Bendrovės nuotr.

Lietuvos kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) patirtį perima užsienio šalių veterinarijos ekspertai. AKM atvejų registruota ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos valstybėse – Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje,Vengrijoje, Rumunijoje, Estijoje, Bulgarijoje, naujausi atvejai nustatyti Belgijoje. Tačiau liga plinta ir atneša didelių ekonominių nuostolių ne tik Europoje.

Šiemet pirmasis ligos protrūkis buvo užregistruotas kiaulininkystės fermoje Kinijoje. Liga šioje šalyje sparčiai plinta, Kinijos veterinarai jau nustatė 36 AKM protrūkius kiaulių laikymo vietose.Virusas nukeliavo ir iki Pietų Korėjos – keleiviai iš Kinijos vežėsi užkrėstus mėsos produktus, kurie buvo paimti oro uoste.Tad Azijos šalių veterinarijos specialistams kelia didelį nerimą šios plintančios ligos užkrato grėsmė.

Susipažinti, kaip sekasi suvaldyti AKM, į Lietuvą buvo atvykusios delegacijos iš Pietų Korėjos žemės ūkio, maisto ir kaimo reikalų ministerijos bei Slovėnijos Liublianos universiteto Veterinarijos fakulteto. Vizitų metu svečiai domėjosi, kaip ir kokios Lietuvoje taikomos kovos su AKM priemonės, kokie kontrolės reikalavimai, kaip vykdoma stebėsena ir likvidavimo planai. Svečiai lankėsi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT),Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kiaulių ūkiuose, mėsos perdirbimo įmonėse, medžioklės aikštelėse.

Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, Lietuva remia ir palaiko Europos Komisijos ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos iniciatyvą kurti daugiašales strategijas, bendrus priemonių su AKM kovos planus ir dalijimąsi patirtimi, nes mūsų šalis jau yra sukaupusi daug praktinės patirties. Reaguojant į tai Lietuvoje šiuo metu kuriamas AKM kompetencijų centras, kurio vienas pagrindinių uždavinių – organizuoti mokymus medžiotojams, veterinarijos specialistams, ūkininkams, taip pat užsienio šalių specialistams. Kuriama mokymų bazė, o mokslininkai tyrėjai jau dabar dalyvauja epizootiniuose tyrimuose, siekdami nustatyti, kaip į ūkius, ypač didelius komercinius, galėjo patekti AKM.

„Šis Slovėnijos kolegų ir Pietų Korėjos žemės ūkio, maisto ir kaimo reikalų ministerijos ekspertų vizitas yra graži itin svarbių darbų pradžia. AKM tampant globalia problema, mūsų specialistų nuo 2014 metų sukauptos žinios ir patirtis yra vertinamos kitų šalių, kuriose AKM pasireiškė neseniai ar kuriose yra šios ligos pasireiškimo tikimybė“, – teigė VMVT direktorius D.Remeika.

Pasak jo, toks bendradarbiavimas yra naudingas ir Lietuvai, nes su kitų šalių delegacijomis galima aptarti ne tik AKM klausimus, bet ir lietuviškų maisto produktų eksporto į tas šalis galimybes ir derybų eigą. VMVT vadovo teigimu, Pietų Korėja yra viena iš prioritetinių lietuviškų maisto produktų eksporto krypčių, nes iki šiol iš Lietuvos ten eksportuojami tik pieno produktai, daugiausia sūriai. 2017 m. į šią šalį eksportuota 3 600 tonų pieno produktų.

Pernai Pietų Korėjos specialistai Lietuvoje auditavo ir gerai įvertino paukščių ligų situaciją ir jų valstybinę kontrolę. Ateinantį mėnesį suplanuotas šios šalies ekspertų vizitas, jie patvirtins konkrečias įmones paukštienos perdirbimo eksportui į Pietų Korėją. Bendradarbiavimas tarp institucijų, o kartu ir eksportas turi daug potencialo didėti.

„Užsienio šalių veterinarijos specialistų vizitai padės ne tik perteikti patirtį, bet ir stiprinti tarpusavio ryšius, pristatyti Lietuvoje veikiančią valstybinę maisto kontrolę. Tai suteiks galimybę eksportuoti daugiau lietuviškų maisto produktų į didelę ir mokią Pietų Korėjos rinką, pasižyminčią patikimumu. Jei šios šalies auditoriai įvertina ir pripažįsta valstybinę kontrolę, kliūčių eksportui nelieka“, – tvirtino VMVT direktorius D.Remeika ir pridūrė, kad į šią tolimą šalį Lietuva galėtų eksportuoti jautieną ir paukštieną. Eksportą kol kas stabdo vienintelė problema – Lietuvoje ir kiaulės, ir galvijai skerdžiami toje pačioje skerdykloje, o jei būtų atskira galvijų skerdykla, tuomet eksporto patvirtinimo būtų galima sulaukti kur kas greičiau.