Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiaulių ūkiai – po didinamuoju stiklu

Nesiliaujantys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai verčia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus dažniau lankytis kiaulių ūkiuose bei tikrinti, kaip įgyvendinamos biologinės saugos priemonės kiaulių laikymo vietose. Šiais metais 11 069 registruotuose kiaulininkystės ūkiuose buvo atliktos 12 946 patikros ir nustatyti 1 257 biosaugos bei 1 442 ženklinimo pažeidimai.

Neatitinkantiems biologinės saugos reikalavimų kiaulių ūkiams taikytos administracinio poveikio priemonės – įspėjimai ir baudos, kurios siekia nuo 30 iki 300 eurų, ūkių vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1 450 eurų. Pakartotinai nustačius biologinės saugos pažeidimus, asmenys baudžiami nuo 50 iki 550 eurų, ūkių vadovai – nuo 150 iki 2 300 eurų bauda. Tarp poveikio priemonių, be baudų, numatytas ir gyvulių konfiskavimas.

Pavojinga liga

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Gintarė Juozėnienė tvirtino, kad aktyvesnės patikros ūkiuose vykdomos toje teritorijoje, kurioje nustatomi teigiami AKM atvejai laukinėje faunoje. Patirtis rodo, kad daugėjant užsikrėtusių šernų, didėja rizika virusui patekti ir į kiaulių laikymo vietas.

AMK šiuo metu yra viena pavojingiausių ligų kiaulėms, auginamoms Lietuvos ūkiuose. Todėl augintojai, pastebėję AKM simptomus, turėtų nedelsdami kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus arba informuoti VMVT teritorinius padalinius. G.Juozėnienė vardijo, kad AKM susirgusios kiaulės ima karščiuoti, joms nustatoma 40,5–42 laipsnių temperatūra, jos tampa apatiškos, neėda, sunkiai keliasi arba išvis nesikelia. Kartais kiaulės staigiai gaišta be jokių AKM simptomų.

„Susirgusiems gyvuliams 24–48 valandas iki mirties atsiranda anoreksija, pamėlynuoja oda ir gleivinės, sutrinka koordinacija. Taip pat padidėja pulsas, kvėpavimo dažnis, prasideda vėmimas, viduriavimas, kartais – su krauju. Užsikrėtusios kiaulės gaišta dažniausiai po 4–19 dienų. AKM paršavedėms gali sukelti abortus, o naminių kiaulių gaišimas siekia 100 proc.“, – akcentavo pašnekovė.

Nesuvokia svarbos

VMVT kiaulių augintojus nuolat informuoja apie AKM pavojų ir apie pagrindinius biologinės saugos reikalavimus, nes ne visi kiaulių laikytojai suvokia šių būtinų priemonių įgyvendinimo svarbą. VMVT specialistė akcentavo, kad tikrinant ūkius daugiausiai biologinės saugos ir ženklinimo pažeidimų nustatoma mažuose kiaulių ūkiuose, tokių ūkių Lietuvoje yra apie 10 203, vidutinių ūkių – 788, o didelių – 78.

G.Juozėnienės teigimu, dažniausiai ūkiuose nebūna įrengti dezinfekciniai kilimėliai prie visų įėjimų į kiaulių laikymo vietas arba jie nėra užpildyti biocidinėmis medžiagomis. VMVT inspektoriai dažnai randa tvoromis neaptvertus tvartus ir pastebi, kad kiaulių augintojai prieš darbus tvartuose neturi patalpų ar vietų darbo drabužiams ir avalynei pasikeisti. Taip pat pastebima, kad ūkininkai turi įsigiję visas priemones, tačiau jų nenaudoja: dezinfekciniai kilimėliai sausi guli šalia įėjimų, įsigytų biocidinių produktų pakuotės dažnai net neatidarytos. Neretai ūkininkai nežino, kaip tinkamai paruošti dezinfekcinį tirpalą.

„Pasitaiko atvejų, kai tvartai nėra aptverti tvoromis ar jos randamos nuardytos ir padėtos šalia pastatų, nes trukdo ūkio darbams – pro tvorą sunku pravažiuoti su žemės ūkio technika. Todėl kiaulių ūkių savininkai, auginantys kiaules, privalo įgyvendinti biologinės saugos reikalavimus, ir taip pasirūpinti savo kiaulėmis, kad AKM virusas nepatektų į jų laikymo vietas“, – pabrėžė G.Juozėnienė.

Reikalavimai

VMVT specialistė kiaulininkystės ūkių šeimininkams priminė ir kitus reikalavimus, kurių jie privalo laikytis.

