Bendrovės nuotr.

Apie afrikinį kiaulių marą (AKM) – pavojingą užkrečiamą virusinę infekciją – informacijos pakanka. Tačiau visuomenėje iki šiol vis dar sklando nemažai mitų, neatitinkančių tikrovės. Mitus sklaido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

Virusas plinta

Ar AKM yra labai pavojinga užkrečiama liga, todėl kiaulieną valgyti pavojinga? Netiesa. AKM serga tik naminės kiaulės ir šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas yra nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama naudoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus ir pan. pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.

Ar tiesa, kad gamtoje AKM platina tam tikros rūšies erkės? Iš dalies tiesa. AKM virusas dauginasi Ornithodoros rūšių erkių organizme ir išsilaiko jame nuo kelių mėnesių iki 5 metų. Kaskart kiaulėms užsikrėtus erkėmis, kyla viruso paplitimo rizika. Ispanijoje, praėjus 4 mėnesiams po protrūkio, AKM virusas, nustatytas Ornithodoros rūšies erkių organizme, jame išsilaikė iki 8 metų. Portugalijoje, erkių, surinktų iš ūkio, praėjus 2 metams po AKM protrūkio, nemaitintų ir laikytų laboratorijoje, organizme AKM virusas išsilaikė iki 3 metų.

Gamtoje erkių aktyvumas priklauso nuo sezono, temperatūros ir drėgmės. Žiemą erkės yra neaktyvios. Jų aktyvumas prasideda aplinkos temperatūrai pakilus iki 10–13 °C, be maisto erkės gali išgyventi iki 5 metų, o reguliariai mintančios erkės gali gyventi iki 15 metų. Tačiau šios grupės erkės neturi įtakos AKM geografiniam paplitimui. Erkės dažniausiai maitinasi naktį, gyvūnams miegant. Pasimaitinusios 10–30 min., erkės palieka šeimininką. Todėl tikimybė, kad erkės galėtų išplisti pervežant užkrėstas kiaules, yra labai maža, jos gali plisti su gyvūnais bei su užkrėstomis medžiagomis ar priemonėmis. Didžiausią pavojų erkės gali kelti tik tam tikroje teritorijoje. Lietuvoje Ornithodoros rūšių erkių neaptinkama.

Aptinka po tyrimų

Ar tiesa, kad pavojingos yra tik iš užkrėstų teritorijų atvežtos maisto atliekos, tačiau savo virtuvės atliekų šėrimas kiaulėms yra nepavojingas? Netiesa. Nustatyta, kad daugelio AKM protrūkių įvairiose pasaulio šalyse priežastis buvo gyvūninio maisto, ypač virtuvių atliekų, šėrimas kiaulėms. AKM virusą galima aptikti tik atlikus specialius laboratorinius tyrimus: net ir nekaltai atrodančios namų ūkio atliekos – maisto likučiai, nesuvalgytos mėsos ar rūkytų gaminių atraižos, odelės ir kt. – gali būti potencialus AKM viruso šaltinis. Todėl naudoti visas gyvūnines maisto atliekas yra griežtai draudžiama. AKM virusas yra labai atsparus aplinkos poveikiui. Mėsoje, kraujyje ar sirgusių kiaulių vidaus organuose virusas gyvybingas gali išlikti iki 150 d., šaldytoje mėsoje virusas užsikonservuoja ir pavojingas gali išlikti dar ilgiau – net iki keleto metų. Kaitinant mėsą iki 70 °C virusas žūsta per 30 min. Rūkant ar vytinant įvairius kiaulienos gaminius virusas nežūsta.

Ar tiesa, kad diagnozuoti AKM gali tik patyrę specialistai – veterinarijos gydytojai, – kiaulių laikytojai ligos gali ir nepastebėti. Iš dalies tiesa. Patvirtinti tikslią AKM diagnozę galima tik atlikus laboratorinius kraujo ar organų tyrimus, o mėginius tokiems tyrimams privalo atrinkti atitinkamą kvalifikaciją turintys veterinarijos gydytojai. Kartais, jei užsikrečia jauni ir blogai įmitę gyvūnai, gali pasireikšti „žaibiška“ AKM forma, dėl kurios kiaulės gaišta staiga, be aiškių klinikinių ligos požymių. Tačiau daugeliu atvejų gerai gyvuliais besirūpinantis ūkininkas gali pastebėti pirmuosius ligos požymius – apatiją, apetito nebuvimą, iš nosies ir akių pasirodžiusias išskyras, įvairiose kūno vietose atsiradusias kraujosruvas, pakilusią kūno temperatūrą. Kartais sergančios kiaulės vemia, viduriuoja su krauju. Kai kuriems gyvuliams gali pasireikšti konvulsijos ar paralyžius. Ūkininkai, pastebėję bent vieną iš išvardintų požymių, ar gyvūnui staiga, netikėtai nugaišus privalo nedelsdami kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba informuoti VMVT.

Griežtos priemonės

Ar tiesa, kad AKM dažniausiai pasireiškia mažuose kiaulių ūkiuose? Iš dalies tiesa. AKM pasireiškia ūkiuose, kuriuose pažeidžiami biologinės saugos reikalavimai. Kaip teigia įvairių šalių veterinarijos specialistai, AKM dažniausiai plinta smulkiuose kiaulių ūkiuose, nes juose nebūna užtikrinti patys minimaliausi biologinės saugos reikalavimai.

Ar tiesa, kad AKM užsikrėtusios kiaulės negydomos, naikinamos ne tik paskerstų gyvūnų gaišenos, bet ir pašarai, kartais ir tvartai? Tiesa. Iki šiol nuo AKM nėra sukurta jokio gydymo ar veiksmingos vakcinos, todėl kiaulės, susirgusios šia liga, – ne gydomos, o naikinamos. Siekiant užkirsti kelią virusui išplisti, naikinamos ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai. Tvartai ir aplinka 3 kartus išdezinfekuojami. Nuo protrūkio centro nustatomos atitinkamai 3 km apsaugos ir atitinkamai 10 km priežiūros zonos.

Ar tiesa, kad biologinio saugumo priemonės privalomos tik buferinėje zonoje gyvenantiems kiaulių laikytojams? Netiesa. Pagrindinių biologinės saugos priemonių privalo laikytis visi kiaulių laikytojai, nepriklausomai nuo to, kurioje teritorijoje yra jų ūkis.