Rubrika

Vynuogės sirpsta ne tik šiltuosiuose kraštuose, bet ir netoli Alytaus

 Nors vy­nuo­gės mū­sų ša­ly­je jau se­niai nie­kam ne nau­jie­na, ne kiek­vie­nas so­di­nin­kas ryž­ta­si jų au­gin­ti sa­vo skly­pe­ly­je. „Pa­si­rin­kus at­spa­rias veis­les, bai­min­tis mū­sų ša­lies kli­ma­to ne­rei­kė­tų“, – tei­gė jau be­veik dvi­de­šimt me­tų vy­nuo­ges au­gi­nan­tis Ro­ber­tas Ku­ni­giš­kis.

Vy­nuo­gi­nin­kys­tė prieš še­še­rius me­tus į pen­si­ją iš­ėju­siam aly­tiš­kiui R.Ku­ni­giš­kiui po­mė­giu ta­po ge­ro­kai anks­čiau, jam dar dir­bant Vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je (VRS). „Vy­nuo­ges au­gin­ti pra­dė­jau 2000-ai­siais, man tai bu­vo ir įdo­mus už­si­ė­mi­mas, ir sa­vo­tiš­kas pa­si­ruo­ši­mas pen­si­jai, už­tik­ri­ni­mas, kad iš­ėjus į už­tar­nau­tą po­il­sį ne­rei­kės nuo­bo­džiau­ti“, – tei­gė tei­si­nin­ko iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis ir 31 me­tus dar­bui tei­sė­sau­go­je pa­sky­ręs vy­ras.

Jau ke­le­rius me­tus bu­vęs pa­rei­gū­nas tar­si į dar­bą kas ry­tą iš Aly­taus va­žiuo­ja į Ka­niū­kų kai­mą, į sa­vo vy­nuo­gy­ną, ku­ria­me au­ga 67 veis­lių vyn­me­džiai ir dau­gy­bė įvai­riau­sių re­tų au­ga­lų.

Su­si­ža­vė­jo tar­nau­da­mas ka­riuo­me­nė­je

Anot R.Ku­ni­giš­kio, rim­tes­nė pa­žin­tis su vy­nuo­gė­mis įvy­ko jam tar­nau­jant so­vie­ti­nė­je ka­riuo­me­nė­je Ba­ku, Azer­bai­dža­no sos­ti­nė­je. „Pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me so­čiai ga­lė­jau val­gy­ti ar­bū­zų, me­lio­nų, ab­ri­ko­sų, per­si­kų, nek­ta­ri­nų, ki­niš­kų da­tu­lių, ku­rias ir­gi pra­dė­jau au­gin­ti. Ne­mė­gau tik gra­na­tų, nes jie man ne­ska­nūs“, – kal­ba so­di­nin­ku sa­ve va­di­nan­tis R.Ku­ni­giš­kis.

Pri­si­mi­ni­mus apie ska­nias ir sul­tin­gas vy­nuo­ges aly­tiš­kis at­min­ty­je sau­go­jo il­gus me­tus. To­dėl at­si­ra­dus ga­li­my­bei, kai žmo­nai bu­vo grą­žin­ta jos tė­vų že­mė, pats ėmė­si au­gin­ti vyn­me­džius.

Nors ir už­au­gęs mies­te, nie­ka­da ne­dir­bęs jo­kių že­mės ūkio dar­bų, R.Ku­ni­giš­kis vi­sa gal­va nė­rė į vy­nuo­gi­nin­kys­tę.

„Pra­dė­jau nuo 18 so­di­nu­kų. Iš pra­džių rin­kau vis­ką, ką gau­da­vau Lie­tu­vo­je. Įsi­gy­da­vau, net ne­ži­no­da­mas vy­nuo­gių veis­lių pa­va­di­ni­mų. Ne­re­tai vė­liau, įgi­jus pa­tir­ties, pa­aiš­kė­da­vo, kad gal­vo­jau įsi­gi­jęs vie­no­kią, o ga­vau vi­sai ki­to­kią veis­lę. Tar­ki­me ‘Al­fa‘ vy­nuo­ges dau­ge­lis va­di­no ‘Iva­naus­ko ras­ti­nu­ke‘. Vė­liau, at­si­ra­dus in­ter­ne­tui, at­si­ra­do nau­jų pa­žin­čių ir ži­nių, pra­dė­jau gau­dy­tis vy­nuo­gių pa­sau­ly­je“, – pa­sa­ko­jo apie pir­muo­sius žings­nius so­di­nin­kas.