„Įsigytus gyvulius reikia atsivežti į tinkamai paruoštą laikymo vietą: tvartą aptverti tvora ir užtikrinti, kad į jį nepaklius laukiniai gyvūnai, graužikai ar kiti kenkėjai, naminiai augintiniai. Todėl apsaugotas turi būti ne tik pagrindinis, bet ir visi kiti įėjimai į tvartą“, – sakė G.Juozėnienė bei pridūrė, kad labai svarbu prižiūrėti aplinką, šienauti žolę, genėti krūmus. Jei bus laikomasi minėtų reikalavimų, aplink tvartą bus sunku daugintis graužikams, sumažės rizika AKM virusui patekti į kiaulių laikymo vietas.

Siekiant apsaugoti gyvulius nuo AKM, draudžiama šerti kiaules šviežiai nušienauta žole, termiškai neapdorotais pašarais, virtuvės atliekomis, naudoti pakratus, atvežtus tiesiai iš lauko. Juos privalu išlaikyti ne trumpiau kaip 90 dienų. Kiaulių negalima laikyti lauke ar lauko aptvaruose.

Pasak VMVT atstovės, komerciniams ūkiams, t. y. laikantiems paršavedes ir auginantiems kiaules pardavimui, taikoma daugiau reikalavimų ir jie griežtesni, nes iš jų išvežant produktus ar parduodant paršelius į kitus ūkius, kyla didesnė rizika išplatinti AKM. „Be visų biologinės saugos taisyklių, šie augintojai privalo turėti specialiai įrengtas persirengimo patalpas ir dušus, kuriuose darbuotojai prieš ir po darbo nusipraustų, pasikeistų rūbus bei avalynę. Taip pat būtina vykdyti į ūkio teritoriją patenkančių asmenų ir transporto priemonių kontrolę, transporto priemonių dezinfekciją“, – aiškino G.Juozėnienė.

Būtina deklaruoti

Kiaulių augintojai turėtų nepamiršti, kad registruoti ūkius ir deklaruoti juose auginamas kiaules – būtina. Pasak G.Juozėnienės, tai naudinga ir pačiam ūkininkui, nes suteikia garantiją, jog AKM protrūkio atveju visas su ligos padarinių likvidavimu susijusias išlaidas padengs valstybė. Tuo tarpu neregistruotų ūkių savininkai dėl atsainaus požiūrio į nustatytą tvarką rizikuoja ne tik netekti auginamų gyvulių, bet ir patirti didelių finansinių nuostolių. Tokiame ūkyje kilus AKM protrūkiui, vien už dezinfekcijos atlikimą smulkiam ūkininkui, laikančiam kelias kiaules, gali tekti susimokėti iki 1 000 ar daugiau eurų.

„Jei, gavus skundą, tokie laikytojai, nedeklaruojantys kiaulių ir neregistruojantys laikymo vietos, bus patikrinti, jiems gali būti taikomos pačios griežčiausios sankcijos – įvertinus riziką gali būti skiriamas ne tik įspėjimas ar piniginė bauda, bet ir nurodyta kiaules savo lėšomis ištirti dėl AKM, o gavus teigiamus rezultatus, jas paskersti arba nugaišinti“, – įspėjo G.Juozėnienė.

Perkeliant ar parduodant kiaules ar paršelius į kitą laikymo vietą, privaloma laikytis tam tikrų reikalavimų:

  • paršeliai turi būti paženklinti į vieną ausį segamu įsagu su bandos numeriu,
  • paršelius įsigyjantis asmuo, prieš perkeliant gyvūnus, turi gauti gyvūnų sveikatos būklę patvirtinančius veterinarijos pažymėjimus, kuriuos išduoda tokį įvertinimą atlikę veterinarijos gydytojai,
  • kiaules parduodantis ūkinių gyvūnų laikytojas privalo užpildyti ir paršelių pirkėjui pateikti GŽ-2 formą bei Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį,
  • duomenys apie išvežimą ir atvežimą turi būti registruojami Ūkinių gyvūnų registre per 7 kalendorines dienas po įvykio (t. y. po kiaulių įsigijimo).

Visi kiaulių laikytojai kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pirmąjį mėnesį privalo registruoti laikomų gyvūnų skaičių Ūkinių gyvūnų registre. Tai padaryti gali ir pats kiaulių laikytojas, jei turi suteiktą prieigą prie registro, tokią paslaugą gali suteikti ir privatūs veterinarijos gydytojai arba VMVT specialistai.

Rekomenduojami video