Afrikinis kiaulių maras (AKM) į Lietuvą ir Europos Sąjungą atkeliavo prieš penkerius metus. Per tą laiką Lietuvos specialistai ir atsakingos institucijos išmoko efektyviai taikyti prevencijos priemones ir kovoti su ligos protrūkiais.

Deja, liga sienų nepaiso ir įvairioms institucijoms skirtingose šalyse nuolat tenka ieškoti veiksmingesnių kovos su ja būdų, todėl neatsitiktinai Lietuvoje buvo surengta tarptautinė konferencija „Afrikinis kiaulių maras: iššūkiai ir ateities vizija“. Konferencijoje aptartos bendros tarpvalstybinės strategijos bei bendri veiksmų planai, pasidalyta gerąja patirtimi.

Prioritetinis daugeliui

Konferencija, kurią kartu su Europos maisto saugos tarnyba organizavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), buvo skirta pasidalyti sukaupta patirtimi, kylančiais iššūkiais ir būdais, kaip suvaldyti ligą ir leisti išgyventi kiaulininkystės sektoriui. Savo įžvalgomis ir naujausiomis žiniomis dalijosi svečiai iš Europos Komisijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos, Europos maisto saugos tarnybos, Friedrich Loeffler instituto Vokietijoje, taip pat veterinarijos specialistai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos. Savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją ir perspektyvas pristatė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentai.

Konferencijoje aptartos bendros tarpvalstybinės strategijos bei bendri veiksmų planai, pasidalyta gerąja patirtimi.

„Penkeri metai darbo kontroliuojant ir stengiantis likviduoti mūsų šalyje afrikinį kiaulių marą leidžia mums sukauptomis žiniomis ir įgūdžiais dalytis su kolegomis iš kitų šalių. Neseniai drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija įkūrėme Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centrą. Šio centro darbuotojai organizuos teorinius ir praktinius biologinės saugos ir afrikinio kiaulių maro prevencijos ir kontrolės mokymus tiek mūsų šalies, tiek ir kitų šalių medžiotojams, ūkininkams, privatiems ir valstybiniams veterinarijos gydytojams. Vien spalio mėnesį Afrikinio kiaulių maro kompetencijų centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vedė praktinius kursus kolegoms iš Slovėnijos ir Pietų Korėjos. Tai, kad mokymai surengti nepraėjus nė mėnesiui po centro įkūrimo, liudija, kad afrikinio kiaulių maro problema aktuali ne tik Lietuvai. Vis didesniam šalių skaičiui tenka ieškoti naujausių mokslinių duomenų ir geriausių praktinių būdų šios ligos plitimui sustabdyti ir jai įveikti“, – kalbėjo konferencijai pirmininkavęs VMVT direktorius Darius Remeika.

Renginio dalyviai pabrėžė, kad AKM problema, iššūkiai ir ateities vizija išlieka prioritetu tiek mūsų, tiek kitoms ES ir ne ES šalims. AKM – sunkiai kontroliuojama liga, tad siekiant ją suvaldyti būtina, kad kuriant ir įgyvendinant AKM valdymo strategiją vieningai dirbtų kontroliuojančios institucijos, įvairios valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos (medžiotojų, kiaulių augintojų). Būtent jų visų bendradarbiavimas ir savo vaidmens supratimas ypač svarbus.

Pirmoji – Lietuva

Lietuva buvo pirmoji ES valstybė, susidūrusi su AKM ir pradėjusi taikyti griežtesnius nei buvo įprasta biologinio saugumo reikalavimus kiaulių laikymo vietose ir medžioklėje. Vos gavus informacijos, kad AKM nustatytas Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos, mūsų šalyje iš karto pradėtos taikyti prevencinės priemonės: pasienio postuose buvo pradėtos dezinfekuoti transporto priemonės, atvykstančios iš Baltarusijos, sugriežtintos biologinės saugos priemonės, taikomos kiaulių laikymo vietose, pasienyje su Baltarusija išdėlioti repelentai, atbaidantys šernus, taip siekiant sustabdyti jų migraciją. Buferinėje zonoje esančių rajonų gyventojai buvo skatinami atsisakyti kiaulių laikymo ir įsipareigoti nelaikyti jų vienus metus.

Lietuvai, kurioje smulkių nekomercinių kiaulių laikytojų buvo daugiau nei 40 tūkst., tai buvo didelis iššūkis. Situaciją lengvino Žemės ūkio ministerijos teikiama parama smulkiesiems kiaulininkystės ūkiams, taip skatinant juos pasinaudoti kompensacijomis ir paskersti asmeninėms reikmėms augintas kiaules, įsipareigojant jų neauginti bent 1 metus. Šiais metais parama dar labiau išplėsta, ūkininkai skatinami investuoti į efektyvias biologinio saugumo priemones arba įsigyti kitų rūšių gyvūnų.

