Prasidėjus medžioklės sezonui Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad medžiotojai privalo laikytis ne tik medžioklės reikalavimų, bet turi būtiir tinkamai įsirengę medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikšteles, atliekų duobes ir patalpas, kad tinkamai apdorotų sumedžiotų žvėrių skerdeną. VMVT specialistai primena, kad šiemet aplinkos ministro bei VMVT vadovo įsakymais buvo pakeistos medžioklės taisyklės, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai.

Kad neplistų ligos

VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Vaidas Jonušaitis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, jog medžioklės veterinariniais reikalavimais siekiama apsaugoti nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kurios gali būti pavojingos ir gyvūnams, ir žmonių sveikatai, ar sumažinti jų plitimą ir egzistavimą tiek gamtoje, tiek ir tarp naminių gyvūnų.

„Anksčiau medžioklės veterinariniai reikalavimai buvo paprastesni. Buvo pritaikyti tuometiniams medžiotojų poreikiams ir galimybėms. Pirminis žvėrių dorojimas buvo atliekamas lauko sąlygomis. Reikalavimai buvo minimalūs: aptvertoje ne žemesne kaip 1,2 m aukščio tvora, su rakinamais varteliais teritorijoje įrengtas skersinis sumedžiotam žvėriui pakabinti ir doroti, sandari, aptverta duobė gyvūninėms atliekoms surinkti“, – aiškino V.Jonušaitis.

Pasak jo, esminis medžioklės veterinarinis reikalavimas yra įrengti vietą saugiam sumedžiotų žvėrių dorojimui ir saugiam atliekų kaupimui, laikymui ir saugiam jų sunaikinimui, kad su išmetamomis gyvūninės kilmės atliekomis nebūtų platinamos tokios užkrečiamosios ligos, kaip trichineliozė, afrikinis (AKM), klasikinis kiaulių maras ir kitos.

Kas pasikeitė

Tokiomis sąlygomis, kokios buvo leidžiamos anksčiau, tinkamaidoroti sumedžiotą žvėrį, paimti reikalingus mėginius, atlikti valymo, plovimo ir dezinfekavimo darbus yra gana sudėtinga,ypač žiemos laikotarpiu ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Todėl buvo nuspręsta aprašyti sumedžiotų žvėrių dorojimo patalpų ir procedūrų reikalavimus.

„Šiuo metu medžioklės klubų ar būrelių medžiotojai, norintys vykdyti medžioklę, savo medžioklės plotuose privalo būti įsirengę pirminio dorojimo aikšteles, atliekų duobes, kaip ir seniau, arba vietoje aikštelės ar su ja gali būti įsirengę ir žvėrių dorojimo patalpą. Jų skaičius neribojamas. Aikštelės, duobės, patalpos turi būti įvertintos teritorinės VMVT, kuri, nenustačiusi trūkumų, išduoda vieną pažymą neterminuotam laikui,“, – teigė V.Jonušaitis.

Anot jo, seniau tokie patikrinimai buvo atliekami kiekvienais metais kiekvienam medžioklės sezonui. Dabar to daroma nebus. Patikrinimai bus neplaniniai, atliekami tik atsiradus būtinybei – gavus pranešimą, nusiskundimą, direktoriaus pavedimu ar inicijavus kitai institucijai ir t.t.

Patikrinimo metu nustačius neatitikimų, pažyma nebus išduodama, o jeigu buvo išduota, bus stabdomas jos galiojimas arba ji panaikinama. Sustabdžius ar panaikinus pažymos galiojimą, medžioklė yra draudžiama. Taip pat pažymos galiojimas gali būti stabdomas ar nutraukiamas medžiotojų klubui ar būreliui prašant.

Be to, lapkričio 1 dieną Vyriausybė pakeitė rinkliavos dydįuž medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpos ir gyvūnų atliekų duobės įvertinimą, akto surašymą ir pažymos išdavimą. Šiuo metu ši procedūra kainuoja 69 eurus.

V.Jonušaitis priminė, kad įteisinta dar viena naujovė – visi sumedžioti šernai užkrėstoje teritorijoje, pažymėtoje Part II ir Part III, turi būti tiriami dėl AKM. Todėl užkrėstoje teritorijoje šernų skerdenos, mėsa privalo būti laikomos medžioklės ploto vienete, su teritorine VMVT suderintoje vietoje, iki bus atlikti AKM tyrimai ir gauti jų rezultatai. Jei rezultatai parodo, kad gyvūnas nesirgo AKM, mėsą galima naudoti žmonių maistui, jei nustatoma, kad gyvūnas sirgo maru, viskas sunaikinama.

