Kenkėjus galima naikinti ir savo paruoštais insekticidinių augalų užpilais arba nuovirais. Flickr.com nuotr.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų vis dėlto atidėti nevalia.

Akiavimas

Vienas iš įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama. Dabar dažniausiai akiuojama dviem būdais: akelė užkišama už žievės arba priglaudžiama prie pjūvio. Paprasčiau akelę užkišti už žievės. Tuomet poskiepyje išpjaunamas „T“ raidės pjūvis, žievė atknojama į abi puses (nuo pumpuro apačios į viršų), išpjaunama akelė, iš jos išimama mediena ir akelė tuojau pat užkišama už žievės. Akelę reikėtų įstumti 2 cm giliau nuo skersinio pjūvio ir aprišti elastinga plėvele arba apvynioti aukštos įtampos izoliacine juosta. Kai akiuojama priglaudžiant (čia žievė gali ir ne taip gerai atsiknoti, o ir poskiepis gali būti plonesnis), žievė iš viršaus pjaunama į apačią truputį siekiant medienos. Paskui peilis ištraukiamas ir antru pjūviu nupjaunama odelė, paliekant apačioje nedidelį liežuvėlį. Per pjūvio ilgį išpjaunama akelė, peilio krašteliu pašalinama mediena ir akelė užkišama už liežuvėlio. Aprišama taip, kad akelė nenuslystų į šoną. Akiavimo peilis turi būti labai aštrus. Po trijų savaičių patikrinama, ar akelė prigijusi. Tuomet atrišama ir žiūrima: jeigu akelė padidėjusi, žalia, o lapkotis lengvai atsiskiria, vadinasi prigijo. Priešingu atveju akiuojama dar kartą kitoje vietoje.

maxresdefault

Braškynas

Baigus skinti braškes, reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame yra daug ligotų ir kenkėjų (ypač žemuoginių erkučių) pažeistų lapų, juos reikėtų nupjauti, kad dar spėtų ataugti jauni ir sveiki. Mažiau pažeistus uogynus nupurkškite 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu. Jeigu pastebėjote voratinklinių arba žemuoginių erkių, patartina nupurkšti ir 0,2 proc. keltano tirpalu.

Nuėmus derlių laikas pradėti ruoštis atnaujinti braškyną. Kadangi toje pačioje vietoje braškės auga apie trejus metus, ruošiantis jas sodinti būtina labai gerai paruošti dirvą, kruopščiai išnaikinti daugiametes piktžoles, mat jos alina žemę, stelbia braškes, todėl šios blogai dera. Braškės nemėgsta pavėsingos, gausiai, ypač azoto trąšomis, tręštos dirvos. Jos geriausiai auga saulėtoje vietoje, lengvoje ir kiek rūgščioje, bet mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštoje žemėje.

Remontantinės braškės mėgsta gausiai organinėmis trąšomis patręštą dirvą, net mėšlo ir durpių kompostą. Jos leidžia daug ūsų, sudaro skroteles, kurios ne tik šaknijasi, bet ir žydi bei dera. Šios braškės sodinamos įvairiai: į lysves, prie tvorų, netgi į indus.

Kova su kenkėjais

Liepą tęsiama kova su kenkėjais. Žalingų drugių vikšrai naikinami žydinčių karčiųjų kiečių (pelynų) užpilu. 0,5 kibiro smulkintų žalių arba 0,6–0,8 kg džiovintų pelynų užpilama vandeniu ir palaikoma 24 val. Paskui užpilas nukošiamas ir praskiedžiamas vandeniu 1:1.

Graužiančiuosius kenkėjus galima naikinti pomidorų pažastinių ūglių nuoviru. 4 kg pomidorų pažastinių ūglių 30 min. pavirinama, nukošiama ir prieš naudojant praskiedžiama vandeniu 1:3.

Sunaikinti musių lervas padeda medžio pelenų šarmas. 0,3 kg pelenų užpilama 10 1 vandens, 20–25 min. pavirinama ir nukošiama.

Bulvėms ir pomidorams daug žalos padaro fitopatogeninio grybo sukeliama liga fitoftorozė, dar vadinama bulvių maru. Pomidorams šis grybas sukelia vaisių puvinį. Ant fitoftorozės pažeistų augalų lapų ir stiebų atsiranda didelių rudų arba juodų dėmių, padengtų pelėsiu. Jomis gali būti nusėti ir vaisiai. Be fungicidų šios ligos sustabdyti nepavyks. Dėl fitoftorozės pavojaus nepatartina pomidorų ir bulvių sodinti greta arba vieną kultūrą auginti kaip priešsėlį kitai.

