Ilgais ir tamsiais vakarais, kai už lango vėjas šokdina medžių lapus, debesys siunčia lietų ar sniegą, o žemę sukausto gruodas, šiltuose namuose kuriame kompozicijas iš sausažiedžių augalų, į jas sudėdami visus saulėtos vasaros džiaugsmus ir prisiminimus. Pasak VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vedėjos dr. Reginos Juodkaitės, sausažiedės gėlės – tai saulėtų augaviečių augalai, jų džiugios žiedų spalvos dovanoja puikią nuotaiką bei suteikia jaukumo namams.

Sausažiedžiai augalai – gausi grupė, kurioje yra vienmečių, dvimečių, daugiamečių žolinių augalų, krūmų arba medžių. Iš jų darželiuose ar lysvėse dažniausiai auginamos vienmetės sausažiedės gėlės. Kai kurios iš jų tinkamos ir gėlynuose, ir alpinariumuose.

Sausažiedės gėlės – sagutės, sausiukai, šlamučiai, sausučiai, karpytalapiai kermėkai, katpėdėlės, darželinės blizgės, dekoratyvūs varpiniai augalai – turi sausus žiedus, kurie nepakeičia nei formos, nei spalvos ir gali būti laikomi be vandens ilgą laiką.

Sagutės, sausiukai, šlamučiai, sausučiai skinami, kol nesužydėję visi jų vamzdiški žiedai, o kermėkai ir varpiniai augalai – visiškai išsivysčius ir pražydus varputėms. Jos džiovinamos tamsoje, gerai vėdinamoje patalpoje žiedynais žemyn, kad neiškryptų žiedynkočiai. Iš jų kuriamos puokštės, įvairios kompozicijos, paveikslai, žiedais puošiami advento vainikai, ypač žiemą, kai trūksta žydinčių gėlių.

Sparnuotoji sagutė

Stiebai statūs, 50–80 cm aukščio, sparnuoti, šakoti, kartais gali išgulti. Lapai žali. Žiedynas – 2–3 cm skersmens graižas, sudarytas iš geltonų dvilyčių vamzdiškų žiedų ir sidabriškai baltų sausų skraistlapių. Vaisius – lukštavaisis. Sėklos subręsta po 2–2,5 mėnesio nuo žydėjimo.

Sagutės dauginamos sėklomis (2000–2500 jų sveria 1 g). Sudygsta per 7–12 dienų. Sėklos daigios trejus metus. Pražysta birželį ir žydi iki spalio vidurio. Mėgsta saulėtas vietas, gerai auga priesmėlio ar lengvo priemolio dirvose, atsparios sausroms.

Darželinis šlamutis

Darželinis šlamutis (Helichrysum bracteatum) auginamas daugelyje sodybų ir sodų.

Tai astrinių šeimos daugiametis žolinis augalas, savaime paplitęs Australijoje, o pas mus auginamas kaip vienmetis. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių helios–„saulė“ ir chrysos – „auksas“. Augalai užauga 30–80 cm aukščio, stiebai statūs, šakoti. Lapai lancetiški. Žiedynai sutelkti šakų viršūnėse. Graižai dideli, 5–6 cm skersmens. Ant vieno augalo pražysta po 7–18 žiedų. Skraistlapiai blizgiu paviršiumi, balti, geltoni, rožiniai, raudoni, violetiniai, rusvi. Vamzdiški žiedai geltoni. Vaisius – lukštavaisis su skristuku.

Šlamučiai dauginami sėklomis (1500 jų sveria 1 g). Sudygsta per 16–18 dienų. Sėklos išlieka daigios dvejus metus. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, purioje priesmėlio, vidutinio drėgnumo dirvoje. Pakenčia laikinas sausras.

Vienmetis sausiukas

Vienmetis sausiukas (Xeranthemum annuum) – astrinių šeimos puošnus vienmetis sausažiedis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių xeros – „sausas“ ir anthos – „žiedas“. Užauga iki 40–50 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti. Lapai bekočiai, lancetiški. Skraistlapiai sausi, blizgiu paviršiumi, balti, rausvi, rožiniai, raudoni, violetiniai. Vamzdiški žiedai geltoni. Vaisius – lukštavaisis su skristuku.

Sausiukai dauginami sėklomis (600–700 jų sveria 1 g). Sėklos daigios 2–3 metus. Pasižymi savisėja. Gerai auga saulėtoje vietoje, dirvai nereiklūs. Žydi nuo liepos iki rugsėjo vidurio. Žiedynus skinkite ne visai išsiskleidusius ir džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje. Spalvai paryškinti rožinius, raudonus graižus panardinkite į silpnos koncentracijos druskos rūgštį.

Rausvasis sausutis

Sausažiedžių gėlių lysvėse dažnas ir rausvasis sausutis (Helipterum roseum) – astrinių šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Afrikos ir Australijos. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių helios – „saulė“ ir pteron – „sparnas“.

Sausučiai užauga iki 30–50 cm aukščio. Stiebai nešakoti, jų galuose 3–4 cm skersmens graižai, kurių skraistlapiai raudoni, rožiniai ar balti.

