Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
A.Svitojus: JŪR nariai – kaimo ateitis

2021 m. balandžio 8 d. tarptautine konferencija „Jaunųjų ūkininkų veiklos organizavimas ugdymo įstaigose: inovacijos ir perspektyva“, startuoja Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įkūrimo 95-mečiui ir atkūrimo 30-mečiui pažymėti skirti renginiai ir istorijos bei nuveiktų darbų apžvalga.

Konferencijos, kurią organizavo  Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacija ir Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, dalyvius pasveikino ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. „Simboliška, kad vieni iš konferencijos organizatorių yra ŽŪR, nes prieš 95-erius metus (1926 m.) įkurti pradėjo burti kaimo jaunuomenę į jaunųjų ūkininkų ratelius, prisidėjo prie jaunosios ūkininkų kartos paruošimo gyvenimui. Lietuvoje jaunųjų ūkininkų rateliai pradėti organizuoti 1929 m. Gerai organizuotas darbas greit davė vaisių: 1937 m. pabaigoje apie 30 000 kaimo jaunuolių jau priklausė jaunųjų ūkininkų organizacijai. Jaunieji ūkininkai buvo praktiškai ir teoriškai ruošiami ūkininkavimo darbui. Deja šiandien negalime pasigirti tokiais jaunųjų ūkininkų ratelių dalyvių skaičiais, bet džiaugiamės, kad būtent Rokiškio rajone išliko ši graži ir Lietuvos kaimo ateičiai prasminga veikla. Čia turėtume pagerbti ir prisiminti gerbiamą Rokiškio JŪR iniciatorių a. a. Vytautą Šliką – pedagogą, mokytoją, jaunųjų ūkininkų veiklos puoselėtoją ir įvairių iniciatyvų sumanytoją ir palaikytoją. Didžiausia padėka ir Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro darbuotojams ir visiems pedagogams, kurie aukoja savo laiką ir motyvuoja kaimo vaikus ir jaunimą burtis prasmingai ir naudingai veiklai. Dėkojame ir Rokiškio r. savivaldybei už skiriamą dėmesį jaunųjų ūkininkų būreliams ir ypač aktyviai dirbančiai Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) ir ŽŪR Savivaldos organizatorei Linai Meilutei – Datkūnienei, kuri nuolat bendradarbiauja su rajone veikiančiais JŪR. Ačiū visiems šios idėjos palaikytojams, puoselėtojams ir entuziastams. Linkiu gerų pranešimų, prasmingų diskusijų, o svarbiausia – aktyvios JŪR veiklos, kad kaimas neištuštėtų, o užaugusi nauja pamaina puoštų savo gražiais darbais gimtąjį sodžių”, – kalbėjo dr. A.Svitojus.

Konferencijos dalyvius ir Žemės ūkio rūmus jubiliejaus proga pasveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Kadangi pats turiu patirties ir gerbiu ūkininkavimo tradiciją bei ypač vertinu Mokytojus iš didžiosios raidės, viliuosi, kad šiandien konferencijoje dalyvaujantys mokytojai gali didžiuotis būdami tais mokytojais, kurie perduoda vaikams ir jaunimui savo patirtis, žinias, mokslo naujoves ir sugeba motyvuoti galvoti”. V.Pranckietis prisiminė savo mokytojus, kurie mokė per skatinimą galvoti ir mąstyti bei sudominti ateitimi.

Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo centro metodininkė Rosita Lasienė atkreipė dėmesį, kad toks gausus konferencijos pranešimų skaičius liudija, kad tema yra aktuali ir reikšminga ir palinkėjo visiems įdomių pranešimų ir prasmingų darbų.

Aktyviai jaunųjų ūkininkų ratelių veiklą kuruojanti Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Rokiškio r., Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė, ūkininkė Lina Meilutė-Datkūnienė, pristatė ne tik Lietuvos, bet ir Europos šalyse startavusio jaunųjų ūkininkų judėjimo istoriją. Pirmasis Jaunųjų ūkininkų klubas veiklą pradėjo Jungtinėje Karalystėje prieš 100 metų (1921 m.), kai Hemyock miestelyje esančioje  pieninėje buvo išskirta zona vaikams, kur jie prižiūrėjo veršelius ir atliko įvairias priežiūros ir auginimo užduotis, už ką vėliau buvo vertinami ir apdovanojami.

