Siekiama, kad kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.

Atsižvelgiant į dabartinę Afrikinio kiaulių maro (AKM) situaciją Lietuvoje ir visame Pabaltijo regione, šalyse, kuriose užfiksuoti AKM protrūkiai numatyta sumažinti šernų populiaciją iki 0,5 šerno viename kvadratiniame medžioklės plotui priklausančiame kilometre. Šį tikslą Lietuva numatė pasiekti  iki 2017 m. balandžio 15 d.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje užregistruoti 105 AKM atvejai laukinėje faunoje. Liga nustatyta 125 šernams – 56 rastiems nugaišusiems ir 69 sumedžiotiems. Šiuo metu AKM nustatytas 19- oje rajonų savivaldybių.

Kad AKM neplistų, numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje šernų populiacija turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų. Gyvūnų skaičius populiacijoje turi būti reguliuojamas ne tik užkrėstose zonose, bet visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu objektyvios statistikos apie šernų populiaciją stinga. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje iki jauniklių atsivedimo buvo priskaičiuojama apie  27–30 tūkst. šernų. Įvertinus kasmetinį prieauglį, šiuo metu šis skaičius galėtų būti dvigubai didesnis. Reguliuojant šernų populiaciją, Aplinkos ministerija įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Siekiant sureguliuoti šernų populiaciją,  sumažintas šernų viliojimų vietų skaičius iki ne daugiau kaip dešimties, kiekviename medžioklės ploto vienete (10 km2 (1000 ha) plote). Vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudojamo natūralaus pašaro ar masalo kiekis neturi viršyti 100 kg.

Kad mėginiai būtų ištirti kuo operatyviau, užkrėstose teritorijose medžiojantiems medžiotojams yra sudaryta galimybė patiems pristatyti mėginius į teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Pristačius mėginius tiesiai į laboratoriją iki tos dienos 10 val. ryto, tyrimų rezultatai pateikiami po  8 val. Taip sutrumpėja sumedžiotų šernų skerdenų saugojimo laikas, medžiotojai gali greičiau sutvarkyti medžioklės laimikį. Be to, užkrėstose teritorijose draudžiama dalyti sumedžiotų šernų mėsą, kol nebus gauti Afrikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Šerniena iki tyrimų rezultatų gavimo turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje.

AKM  teritorijos

Siekiama, kad kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.

Europos Komisija priėmė sprendimą visose regiono valstybėse koofinansuoti išmokas už sumedžiotas šernų pateles: medžioklės plotų naudotojai, siekiantys gauti išmokas, turės pristatyti teritorinei VMVT tarnybai arba į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI) sumedžiotos šerno patelės apatinį žandikaulį ir išorinius lyties organus, tinkamai supakuotus ir su tinkamai užpildytu šernų mėginių paėmimo afrikinio kiaulių maro tyrimui, amžiaus ir lyties nustatymui aktu. Išmokos mokamos už sumedžiotas šerno pateles nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus – 50 eurų ir už sumedžiotas pateles nuo 24 mėn. amžiaus – 100 eurų.

Įpareigojimai medžiotojams:

Radus nugaišusį šerną nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį. Informacija gali būti pateikiama visą parą veikiančia nemokama telefono linija 880040403.

Medžioklės ploto vieneto dalyje ne mažesniu kaip 3 km spinduliu, kurioje buvo nustatytas AKM per 30 d. kartu su VMVT teritorinio padalinio pareigūnu organizuoti gaišusių šernų paiešką kartą per savaitę.

 

Parengta bendradarbiaujant su VMVT