Auginami ir dauginami kaip sausiukai, sagutės ir šlamučiai. 350 sėklų sveria 1 g. Sėklos daigios dvejus metus.

Dobilinė gomfrena

Lietuvoje dar retokai auginama itin puošni, dobilo žiedo formą primenanti dobilinė gomfrena (Gomphrena globosa). Tai burnotinių šeimos neaukštas, 15–30 cm aukščio vienmetis augalas, savo tėvynėje Pietų Amerikoje auga kaip daugiametis. Stiebai statūs, viršūnėje negausiai šakoti. Lapai kiaušiniški. Purpuriniai, raudoni, rožiniai, balti, smulkūs žiedai sudaro galvutės formos žiedyną.

Gomfrenos dauginamos sėklomis, kurios daigios trejus metus. 250–300 sėklų sveria 1 g. Žydi nuo liepos pradžios iki rudeninių šalnų (pražysta po 100 dienų nuo sėjos). Gerai auga saulėtoje vietoje, lengvoje, purioje tiek priesmėlio, tiek lengvo priemolio dirvoje. Sunkiai pakelia sausras, jų metu gausiai laistykite.

Karpytalapis kermėkas

Vis dažniau gėlynuose ir darželiuose auginamas karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum). Tai gvaizdinių šeimos vienmetis augalas. Kaip dvimetis ar daugiametis savaime auga Viduržemio jūros pakrantėse – nuo Portugalijos iki Mažosios Azijos ir Šiaurės Afrikoje. Karpytalapis kermėkas augdamas sudaro tankią šviesiai žalių lapų skrotelę ir išaugina belapį, gausiai plaukuotą, iki 30–50 (70) cm aukščio stiebą, kurio viršūnėje skleidžiasi spalvoti žiedai. Iš tiesų tas grožis – tai spalvoti, sausi taurėlapiai, supantys mažus baltus ar geltonus žiedelius. Taurėlapiai gali būti balti, šviesiai ar ryškiai geltoni, oranžiniai, rausvi, rožiniai, raudoni, mėlyni, violetiniai ar purpuriniai. Žydi nuo liepos iki vėlyvo rudens.

Karpytalapiai kermėkai dauginami sėklomis (12–15 jų sveria 1 g). Sėklos daigios dvejus metus. Tinkamiausia šviesi saulėta vieta, apysausė nelabai derlinga priesmėlio ar lengvo priemolio dirva. Nemėgsta užmirkusios žemės.

Suvorovo kermėkas

Kaip sausažiedė gėlė labai įdomus ir puošnus Suvorovo kermėkas (Limonium suworowii). Lietuvoje auginamas kaip vienmetis augalas, o savo gamtinėse buveinėse Vidurinėje Azijoje ir Afganistane gyvuoja daugiamečiai jo plotai. Stiebai belapiai, 10–60 cm aukščio. Lapai skroteliniai, pilkai žali, lancetiški arba pailgi. Žiedynkočiai po 5–8, 2–4 kartus aukštesni už lapus, kurių galuose – šluotelės pavidalo žiedynai. Žiedai smulkūs, rausvi ar ryškiai rožiniai, sutelkti varputėse, kurios sudaro sudėtines varpas. Vidurinis žiedynas stambiausias, 10–20 cm ilgio. Lietuvoje sėklų nesubrandina.

Kermėkai yra sausų vietų augalai ir gerai pakenčia sausrą. Dauginami sėklomis (350–400 jų sveria 1 g). Sėklos daigios 2–3 metus.

Tinka sodinti lysvėse nedidelėmis grupėmis, vejose ir alpinariumuose. Šie augalai itin natūraliai atrodo prie akmenų.

Trumpai

Dauginimas. Vienmetės sausažiedės gėlės dauginamos tik sėklomis, kurios kovą– balandį sėjamos šiltnamyje į dėžutes ar daigyklas su durpiniu substratu gėlių sėjai. Paaugę daigeliai persodinami į vazonėlius, o praėjus šalnų pavojui, gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, daigai su išsivysčiusia šaknų sistema sodinami į sausažiedžių gėlių lysves ar gėlynus 15–20 cm atstumais. Vyresni augalai nemėgsta būti persodinami. Darželiuose dera su vienmetėmis gėlėmis – gvazdikiniais serenčiais, rudbekijomis, lakišiais, žioveiniais, gvaizdūnėmis, sanvitalijomis ir įvairiomis sausažiedėmis gėlėmis. Tinka gyvoms ir sausoms puokštėms.

Tręšimas. Augalams prigijus ir prieš pradėjus žydėti sausažiedes gėles tręškite kompleksinėmis trąšomis. Galima laistyti šių trąšų 0,15 proc. tirpalu. Augalai nepakenčia šviežio mėšlo.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Jei augalus pažeidžia diegavirtės, fuzarioziniai puviniai, miltligės, nematodai, naudokite fitoncidinių augalų nuovirus arba chemines apsaugos priemones.

Parengė Rūta Antanaitienė