Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Varlės migruoja iš kartos į kartą perduodamais protėvių takais

Kiekvieną pavasarį, kovo ir balandžio mėnesiais, tūkstančiai varlių migruoja į savo neršto vietas. Varlės – šaltakraujai gyvūnai, todėl jų aktyvumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros.

Vos orams atšilus iki 10 laipsnių, varlės greitai reaguoja į temperatūros pokyčius.

„Sakyčiau, tai priklauso net ne nuo pačių laipsnių, bet nuo to, kaip kinta temperatūra. Kai staigiai pakyla, varlės prabunda iš žiemos miego ir joms iš karto jau reikia leisti kurkulus, kad buožgalviukai laiku pradėtų vystytis. Varlės dažnai žiemoja ne ten, kur deda kurkulus, todėl jos iš žiemojimo vietos turi keliauti į veisimosi kūdrą“, – pasakoja Herpetologų draugijos tarybos pirmininkė Dalia Bastytė.

Iš žiemos miego prabudusios varlės kantriai ir užsispyrusiai juda savo senųjų neršto vietų pusėn. Ši labai svarbi, konservatyvi gyvūnų savybė perduodama iš kartos į kartą. Jei ant tako ar kelio matome šokuojančias varles, rupūžes, galime neabejoti, kad jų migracija tais pačiais takais vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių.

Plačiau apie varlių migraciją ir nerštą – LRT TELEVIZIJOS laidos „Mūsų gyvūnai“ reportaže.

Rekomenduojami video