Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvoje užaugintoms kiaulėms nustatoma mažiau antibiotikams atsparių bakterijų

Pasaulio sveikatos organizacija lapkričio 18–24 d. skelbia Pasaulinę supratimo apie antibiotikus savaitę, o Europos Komisija – Europos supratimo apie antibiotikus dieną.  Abiejų jų tikslas – siekti, kad ir Europoje, ir visame pasaulyje antibiotikai būtų vartojami racionaliau tiek medicinoje, tiek veterinarijoje, kartu pabrėžiant, kas jau yra pasiekta kovojant su viena iš didžiausių grėsmių žmonių ir gyvūnų sveikatai pasauliniu mastu – antimikrobinio atsparumo problema.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje palaipsniui imamasi priemonių keisti požiūrį į gyvūnų auginimą. Daugėja įmonių ir gyvūnų augintojų, ženkliai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui ar ligų profilaktikai. Tuo prisidedama, kad aplinkoje plačiai paplitę bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo ir ypač pavojingų ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai ilgiau išliktų efektyvūs.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) pastaraisiais metais atliktų tyrimų rezultatai džiugina – lietuviškose kiaulėse nustatoma vis mažiau antibiotikams atsparių bakterijų. Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų duomenų analizė rodo, kad  dalis bakterijų darosi jautresnės antibakterinėms medžiagoms, daugėja žarnyno lazdelių, jautrių visoms analizuojamoms antibakterinėms medžiagoms, o tai tik patvirtina, kad šalyje įgyvendinamos prevencijos ir kontrolės priemonės duoda teigiamų rezultatų.

„Antibiotikai – itin svarbi gyvūnų ir žmonių gydymo priemonė, tačiau kiekvieną kartą juos panaudojus didėja rizika, kad ligos sukėlėjas įgis atsparumą. Todėl jie gali būti skiriami ir vartojami tik tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą konkretiems antibiotikams. Taigi, ir pagrindinė atsakomybė už racionalų antimikrobinių medžiagų naudojimą tenka antimikrobines medžiagas skiriančiam veterinarijos gydytojui. Ne mažiau svarbu taikyti visas įmanomas alternatyvias priemones užkertant kelią ligos pasikartojimui, laiku vakcinuoti gyvūnus, gerinti jų laikymo sąlygas, šerti aukštos kokybės pašarais ir užtikrinti biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą ir griežtą jų laikymąsi. Didžioji dalis gyvūnų laikytojų tai puikiai supranta, gamybos įmonės pradėjo gyvūninę produkciją žymėti „Užauginta be antibiotikų“, „Vištų, kurios negydytos antibiotikais, kiaušiniai“ ir panašiais užrašais, kurie nėra vien reklama. Gamintojai tokiu būdu prisiima atsakomybę, kad gyvūnai nuo atsivedimo iki produkcijos pagaminimo nebuvo gydyti jokiais antibiotikais“, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo priežasčių analizei ir plitimo prevencijai Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, skiria didelį dėmesį. VMVT, įgyvendindama nacionalinę antimikrobinio atsparumo mažinimo strategiją, griežtai kontroliuoja tiek antimikrobinių medžiagų gamybą, tiek ir jų tiekimą į rinką, naudojimą gyvūnams gydyti. Taip pat jau septynerius metus kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis vykdoma zoonotinių ir simbiotinių bakterijų antimikrobinio atsparumo stebėsena.

NMVRVI yra atliekami Lietuvoje užaugintų naminių gyvūnų (t. y. naminių paukščių, kiaulių) ir mėsos produktų mėginių (pavyzdžiui: broilerių, jautienos, kiaulienos), atrinktų iš mažmeninės prekybos, bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai – kas antri metai pakaitomis yra tiriami naminiai paukščiai bei kiaulės. Bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų rezultatai teikiami Europos maisto saugos tarnybai, kuri kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru apibendrina ir analizuoja visos Europos šalių duomenis ir teikia rekomendacijas.

NMVRVI skelbia, kad 2019 m. iš paskerstų penimų kiaulių, kurio nuo pirmos dienos buvo užaugintos Lietuvos teritorijoje, buvo imami aklųjų žarnų mėginiai Simbiotinių Escherichia coli atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymui ištirti. Palyginus 2019 m. Escherichia coli, išskirtų iš penimų kiaulių aklųjų žarnų, atsparumą antimikrobinėms medžiagoms su išskirtomis 2017 m., atsparumas tetraciklinui sumažėjo 14 proc., nalidikso rūgščiai – 6 proc., ampicilinui – 5 proc., kitoms tirtoms antibakterinėms medžiagoms atsparumas sumažėjo neženkliai, iki 3 proc. ir mažiau. Pastebimas tik bakterijų atsparumo ciprofloksacinui didėjimas 4 proc.

Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai iš ūkinių gyvūnų išskirtos bakterijos atsparios tetraciklinui (32 proc.), sulfametoksazolui (27 proc.), ampicilinui (24 proc.) ir trimetoprimui (19 proc.). Escherichia coli, atsparių meropenemui, azitromicinui, tigeciklinui, cefotaksimui, ceftazidimui ir kolistinui neaptikta.

Rekomenduojami video