kelių dienų į viešbutėlį įsikrausto vienas kitas voras, boružėlė ar auksaakė. Tad vabzdžiai tikrai unikalūs, prisitaikantys, tiesiog reikia mokėti juos pastebėti. Vieną didesnį vabzdžių viešbutį turiu savo sodyboje, aš jį naudoju eksperimentams, stebiu, kokias medžiagas vabzdžiai labiau mėgsta, pvz., pušų ar eglių kankorėžius, šiaudus ar šieną ir t. t. Be to, erdvesniame vabzdžių namelyje paprastai būna didesnė vabzdžių įvairovė, tad įdomu stebėti ir mokytis pažinti retesnius vabzdžius“, – tikina vabzdžių viešbučių statytoja.

Pašnekovės įsitikinimu, žmonėms vis labiau rūpi darniai gyventi su gamta, jiems svarbūs visi gamtos sutvėrimai – ne tik gerai pažįstami laukiniai gyvūnai, bet ir mažiau pastebimi organizmai, pvz., vabzdžiai, grybai, kerpės. Pasak Editos, paskutiniu metu namelių vabzdžiams dažniausiai prašo darželiai arba mokyklos.

Tik iš natūralių medžiagų vabzdžių viešbučius kurianti ekologė neabejoja, kad teisingai pagamintas namelis vabzdžiams yra žymiai geresnė kiemo puošmena nei, sakykime, plastmasinė gulbė ar betoninis nykštukas. Ekologė pabrėžia, kad tokiu nameliu galima džiaugtis net neturint nuosavo kiemo, užtenka atviro balkono.

Rekomenduojami video