„Gal tai nėra naujovė rytinės ir centrinės Lietuvos teritorijų medžiotojams, bet vakarinėje Lietuvos dalyje tai dar nėra taikoma“, – tvirtino VMVT atstovas.

Reikalavimai apdorojimo vietoms

V.Jonušaitis teigė, jog reikalavimai medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėms pasikeitė mažai. Juose nebeliko reikalavimo, kad aikštelės teritoriją privalomai juostų iškastas griovelis. Tačiau atsirado nauji reikalavimai dėl AKM – reikalavimas prie vartelių atlikti avalynės dezinfekciją, medžiagomis veikiančiomis AKM virusą. Taip pat būtina atlikti aikštelės, joje esančios įrangos, įrankių dezinfekavimą baigus darbą, turi būti dezinfekuotos ir talpos, kuriose buvo transportuojamas sumedžiotas šernas.

Nustatyti reikalavimai medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpoms – to anksčiau nebuvo. Tiesa, šie reikalavimai, anot V.Jonušaičio, yra minimalūs – vidaus sienos, grindys turi būti vandeniui atsparios, dezinfekuojamos. Patalpoje turi būti vandens ir vandens nuotekų surinkimas. Vandens tiekimas gali būti centralizuotas ar iš gręžinio, bet gali būti ir atnešamas bei supilamas į tam skirtas talpas. Vandens nuotekos taip pat gali būti surenkamos į talpas ar rezervuarus, gali būti įrengta ir nuotekų surinkimo sistemą. Privalo būti tinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, plaunami, dezinfekuojami stalai, įranga, įrankiai, dezinfekciniai kilimėliai prie durų, skirtiavalynei dezinfekuoti.

Keliami ir nemenki reikalavimai gyvūninių atliekų duobėms. Šios duobės, V.Jonušaičio aiškinimu, gali būti dviejų kategorijų – užkasamos (vienkartinės), kada pripildžius duobę atliekomis iki žemės paviršiaus 1,5–1 m ji yra užkasama, ir daugkartinio naudojimo, kurias pripildžius atliekomis iki viršaus, jų turinys yra išimamas ir sunaikinamas. Duobė išdezinfekuojama ir naudojama toliau.

„Duobės privalo būti sandarios, per viršų negali bėgti skysčiai, į vidų negali patekti pašaliniai–žvėrys, pelės ir kita. Prieš valant duobę būtina informuoti teritorinį VMVT padalinį, kurio teritorijoje ji yra, nurodyti valymo datą ir būdą ir gauti jo leidimą“, –aiškino V.Jonušaitis.

Jei duobė įrengta ne aikštelės ir patalpos teritorijoje, ji privalo būti aptverta ne žemesne kaip 1,2 m tvora, su rakinamais vartais, prie kurių privalomas avalynės dezinfekavimas.

V.Jonušaičio tikinimu, šiek tiek keitėsi sumedžiotų elninių gyvūnų ir paukščių dorojimo taisyklės. Jose numatyta naujovė, kad elninių gyvūnų vidaus organus, laikantis etikos ir estetikos, galima palikti sumedžiojimo vietoje, o lupimo aikštelėje ar patalpoje užbaigti pirminį žvėries išdorojimą bei atliekas sumesti į atliekų duobę.

„Tai galima daryti, kol nėra šiems gyvūnams pavojingų užkrečiamųjų ligų. Jei pasireikštų Lietuvos teritorijoje ar greta jos pavojinga užkrečiamoji liga, šis leidimas gali būti panaikintas“, –įspėjo VMVT specialistas.

Beje, šį medžioklės sezoną galioja ir aplinkos ministro įsakymu pakeistos medžioklės taisyklės. Jų pakeitime numatyta, kad VMVT atstovas dalyvauja vertinant gyvūno sužeidimus ir būtinybę nutraukti jo kančias tik nusprendus Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnui, kadapareigūnas neleidžia jo doroti be papildomos apžiūros. Numatyta, jog būtinojo sumedžiojimo pagrįstumo aktą, apžiūrėję sumedžiotą gyvūną, surašo tiek AAD pareigūnas, tiek ir VMVT atstovas.