Kuriant Lietuvos Nepriklausomybę buvo svarbu tinkamai parengti ūkininkus, kurie mokėtų kurti ūkius, statyti trobesius, auginti pasėlius, galvijus, naudotis nauja technika ir užaugintą derlių bei prieauglį, todėl Žemės ūkio ministerija kūrė žemesnes žemės ūkio mokyklas, o  Žemės ūkio rūmai, kurie buvo įkurti ūkininkų ir organizacijų iniciatyva prieš 95 metus (1926 m.), rūpinosi žemės ūkio kultūros kėlimu.

„Šiandien Lietuvoje Jaunųjų ūkininkų būrelių veiklos organizavimu tiesiogiai rūpinasi pedagogas, tačiau pagalbą veiklų įgyvendinimui geranoriškai teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, rajonų ūkininkai. Didžiausias iššūkis pedagogams, kurie dirba su jaunaisiais ūkininkaičiais – patraukliai pateikti žinutę vaikams, kad jie norėtų įsitraukti į šią neformalią veiklą, kuri yra ne tik įvairi, įdomi, bet ir perspektyvi. Rokiškio rajone ikimokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose veikia 8 jaunųjų ūkininkų būreliai. Taip pat rajone veikia Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacija, kuri vienija pedagogus, dirbančius su jaunaisiais ūkininkais, koordinuoja būrelių veiklą, organizuoja pažintines išvykas į ūkius, žemės ūkio profesines ir aukštąsias mokyklas, organizuoja parodas ir kt. veiklas. Sulaukiame didelio palaikymo ir paramos, kuri motyvuoja ir skatina veikti iš Lietuvos žemės ūkio rūmų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, geranoriškų ūkininkų, kooperatyvų rajonuose”, – pažymėjo L.Meilutė – Datkūnienė.

Turiningą pranešimą apie sveikatos stiprinimą praktinėmis žemės ūkio darbų veiklomis pristatė kiniziterapeutė Žydra Markevičienė, akcentavusi, kad ūkinė veikla labai gerai veikia fizinę sveikatą, todėl kiekviena šeima ir mokymo institucija turėtų kur kas didesnį dėmesį skirti fiziniam aktyvumui. „Sveikatos pablogėjimas 15-19 metų amžiaus paaugliams 2016 m. sudarė 27,5 proc., o 2020 m. jau 36,8 proc. Analizuojant veiksnius, kurie turi įtakos fiziniam aktyvumui, pastebima, kad šeimose nėra susiformavęs įprotis sveikai ir aktyviai gyventi. Vaikai – tai žmonijos statybinė medžiaga. Jei ji netikusi, netikusi bus ir ateinanti karta“, – kalbėjo Ž.Markevičienė.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, konferencijoje apžvelgė Lietuvos jaunojo ūkininko kompetencijas ir patyriminio ugdymo reikšmę.

Mokslas reikalingas visuomenei, nes mokslo žinių taikymas padeda patenkinti daugelį pagrindinių žmogaus poreikių ir pagerinti gyvenimo lygį. „Dirbu Žemės ūkio akademijoje su pirmo kurso studentais ir matau, kad studentai ateina su silpnomis kompetencijomis. Kadangi mano darbas susijęs su dirvožemio tematika, tai pastebiu, kad patirties ir patyriminės žinių bazės pas pirmakursius tikrai ne per daugiausia. Kai pradėjau dirbti mokykloje, tai man buvo patirtis, kaip jaunas žmogus formuoja mokslininko, jauno ūkininko ir tyrėjo kompetencijas. Vykdžiau mokinių apklausas, kurios išryškino, jog didžiausias faktorius – intelektualaus smalsumo iššūkiai ir meilė mokslui ir gamtai, antroje vietoje – mokytojas, kuris su aistra, atsidavimu ir motyvuotai perduoda žinias. Mokiniams patinka, kai jie gali būti vykdomo tyrimo dalimi ir gali stebėti kintančius rezultatus. Mokiniai nori tęstinumo, jie nori matyti tyrimo prasmę ir pritaikomumą, todėl noriai dalyvauja  mokslinėse diskusijose. Patyriminė mokinio kompetencija formuoja žinias. Dalyvaujant, diskutuojant, kalbant ir bendradarbiaujant mokiniai labiausiai ir sėkmingiausiai įsitraukia”, – akcentavo dr. J. Aleinikovienė.

Rekomenduojami video