Esant karščiams reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje

Šalyje vyraujant karštiems orams ypatingą dėmesį būtina skirti tiek ūkiniams gyvuliams, laikomiems ganyklose ir pastatuose, tiek savo augintiniams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad nuo karščių dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose laikomi paukščiai ir kiaulės. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kurios rekomenduojamos ir žmonėms.

Perkaitimo požymiai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė teigė, kad karštį sunkiau pakelia vyresnio amžiaus ir labai jauni, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai, ilgo plauko gyvūnai.Ypač perkaitimui jautrios kiaulės, taip pat uždarose patalpose laikomi paukščiai. Šunys yra gerokai jautresni karščiui nei katės. Teigiama, kad karštį lengviau ištveria suaugę, trumpo plauko, kvėpavimo ir širdies ligomis nesergantys šunys, taip pat tie, kurių veislė kilusi iš šiltųjų kraštų.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja sakė, kad per karščius gyvūnų organizmuose vyksta pokyčiai. Perkaitę gyvūnai tampa vangūs, mieguisti, akių vyzdžiai išsiplečia, jie gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės, gyvūnus gali ištikti traukuliai arba net koma.

„Pirmasis požymis, kad šuo ar katė perkaito, yra intensyvus lekavimas ir vangumas. Ūkiniai gyvūnai darosi neramūs, ieško pavėsio, tankiai kvėpuoja. Perkaitusiems gyvūnams sutrinka koordinacija – jie tampa mieguisti ir gali netekti sąmonės“, – perkaitimo požymius vardijo K.Stakytė.

Kada kreiptis į veterinarą

Pasak VMVT specialistės, karštyje gyvūnai vėsinasi prakaituodami ar alsuodami (t. y. išskirdami vandens garus). Esant didelei drėgmei, natūralus vandens garų išskyrimas vyksta sunkiau, dėl to karščiui jautrūs gyvūnai (pvz., kiaulės ar paukščiai, taip pat ir naminiai augintiniai) gali nugaišti.

„Pastebėjus, kad gyvūnai neramūs, sutrikusi judesių koordinacija, reikėtų juos atvėsinti, sušlapinti vėsiu vandeniu, nuvesti į pavėsį, duoti po nedaug ir dažnai atsigerti. Galima atvėsinti gyvūną vandeniu atsargiai sušlapinant ausis, letenas, pilvą, vidines šlaunų puses“, – patarė K.Stakytė.

Jei gyvūnas pats negeria ir jo sąmonė sutrikusi, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Pašnekovė dar kartą priminė, kad per karščius gyvūnus gelbsti vanduo, todėl jie nuolat turi būti aprūpinti vandeniu. Pastebima, kad dauguma gyvūnų per karščius praranda apetitą, todėl būtina stebėti jų sveikatos būklę ir pasiūlyti nedaug mėgstamo ir lengvai virškinamo pašaro. Nereikia palikti nesuėsto drėgno pašaro, nes karštyje jis greitai genda ir jame gali pradėti veistis parazitai.

Pagalba per karščius

Specialistė patarė, kaip elgtis su gyvūnais per karščius. „Ūkinių gyvulių ir gyvūnų augintinių laikytojai turi pasirūpinti, kad gyvūnai, už kuriuos jie yra atsakingi, galėtų pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ir nuolat turėtų vandens atsigerti. Būtina pasirūpinti ir apsauga nuo kraujasiurbių vabzdžių, nes per karščius jie gyvūnus puola intensyviau“, – sakė pašnekovė.

Ji pridūrė, kad esant karščiams reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti jiems gulėti ant vėsių paviršių, pvz., betono. Taip pat gyvūnams galima padaryti „maudyklę“, kurioje jie galėtų voliotis, labai gerai juos atgaivina apšlakstymas ar apipylimas vandeniu arba tiesiog uždėtas ant jų sudrėkintas audeklas. Mat džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą.

Pasak K.Stakytės, esant galimybei, per karščius rekomenduojama ūkinius gyvūnus suleisti į ventiliuojamą patalpą, o augintiniams, laikomiems namuose, užtikrinti tinkamą vėdinimo sistemą ir išvesti į lauką gyvūnus tik trumpam, geriausiai anksti ryte ir vėlai vakare, kai oro temperatūra yra žemiausia.

Karštuoju periodu rekomenduojama gyvūnams apriboti fizinį krūvį. „Nevalia augintinių net ir trumpam laikui palikti automobilyje, nes ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu“, – aiškino pašnekovė.

Reikalavimai kelionių metu

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja priminė, kad per karščius nerekomenduojamas ūkinių gyvūnų pervežimas. Planuojant ilgos trukmės ūkinių gyvūnų pervežimus Lietuvoje ir užsienio šalyse, būtina atsižvelgti į oro temperatūrą ir drėgmę. Karščių metu vežami gyvūnai patiria papildomą stresą, jų sveikatos būklė gali smarkiai pablogėti. Drėgmė dar labiau sustiprina neigiamą aukštos temperatūros poveikį.

„Norint sumažinti per karštį vežamų gyvūnų stresą, reikia naudoti ventiliavimo įrangą ir dažniau juos girdyti. Be to, reikėtų vengti keliauti karštuoju paros metu, keliones reikėtų planuoti vakare ar anksti ryte, esant vėsesniam orui“, – akcentavo specialistė.

Vežėjai turi tikrinti gyvūnus ir stebėti jų sveikatos būklę, dažniau aprūpinti vandeniu ar elektrolitų tirpalais. Transportavimui rekomenduotina naudoti transporto priemones su šviesiais stogais, kad sugertų mažiau saulės šilumos. Jei yra galimybė, transporto priemonėse reikėtų padidinti aukštį virš gyvūnų galvų, kad pagerėtų oro cirkuliacija, kur įmanoma, nuimti papildomas platformas, nelaikyti gyvūnų užtvertų karštesnėse transporto priemonių vietose. Kiekvienam gyvūnui tenkantį pakrovimo plotą per karščius reikėtų padidinti ne mažiau kaip 20 proc.

„Ūkinių gyvūnų vežimo sąlygos reglamentuojamos galiojančiuose teisės aktuose, juose nustatyta, koks minimalus plotas turi būti skirtas atitinkamo svorio ir rūšies gyvūnams. Taip pat numatyta, kad ilgų kelionių metu temperatūra transporto priemonės viduje turi būti nuo 5 °C iki 30 °C su ± 5 °C paklaida, transporto priemonėje turi būti įrengta vėdinimo sistema, temperatūros kontrolės sistema bei aliarmo sistema, kuri praneštų transporto priemonės vairuotojui apie padidėjusią temperatūrą transporto priemonės viduje“, – sakė K.Stakytė.