"Alytaus naujienų" nuotr.

Au­gi­na lau­ke ir šilt­na­my­je

Pir­mie­ji vyn­me­džių so­di­nu­kai R.Ku­ni­giš­kio vy­nuo­gy­ne bu­vo Lie­tu­vo­je nuo se­no au­gi­na­mų po­pu­lia­riau­sių veis­lių. „Per ran­kas per­lei­dau per šim­tą veis­lių. Vie­nu me­tu tu­rė­jau 78 vy­nuo­gių veis­les, ta­čiau kai ku­rių dėl blo­go de­rė­ji­mo, li­gų at­si­sa­kiau. Da­bar au­gi­nu 67 veis­lių du šim­tus vyn­me­džių.

Yra at­siųs­tų iš Vol­gog­ra­do, Bal­ta­ru­si­jos, net­gi iš Gru­zi­jos at­skrai­din­tų“, – pa­sa­ko­jo so­di­nin­kas.

R.Ku­ni­giš­kis ne­sle­pia, kad iš pra­džių su pras­tais vyn­me­džiais at­si­svei­kin­da­vo skau­da­ma šir­di­mi, o vė­liau su­pra­to, jog ne­rei­kia gai­lė­ti, rei­kia ei­ti pir­myn, su­si­pa­žin­ti su nau­jo­mis veis­lė­mis ir jas iš­ban­dy­ti.

„Vy­nuo­gy­ną kas­met at­nau­ji­nu, kei­čiu vy­nuo­gių veis­les. Žmo­nės, no­rin­tys įveis­ti vy­nuo­gy­ną, ga­li kreip­tis į ma­ne so­di­nu­kų, ir bū­tų ga­ran­tuo­ti, kad įsi­gi­jo bū­tent tą veis­lę, ku­rios ir no­rė­jo. Pa­ta­riu, ko­kią vie­tą pa­rink­ti vy­nuo­gy­nui ar ke­lių vyn­me­džių au­gi­ni­mui“, – sa­kė R.Ku­ni­giš­kis.

So­di­nin­kas sa­vuo­sius vyn­me­džius au­gi­na ir lau­ke, ir šilt­na­my­je, nes kiek­vie­nas au­gi­ni­mo bū­das tu­ri sa­vų pri­va­lu­mų ir trū­ku­mų. Aly­tiš­kis vy­nuo­ges au­gi­na eko­lo­giš­kai, to­dėl ren­ka­si li­goms ir šal­čiui at­spa­rias veis­les. „Jei purš­kiu vyn­me­džius, tai nuo jo uo­gų jau ne­val­gy­siu ir vy­no ne­ga­min­siu“, – at­vi­ra­vo R.Ku­ni­giš­kis.

Anot jo, šilt­na­my­je au­gi­na­mos vy­nuo­gės de­rė­ti pra­de­da jau ant­ro­je lie­pos pu­sė­je, rug­pjū­čio pir­mo­mis die­no­mis. Rug­sė­jo pa­bai­go­je ga­li­ma mė­gau­tis an­tru der­liu­mi. Be to, šilt­na­my­je už­au­gu­sios ir su­no­ku­sios vy­nuo­gės bū­na aukš­čiau­sios ko­ky­bės, už pirk­tas par­duo­tu­vė­se ska­nes­nės, jas ma­žiau puo­la li­gos.