Daržo rūpesčiai

Liepą sodinami antrosios sėjos žiedinių kopūstų daigai, sėjamos daugiametės daržovės: žieminiai, daugiaaukščiai ir kiti svogūnai, rūgštynės, rabarbarai. Imamas žalumyninių daržovių, ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų, brokolių derlius. Mėnesio pradžioje jau galima pasikasti šviežių bulvių. Dirvą, kurioje auga lauko daržovės, reikėtų nuolat purenti, laistyti, papildomai patręšti. Tiesa, dirva purenama tik toms daržovėms, kurios lapais dar neuždengė tarpueilių. Tai daryti labiau reikia po didesnio lietaus, kai žemė suplūkta.

Norint sulaukti gero derliaus būtina kovoti su ligomis ir kenkėjais. Ravėti liepą tenka mažiau, nes didžioji dalis piktžolių sėklų, kurios buvo iškeltos į viršutinį dirvos sluoksnį pavasarį ruošiant žemę sėjai, jau sudygo per gegužės ir birželio mėnesius. Patartina apkaupti kopūstus, pomidorus, morkas. Svogūnų, pomidorų, šakniavaisinių daugiamečių ir ankštinių daržovių jau galima nebelaistyti, tačiau dar daug vandens reikia kopūstinėms daržovėms, ropėms, ridikams, ridikėliams, griežčiams, žalumyninėms ir agurkinėms bei moliūginėms daržovėms. Vėlyvesnes daržoves patartina palaistyti mineralinių trąšų tirpalu. Vanduo agurkams, pomidorams ir kitoms šilumamėgėms daržovėms laistyti turi būti drungnas. Jis geriau įšyla, kai yra laikomas tamsiai nudažyti bakuose ar kitose talpyklose. Genimi pomidorų pažastiniai ūgliai, stiebai rišami prie kuoliukų.

Šiltnamiai

Šildomuose šiltnamiuose nuimamas paskutinis derlius, jie dezinfekuojami, keičiamas arba dezinfekuojamas gruntas. Geriau sunaikinti ligas ir kenkėjus pavyks, jei šiltnamį dezinfekuosite du kartus. Pirmą kartą tai daryti patartina dar neišrovus kultūrinių augalų, o antrą kartą – juos jau nurovus. Dezinfekuojama keltano ir karbofoso tirpalu (10 1 vandens, 30 ml keltano ir 50 ml karbofoso). Tirpalas išpurškiamas ne tik ant augalų, dirvožemio, bet ir ant inventoriaus, rėmų, vamzdžių, stiklo ir visų objektų, kuriuose gali būti kenkėjų ar ligų sukėlėjų pradų. 1 m2 sunaudojama 1 l tirpalo. Išdezinfekuotas patalpas reikia gerai išvėdinti.

Auginami pomidorai rudeniniam derliui. Pavasariniuose šiltnamiuose dar dera daržovės, todėl jas reikia nuolat prižiūrėti. Vasarai įpusėjus pagausėja daržo ligų ir kenkėjų. Daugelis daržininkų vengia cheminių kovos su ligomis ir kenkėjais priemonių. Jas kai kada gali pakeisti biologinės. Kai kuriuos kenkėjus naikina ne tik paukščiai, bet ir vabzdžiai, todėl juos pravartu pasitelkti į talką. Vabzdžialesiams paukščiams daromi mažesni inkilai, o entomofagams – vabzdžiams, naikinantiems kenkėjus, – privilioti sėjami medingieji augalai. Nemažai kenkėjų sunaikina vabzdžiaėdžiai paukščiai, žinduoliai ir kiti gyvūnai (ežiai, zylės, musinukės, geniai, varnėnai, varlės, rupūžės, boružės, skruzdės ir kt), tad juos žmogus turėtų globoti.

Iš biologinių kovos su daržovių kenkėjais preparatų minėtinas bitoksibacilinas, dendrobacilinas ir entobakterinas. Jie efektyviau veikia esant aukštesnei nei 15°C temperatūrai.

Kenkėjus galima naikinti ir savo paruoštais insekticidinių augalų užpilais arba nuovirais. Amarai naikinami žalių arba sausų bulvienojų, svogūnų ropučių arba pušų spyglių užpilu. Jie ruošiami taip: 1,2 kg žalių arba 0,6–0,8 kg sausų susmulkintų bulvienojų užpilama 10 l šalto vandens ir laikoma 3–4 val.; 2 kg pušų spyglių užpilama 8 l vandens ir laikoma pavėsyje 5–7 dienas (užpilas prieš naudojant atskiedžiamas vandeniu 1:10). Šiais užpilais purškiami amarų apnikti augalai.

 

Elena Matiukaitė