Iš storalapės bergenijos, augančios mūsų darželiuose, lapų galima virti sveiką arbatą.

Žiemą trūksta žalumynų, kurie yra svarbus vitaminų ir mineralų šaltinis, o pardavinėjamus vaistinėse maisto papildus organizmas prasčiau pasisavina. Tačiau išeitis yra – džiovintuose vaistiniuose augaluose, augančiuose Lietuvos laukinėse pievose, miškuose bei soduose, yra visa Mendelejevo lentelė.

Mineralai – gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos, kurios sudaro apie 5% visos mūsų kūno masės. Jie daro įtaką mūsų fizinei ir psichinei sveikatai, yra dantų, kaulų, audinių, raumenų, kraujo ir nervinių ląstelių sudedamoji dalis. Mineralai veikia kaip katalizatorius (pagreitina cheminę reakciją), perduodant informaciją per nervų bei virškinimo sistemas, dalyvauja medžiagų apykaitoje ir padeda pasisavinti maistines medžiagas. Vitaminų organizmas nepasisavina be tam tikrų mineralų, pavyzdžiui, vitaminui C pasisavinti reikia kalcio, vitaminui A – cinko, B grupės vitaminams – magnio, vitaminui E – seleno.

Dėl aplinkos, vandens ir maisto užterštumo mūsų organizmuose kaupiasi toksinės medžiagos: švinas, gyvsidabris, aliuminis ir kt., todėl būtina gauti pakankamai mineralų, kurie apsaugo nuo toksinų kaupimosi. Mineralai veikia sinergetiškai – vienas kitą papildo, todėl vartojami po vieną atskirai, kaip maisto papildai, dažnai nėra pasisavinami organizmo.

Žmogui būtini makromineralai, – natris, kalcis, magnis, kalis, fosforas – kurių mūsų organizme yra daug.

Mikromineralai (mikroelementai), randami mažesniais kiekiais, tačiau ne mažiau svarbūs – geležis, cinkas, manganas, chromas, selenas, molibdenas.

Štai kokių žmogui būtiniausių mineralų turi vaistiniai augalai bei laukinės uogos.

Natris. Jo yra žemuogėse, citrinvyčio, sausmedžio uogose, krieno šaknyse.

Kalis. Jo turi žemuogių lapai ir uogos, varputis, šermukšnis, šaltalankis, šalavijas, ramunėlė, putino uogos, pipirmėtė, melisa, kiaulpienė, dilgėlė, krienas, juodieji serbentai, spanguolės.

Kalcis. Juo aprūpins žemuogė, šalavijas, kiaulpienė, dilgėlė, burnotis, grikiai, linų sėmenys.

Magnis. Jo turtinga žemuogė, šalavijas, kraujažolė, dilgėlė, čiobrelis, česnakas, erškėtis, ieva, salieras, juodieji serbentai.

Cinkas. Jo daugiausia žemuogėse, šermukšniuose, šalavijų, gysločių, bergenijų lapuose, moliūgo sėklose, ąžuolo gilėse.

Geležies gausu žemuogėse, šaltalankiuose, erškėčiuose, ąžuolo gilėse, gauromečio, garšvos, dilgėlių lapuose, aronijoje, avižose, krapuose, lino sėmenyse, burokėliuose.

Jodas. Juo praturtins žemuogė, obuolių sėklos, aronija, avietė, baikalinė kalpokė, linas, salierai, jūros dumbliai.

Varis. Jo gausime iš šermukšnių, šalavijo, pušų spyglių, ąžuolo gilių, garšvos, avietės, bruknių lapų, ievos uogų, baikalinėskalpokės, krieno, sausmedžio.

Manganas. Jo gausime iš žemuogių, šermukšnių, šalavijų, ąžuolo gilių, melisos, garšvos, gauromečio, aronijų, avižų, bruknių lapų, ežiuolės, česnako, krieno, trūkažolės.

Fosforas. Jo turi žemuogės, šaltalankiai, juodoji aronija, avietė, krienas, spanguolės, burnotis, grikių žiedai, krapai, serbentai.

Fluoro yra žemuogėse.

Chromas. Jo gausime iš linų sėmenų.

Kobaltas. Jo yra aronijose, ežiuolėse, ievos uogose, baikalinėje kalpokėje, žemuogėse.

Molibdenas. Jo turi žemuogės, dirvinės našlaitės, gaurometis, dilgėlė, aronija, čiobrelis, ežiuolė, baikalinė kalpokė, linų sėmenys.

Silicio gausime iš dilgėlių, sausmedžio uogų, ženšenio šaknų.

Bario turi šermukšniai ir dilgėlės.

Boras. Jo yra dilgėlėse, šalavijuose, ramunėlėse, pušies spygliuose, gauromečiuose, garšvoje, trispalvėse našlaitėse, melisose, kraujažolėse, jonažolėse.

Selenas. Jo gausime iš rausvosios rodiolės šaknų, raudonėlio, trispalvių našlaičių, ramunėlių, kraujažolių, dilgėlių, ežiuolių, moliūgo sėklų.

Kad gautume pakankamai mineralų, reikėtų gerti ne tik vaistinių augalų arbatą, bet ir džiovintus bei smulkintus vartoti juos kaip prieskonius, berti į košę, sriubą, salotas, kokteilius.

 

Parengė Valda Dagilė