Lau­ke au­gi­na­mų vyn­me­džių so­di­nin­kas žie­mai ne­den­gia. Yra bu­vę, kad sil­pnes­ni au­ga­lai po žie­mos kaž­kiek su­nyk­da­vo, ta­čiau svei­kiems tvir­tiems vyn­me­džiams lie­tu­viš­kos žie­mos ne­pa­ken­kė.

„Vy­nuo­gių sko­nis ir su­no­ki­mo lai­kas šiek tiek pri­klau­so ir nuo pa­so­di­ni­mo vie­tos. Prie sie­nos pa­so­din­ti vyn­me­džiai kiek anks­čiau pra­de­da no­kin­ti uo­gas, jos bū­na sal­des­nės, šiek tiek di­des­nės“, – pa­sa­ko­jo R.Ku­ni­giš­kis.

Rei­kia ne­bi­jo­ti au­gin­ti

R.Ku­ni­giš­kio nuo­mo­ne, Lie­tu­va tin­ka­ma vie­ta aug­ti vyn­me­džiams, ži­no­ma, ant jų už­de­rė­ju­sios uo­gos ne­bus to­kios, ko­kios už­au­ga Is­pa­ni­jo­je ar Pran­cū­zi­jo­je.

„Svar­biau­sia pa­si­rink­ti at­spa­rias li­goms ir mū­sų kli­ma­tui tin­ka­mas veis­les. Siū­ly­čiau rink­tis ame­ri­kie­tiš­kas ir ru­siš­kas veis­les, jų yra la­bai daug ir kiek­vie­nas ga­li ras­ti pa­gal sa­vo sko­nį“, – pa­ta­rė aly­tiš­kis.

Jo ti­ki­ni­mu, vy­nuo­gės mėgs­ta leng­vai sun­kes­nę že­mę. Va­rė­na ir Drus­ki­nin­kai vy­nuo­gy­nams veis­ti ne­tik­tų, nes ten smė­ly­nai. Smė­lis per­šą­la gi­liai ir tai pra­žu­dy­tų vy­nuo­gę. Mo­ly­je vy­nuo­gėms sun­ku įsi­tvir­tin­ti, bet jei už­si­ka­bi­na, tai vis­kas bū­na ge­rai. Pa­pras­tai vyn­me­džiai so­di­na­mi 40–45 cen­ti­met­rų gy­ly­je. Lau­ke ga­li­ma so­din­ti kas pus­an­tro met­ro tarp so­di­nu­kų, o šilt­na­my­je – ne ma­žiau kaip 2 met­rų at­stu­mu.

Ne­rei­kė­tų iš­si­gąs­ti, jei jau­no so­di­nu­ko pa­grin­di­nis štam­bas nu­šal­tų, reikia at­kas­ti iki at­sar­gi­nių pum­pu­rų ir vy­nuo­gė at­sprogs­ta. „Sto­vi sto­vi, o va­sa­ros vi­du­ry­je kaip duos vie­ną tvir­tą ša­ką, ir at­si­gau­na“, – tei­gė R.Ku­ni­giš­kis.

Au­gi­nant šilt­na­my­je, pa­grin­di­nis rei­ka­la­vi­mas yra aukš­tis. Jis tu­rė­tų bū­ti 2,5–3 met­rai. „Že­mes­niuo­se au­gin­ti ne­pa­tar­čiau, nes sau­lei pa­šil­džius at­si­ran­da di­de­lių tem­pe­ra­tū­rų po­ky­čių. Be to, šilt­na­my­je, nors jis ir ati­da­ry­tas, li­ga ne taip grei­tai įle­kia“, – aiš­ki­no vy­nuo­gi­nin­kas.

Pa­va­sa­rį vy­nuo­ges rei­kia nu­purkš­ti va­rio pre­pa­ra­tais, kad vė­liau ne­pul­tų ne­tik­ro­ji milt­li­gė ir milt­li­gė, la­biau­siai Lie­tu­vo­je au­gi­na­mus vyn­me­džius puo­lan­ti li­ga. Jei milt­li­gės stai­gus puo­li­mas der­liaus fa­zė­je, jis prak­tiš­kai su­nai­ki­na der­lių.

