Asociatyvi nuotr.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) mūsų šalyje „siautėja“ jau šeštus metus. Atrodo, jog nerastume žmonių, negirdėjusių apie šią grėsmingą ligą. Tačiau, pasak specialistų, AKM virusas vis dar yra šalia mūsų, ir privalome mokytis gyventi su šia liga.

Išlieka grėsmė

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius Ričardas Gleiznys teigė, kad AKM iš Lietuvos dar nesitraukia. VMVT duomenimis, iki šių metų lapkričio 12 dienos mūsų šalyje laukinėje faunoje AKM buvo patvirtintas 425 vietose 638 šernams (387 nugaišusiems ir 251 sumedžiotam), kiaulių laikymo vietose nustatyta 19 AKM židinių. Pasak R.Gleiznio, šiais metais Ukmergės rajone buvo sumedžioti 42 šernai, 6-iems iš jų buvo nustatytas AKM. Taip pat buvo rasti keturių šernų likučiai. AKM diagnozė buvo patvirtinta vienam. Patirtis rodo, kad dėl užsikrėtusių šernų didėja rizika virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Todėl VMVT specialistai nuolat kiaulių augintojus informuoja apie ligos plitimą, supažindina su pagrindiniais biologinio saugumo reikalavimais ūkiuose. Ir nors informacija kiaulių laikytojams pateikiama nuolat, ne visi suvokia šių būtinų priemonių įgyvendinimo svarbą. Didžioji dauguma kiaulių augintojų mano, kad šiuos reikalavimus reikia diegti tik dėl VMVT darbuotojų patikrinimų.

Nevalia naudoti maisto atliekų

Kiaulių augintojams primenama, kad AKM virusas gali būti perduotas tiesioginio kontakto tarp sergančių ir sveikų gyvūnų metu. Taip pat – netiesiogiai: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. R.Gleiznys akcentavo, kad AKM virusas gali plisti kiaules šeriant maisto atliekomis. Ypač jei jos yra netinkamai tvarkomos. Nustatyta, kad daugelio AKM protrūkių įvairiose pasaulio šalyse priežastis buvo gyvūninio maisto, ypač virtuvių atliekų šėrimas kiaulėms. „Net ir tokios namų ūkio atliekos: maisto likučiai, nesuvalgytos mėsos ar rūkytų gaminių atraižos, odelės ir panašiai gali būti viruso šaltinis. Todėl naudoti visas gyvūnines maisto atliekas kiaulėms šerti yra griežtai draudžiama“, – pabrėžė pašnekovas.

Virusas – atsparus aplinkos poveikiui

R.Gleiznys priminė, kad AKM serga tik naminės kiaulės ir šernai. „Patvirtinti tikslią AKM diagnozę galima tik atlikus laboratorinius kraujo ar audinių tyrimus. Mėginius tokiems tyrimams privalo atrinkti atitinkamą kvalifikaciją turintys veterinarijos gydytojai“, – sakė Ukmergės VMVT viršininkas. Nors mechaniškai AKM virusą gali pernešti šunys, katės, laukiniai žvėrys ir paukščiai, jis gyvūnams ir žmonėms nėra pavojingas. Nepaisant to,

užsikrėtusių šernų, kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad pavojingas virusas bus išplatintas per mėsą, kraują, vidaus organus ir pan. Tvirtinama, kad AKM virusas yra labai atsparus aplinkos poveikiui. Mėsoje, kraujyje ar sirgusių kiaulių vidaus organuose virusas gyvybingu gali išlikti iki 150 dienų, šaldytoje mėsoje virusas užsikonservuoja ir pavojingu gali išlikti dar ilgiau – net iki keleto metų. Kaitinant mėsą iki 70 ˚C virusas žūsta per 30 minučių. Tačiau rūkant ar vytinant įvairius kiaulienos gaminius virusas nežūsta.

Gydymo nėra

Specialistai tvirtina, kad iki šiol nuo AKM nėra sukurta jokio gydymo ar veiksmingos vakcinos. Todėl kiaulėms, susirgusioms šia liga, nėra gydymo, jos yra naikinamos.  Pasak R.Gleiznio, siekiant užkirsti kelią virusui išplisti, kiaulių gaišenos yra naikinamos: deginamos ar užkasamos ne mažesnio ne 2 metrų gylio duobėse. Taip pat naikinamas ir ūkyje esantis menkavertis turtas bei laikyti pašarai. Kiaulių laikytojams rekomenduojama tvartus ir aplinką dezinfekuoti tris kartus. Jei nustatoma, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas juos taip pat sudeginti. „Nuo protrūkio centro nustatomos atitinkamai 3 kilometrų ir atitinkamai 10 kilometrų apsaugos ir priežiūros zonos. Apribojimo priemonės atšaukiamos praėjus 30 dienų nuo visų kiaulių paskerdimo epizootiniame židinyje bei apsaugos zonoje ir atlikus visus privalomus darbus. Ūkiuose, kur buvo išskerstos kiaulės, jas auginti iš naujo leidžiama tik po 6 mėnesių griežtai laikantis biosaugos “, – teigė Ukmergės VMVT viršininkas.

Privalo registruoti gyvulius

Kiaulių laikytojai privalo registruoti savo laikomus gyvulius. „Net ir po vieną, ar du  gyvulius savo poreikiams auginantys gyventojai yra įpareigoti juos registruoti. Būtina užregistruoti kiaulių laikymo vietas ir kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių VMVT teritoriniame padalinyje arba seniūnijose. Taip pat galima perduoti šią informaciją privačiam veterinarijos gydytojui“, – sakė R.Gleiznys. Kodėl yra svarbi ūkinių gyvūnų registracija? Pasak pašnekovo, ši informacija yra svarbi ne tik atsakingiems pareigūnams, kuriems svarbu žinoti kaip įmanoma tikslesnį auginamų gyvūnų skaičių, ypač ligos pasireiškimo atveju, bet ir patiems kiaulių augintojams. Pastarieji yra suinteresuoti registruoti savo gyvulius dėl to, kad kilus ligos išplitimo pavojui ir naikinant gyvulius, valstybė jiems sumokėtų kompensacijas už  registruotų bandų kiaules ir kitus patirtus nuostolius. Nesilaikantiems reikalavimų gresia įspėjimas arba bauda nuo 29 iki 579 Eur, kiaulininkystės komplekso atsakingam asmeniui – iki 2 317 Eur. Beje, ligos atveju gyvulių laikytojams nepriklausys kompensacija už nugaišusias ir sunaikintas kiaules, taip pat nebus skirta Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.

Biologinio saugumo priemonės

Nors patys griežčiausi biologinio saugumo priemonių reikalavimai kiaulių laikymo vietoms yra taikomi buferinėje zonoje, biologinio saugumo priemonių privalo laikytis visi kiaulių laikytojai. VMVT specialistai primena kiaulių laikytojams, kurie laiko ne daugiau kaip 10 kiaulių savo reikmėms, kad jiems yra sudarytos lengvatos dėl tam tikrų biologinės saugos reikalavimų punktų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad kiaulių laikymo vietoms, patenkančioms į nustatytą buferinę zoną šios lengvatos nėra taikomos ir visas biologinės saugos priemones jose privalu įdiegti.