Kaimynų patirtis

Latvija AKM savo teritorijoje nustatė 2014 m. birželio mėn., tačiau sugriežtintus biologinio saugumo reikalavimus medžioklėje dėl šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir utilizavimo, gaišenų rinkimo pradėjo taikyti tik 2016 m. Estija pirmuosius AKM atvejus šernų gaišenose šalia Latvijos pasienio taip pat nustatė prieš ketverius metus. Medžiotojai tik prieš metus buvo įpareigoti surinkti šalutinius gyvūninius produktus ir šernų gaišenas bei taikyti sugriežtintas biologinio saugumo priemones medžioklės metu.

Pasak D.Remeikos, AKM situacija visose trijose Baltijos šalyse šiuo metu yra skirtinga, nes dvi mūsų kaimynės turėjo mažiau nekomercinių kiaulių laikymo vietų. Estijoje AKM banga nusirito per visą šalį, liga laukinėje faunoje diagnozuota net Saremos saloje. 2018 m. statistikos duomenimis, Estijoje likę tik kiek daugiau nei 120 kiaulių laikymo vietų. Galbūt tai nulėmė, kad ten šiemet nenustatyta nė vieno AKM protrūkio kiaulių laikymo vietose. Latvija taip pat bemaž visa apimta AKM – liga nenustatyta tik nedideliame su Lietuva besiribojančiame šalies pasienio ruože.

„Lietuvos taikytos priemonės buvo ir yra veiksmingos. Tą patvirtina faktas, kad vis dar gana nemaža šalies teritorijos dalis yra neapimta afrikinio kiaulių maro. Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 13 tūkst. komercinių ir smulkiųjų kiaulių laikytojų, kurie laikė per 600 tūkst. kiaulių. Kita vertus, per tiek metų esame sukaupę daug epizootinių afrikinio kiaulių maro tyrimų duomenų, informacijos apie viruso genetiką, plitimo būdus ir pan. Todėl galime dalytis tiek žiniomis, tiek patirtimi su kitomis ES ir trečiosiomis šalimis“, – pabrėžė D.Remeika.

Laikas peržiūrėti tvarką

Nors AKM yra išskirtinai kiaulėms ir šernams pavojinga liga, tačiau ji sukelia itin didelių ekonominių nuostolių. Dėl ligos visos su ja susidūrę šalys patiria didžiulių nuostolių, ne tik tiesiogiai susijusių su ligos poveikiu kiaulininkystės sektoriui, biologinės saugos priemonių diegimu ir nuostolių kiaulių laikytojams kompensavimu, bet ir dėl tarptautinių eksporto ir prekybos apribojimų. Deja, ligos protrūkiai vis naujose valstybėse rodo, kad ligos sienų nepaiso. Viso pasaulio mokslininkų dėmesį prikausčiusi AKM situacija Azijoje, ypač Kinijoje, taip pat ir Europoje, kur liga apima vis naujas teritorijas.

Konferencijoje dalyvavę Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad AKM skiriamas itin didelis dėmesys, nes liga grėsmingai plinta. Europos Komisijos vaidmuo ypač reikšmingas koordinuojant valstybių narių mokslo institucijų darbus, siekiant surinkti kuo daugiau žinių apie AKM virusą bei jo patekimo į kiaulių ūkius kelius, naujų, efektyvių kontrolės priemonių sukūrimą (galbūt net vakciną).

Turėdami beveik penkerių metų kovos su AKM patirtį ir vertindami, kad situacija tiek Europoje, tiek ir Azijoje per pastaruosius kelerius metus gerokai pasikeitė, Lietuvos specialistai įsitikinę, kad kai kuriuos kiaulininkystės sektoriaus įmonių (ūkių, skerdyklų, mėsos perdirbimo įmonių) veiklą reguliuojančius teisės aktus reikėtų tikslinti. Suprantama, nemažinant būtinų apsaugos priemonių, kurios davė rezultatų ir yra veiksmingos kontroliuojant ligą.

„Tikimės, kad Europos Komisija atsižvelgs į Lietuvos ir kitų šalių kovos su afrikiniu kiauliu maru praktinę patirtį bei pasiūlymus ir sutiks su kai kuriais teisės aktų ir kontrolės strategijos pakeitimais. Teikdami konkrečius pasiūlymus manome, kad jie nepaveiktų situacijos Europos Sąjungoje, tačiau leistų kiaulininkystės sektoriui šiek tiek lengviau išgyventi šios ligos padarinius“, – teigia VMVT vadovas.