Ge­nė­ti vy­nuo­ges rei­kė­tų tik ru­de­nį, pra­dė­jus kris­ti la­pams. Pa­va­sa­ri­nis ge­nė­ji­mas, bė­gant sul­tims, at­ima daug me­de­lio ener­gi­jos.

Kiek ša­kų pa­lik­ti la­bai pri­klau­so nuo veis­lės. „Siū­ly­čiau pa­lik­ti 5–6 ša­ke­les, ant kiek­vie­nos po 10–12 pum­pu­rų, o pa­va­sa­rį pa­lik­ti stip­riau­sius pum­pu­rus“, – pa­ta­ria vy­nuo­gi­nin­kas.

Anot R.Ku­ni­giš­kio, vy­nuo­gių veis­lių pa­klau­sa la­bai kin­tan­ti. Pra­ėju­siais me­tais vi­si la­bai no­rė­jo ža­lių, šie­met pa­gei­dau­ja rau­do­nų ir be­sėk­lių.

„Val­gy­ti man ska­niau­sios Vol­gog­ra­de iš­ves­tos veis­lės ‘Ta­son‘ (8,4 de­gus­ta­ci­nis ba­las) vy­nuo­gės – pa­si­žy­min­čios leng­vu mus­ka­to sko­niu, ‘Alio­šen­kin‘ (8,8 de­gus­ta­ci­nis ba­las), ‘Ala­din‘ (8,4 de­gus­ta­ci­nis ba­las). Ge­ra ame­ri­kie­tiš­ka veis­lė – ‘Swen­son­red‘. Rau­do­na­jam vy­nui ga­min­ti la­bai tin­ka ‘Ali­ber­net‘ veis­lės vy­nuo­gės, o bal­ta­jam vy­nui – lie­tu­viš­kos veis­lės ‘Var­du­va‘”, – var­di­jo ži­no­vas.

Au­gi­na­mos jau se­niai

Vy­nuo­gės mū­sų ša­ly­je, ra­šy­ti­nių šal­ti­nių tei­gi­mu, sėk­min­gai au­gi­na­mos ne vie­ną šimt­me­tį.

Vy­nuo­gės bu­vo au­gi­na­mos jau Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kais. Iš jų pa­ga­min­tas vy­nas baž­ny­čio­se ir cerk­vė­se bu­vo var­to­ja­mas per apei­gas. Tei­gia­ma, kad XVI­II am­žiu­je Lie­tu­vo­je bu­vo 23 vie­nuo­li­jos su 339 vy­nuo­gy­nais. Tuo pat me­tu vy­nuo­gės bu­vo au­gi­na­mos ir dva­ruo­se.

Į so­dy­bas ir so­dus vy­nuo­gės iš­pli­to prieš ke­lias­de­šimt me­tų. Daž­niau­siai bu­vo au­gi­na­ma ‘Iva­naus­ko ras­ti­nu­kė‘, ve­dan­ti tam­siai mė­ly­nas vi­du­ti­nio dy­džio uo­gas, iš ku­rių bu­vo ga­li­ma vir­ti uo­gie­nes, ga­min­ti vy­ną. Šią veis­lę, at­spa­rią li­goms ir šal­čiui, at­ra­do ir Lie­tu­vo­je iš­pla­ti­no aka­de­mi­kas Ta­das Iva­naus­kas.

Mū­sų ša­ly­je už­au­gin­tos vy­nuo­gės sau­lės ši­lu­mos gau­na ge­ro­kai ma­žiau nei už­au­gin­tos pie­ti­niuo­se re­gio­nuo­se, ta­čiau, spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, šiau­ri­niuo­se kraš­tuo­se už­au­gin­tos vy­nuo­gės sa­vo sko­niu ir iš­vaiz­da pra­noks­ta vy­nuo­ges, už­au­gin­tas pie­tuo­se, kur vyn­me­džiai, no­rint ap­si­sau­go­ti nuo ken­kė­jų ir li­gų, per se­zo­ną purš­kia­mi per ke­lio­li­ka kar­tų.