Asociatyvi nuotr.

Sausį Europos šalyse didelio patogeniškumo paukščių gripas toliau nustatomas laukiniams paukščiams. Naujų protrūkių fiksuojama ir naminių paukščių ūkiuose, kuriuose vien per šių metų pirmąsias tris savaites sunaikinta beveik 4 mln. naminių paukščių. Lietuvoje sausio pradžioje užfiksavus pirmuosius atvejus naminių paukščių laikymo vietoje ir tarp laukinių paukščių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, kol kas naujų paukščių gripo atvejų laukinėje gamtoje ir kitų protrūkių ūkiuose nenustatyta.

Per pastarąsias savaites 6 laukinių paukščių (gulbių, ančių, kiro, garnio) gaišenas, surastas Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Kėdainių apylinkėse, ištyrus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, paukščių gripo atvejų nenustatyta. Be to, VMVT gavus pranešimą apie 12 naminių paukščių (11 broilerių ir vištos) gaišenas Rudynų miške (Šilutės r.), o VMVT specialistams jas surinkus ir ištyrus, paukščių gripo viruso taip pat neaptikta.

Nors šiomis dienomis dėl užsitęsusio snygio ir pūgos surasti paukščių gaišenas nėra lengva, VMVT specialistai reaguoja į kiekvieną įtarimą, konsultuoja laikytojus apie šio viruso patekimo iš laukinės gamtos ar kitų šaltinių rizikas, primena paukščių gripui būdingus požymius.

Daugelio Europos šalių patirtis rodo, kad išplitęs paukščių gripas atneša didžiulių ekonominių nuostolių, todėl šalies paukščių augintojai ir laikytojai raginami griežtai laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų.

Naminius ar laukinius paukščius šiuo greitai plintančiu virusu užkrečia kiti migruojantys laukiniai paukščiai, kurie yra natūralūs šio gripo nešiotojai. Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį net ir nedideliame ūkyje, aplink ligos židinį nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomi įvairūs paukščių bei jų produkcijos judėjimo apribojimai.

Paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams primenama negirdyti paukščių atvirų telkinių vandeniu, prižiūrėti, kad pašarai būtų saugiailaikomi ir neprieinami laukiniams paukščiams. Privaloma apriboti naminių paukščių judėjimą, laikyti juos uždarose patalpose, o esant būtinybei išleisti tik į aptvertus kiemus ar aikšteles, kad naminiai paukščiai neturėtų kontakto su praskrendančiais ar žiemojančiais laukiniais vandens paukščiais.

Laiku aptikus paukščių gripą tarp laukinių paukščių ir surinkus jų gaišenas, tai gali padėti nuo didesnių protrūkių apsaugoti naminių paukščių ūkius ir išvengti masinio paukščių gaišinimo. Todėl suradus nugaišusį laukinį vandens paukštį, pastebėjus padidėjusį naminių paukščių gaišimą arba šiai ligai būdingus simptomus (paukščiai apatiški, nustoja lesti, gerti, gali atsirasti pamėlynavimų barzdelių, skiauterių srityse, patinimų kaklo ar galvos srityje), apie tai reikėtų kuo skubiau pranešti VMVT regioniniam padaliniui arba skambinti nemokama telefono linija 8 800 40 403.

Specialistų teigimu, Europoje dažniausiai nustatomas H5N8 viruso potipis yra nepavojingas žmonėms, virusu užsikrėsti per šviežią paukštieną ar jos produktus taip pat pavojaus nėra. Tačiau žmonės turėtų laikytis atsargumo priemonių ir vengti liesti sergančius ar negyvus paukščius, taip sumažindami galimą riziką pernešti virusą.

Situacija dėl paukščių gripo daugelyje Europos šalių išlieka įtempta. Šį mėnesį apie naujus H5N8 potipio paukščių gripo protrūkius informavo Prancūzija, kur užregistruoti jau net 252 protrūkiai, Vokietija (22), Danija (12), Lenkija (10). Po du židinius nustatyta Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, po vieną – Italijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje.

Didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas toliau plinta ir tarp laukinių paukščių. Specialistų stebėjimais, praeitų metų spalio mėnesį prasidėjusi epidemija neslūgsta, o per šiuos metus daugiausia atvejų tarp laukinių vandens paukščių nustatyta Vokietijoje (58) ir Danijoje (12). Sausio pradžioje pavienių židinių aptikta dar 14-oje šalių, įskaitant Lietuvą.

Parengta pagal VMVT