Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu, namų aplinkoje padaugėjus puošybos elementų, taip pat ir triukšmo, padaugėja nelaimingų atsitikimų. Nukenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai. Šventinis šurmulys nepatinka net kaimuose prie būdos pririštiems kiemsargiams ar tvartuose laikomiems gyvuliams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pataria, kaip pasiruošti šventėms, kad jos būtų smagios ne tik mums, bet ir mūsų augintiniams.

Namus puoškite saugiai

Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Giedriaus Blekaičio, puošiant namus svarbu atsižvelgti į tai, kokie gyvūnai laikomi namuose, kokie jų įpročiai. Augintiniai dažnai esti smalsūs, mėgstantys žaisti, greitai susidomintys į namus atneštu nauju daiktu. Pavyzdžiui, katės gali užlipti net ir ant užuolaidų, įvairių tvirtinimo elementų, joms įdomu pasiekti ir aukščiausią eglutės tašką.

„Ant grindų pastatytą eglutę būtina gerai pritvirtinti, kad gyvūnas nenuverstų jos su visomis puošmenomis, jeigu netyčia ją užkliudytų“, – patarė veterinarijos inspektorius. Jis atkreipė dėmesį, kad naminis gyvūnas, susidomėjęs blizgučiais, gali nuo eglutės nutraukti puošnias girliandas, sudaužyti žaisliukus.

Kasmet pasitaiko atvejų, kai per šventes keturkojams prireikia veterinarijos gydytojų pagalbos. Augintiniai perkanda kalėdinę puošmeną, suėda stiklinio žaislo šukių. Pasitaikė ir nelaimingų atvejų, kai perkandęs elektros laidą gyvūnas žuvo dėl elektros iškrovos. Kai kada šeimininkai ant eglučių uždega žvakutes, bengališkąsias ugnis, kurios vilioja šunis, šie jas griebia, kanda ir numeta ant žemės, taip sukeldami gaisro pavojų.

G.Blekaitis priminė, kad reikia atsižvelgti į dar vieną aplinkybę – išėjus į darbą ar į svečius, gyvūnas namuose lieka vienas be priežiūros. Nuversta eglutė, sudužęs žaislas ar ant žemės numesta ir sutraukyta elektrinė girlianda gali prišaukti į namus nelaimę. Tad kaip puošti namus, reikia apgalvoti iš anksto ir pasiruošti tam atsakingai. Gyvūnai ne iš blogos valios gali pridaryti nemalonių staigmenų, o kartu – apkartinti šventes savo šeimininkams. Specialistas augintinius namuose laikantiems žmonėms pataria apsiriboti minimaliais puošybos elementais, kurių keturkojai draugai negalėtų pasiekti.

Bijo fejerverkų

Gruodžio pabaigoje vis dažniau galima išgirsti nugriaudint fejerverkus. Pasak G.Blekaičio, stiprus garsas baugina beveik visus augintinius. Fejerverkų keliamų garsų bijo tiek namuose, tiek kiemuose prie namų sodybose laikomi gyvūnai. Tarnybiniai šunys arba arkliai nuo mažens pratinami prie didelio trenksmo, staigaus garso impulso, todėl į fejerverkus reaguoja mažiau, tačiau ramioje namų aplinkoje gyvenančius šunis, kates sudirgina kiekvienas garso, šviesos ir trenksmo atvejis. Išgirdę jie iš karto suklūsta, nes juos apima baimė.

„Naujametę naktį miestuose ir miesteliuose būna ypač daug šviesos, trenksmo, todėl retas kuris gyvūnas į tai nereaguoja. Jokiu būdu negalima palikti jų vienų namuose tada, kai prasideda fejerverkai“, – įspėjo veterinarijos specialistas.

Anot G.Blekaičio, negalima naujametę naktį į lauką vestis augintinio, bijančio fejerverkų (net ir su pavadėliu, ką jau kalbėti apie tai, kad gyvūnas gali būti paleistas palakstyti). Išsigandęs garso, jis gali net išsinerti iš antkaklio. Naujųjų metų naktį atsipalaidavęs gyvūno šeimininkas gali ir nepastebėti, kad jo augintinis dingo. Be to, tamsioje aplinkoje gyvūnas gali pasimesti, o gaudydamas aštrius ar liepsnojančius daiktus – dar ir susižaloti, susipjaustyti pėdas. Nutinka ir kitokių nelaimių. Tada reikia skubiai ieškoti veterinarijos gydytojų, kurie tokiu metu taip pat švenčia, pagalbos.

Tad kaip reikėtų elgtis trankią šventinę naktį? Specialistai pataria geriau likti su augintiniu namuose. Pradėjus griaudėti fejerverkams, paimti gyvūną ant rankų, kad jis jaustų šeimininko artumą ir šilumą, užuot jį vedus į lauką ar palikus vieną. Likęs vienas iš baimės augintinis gali mėginti pasislėpti bet kur – po eglute, po stalu ar lova ar dar kur. Kai kada gali bandyti prasmukti pro duris ar net šokti per langą. Be to, jeigu nuo baimės šeimininkas jo neapsaugos, ateityje augintinis visuomet bijos smarkesnio triukšmo. O išsigandęs gali pridaryti ir nemalonumų.

„Geriausiai, kad per švenčių įkarštį su augintiniu būtų šeimininkas, o ne svečias – juk jis geriau pažįsta ir supranta savo gyvūną. Ir šis jaučiasi ramiausiai, kai jį šeimininkas apsikabina ir priglaudžia“, – tikino G.Blekaitis.

Gali veržtis iš aptvaro

VMVT specialistų teigimu, pasirūpinti per šventes reikėtų ne tik namuose laikomais gyvūnais, bet ir esančiais kieme, nesvarbu kur – mieste ar kaime. Tiesa, kaimo vietovėse žmonės gyvena ramiau, čia nebūna tokio triukšmo ir fejerverkų šviesos. Tačiau tai nereiškia, kad visiškai nereikia kreipti dėmesio į gyvūnus.

„Jie taip pat bijo didelio triukšmo ir šaudymo garsų“, – tvirtino G. Blekaitis ir pridūrė, kad ir lauko aptvaruose laikomi šunys, išgirdę fejerverkų garsus, stengiasi pasislėpti, lenda į savo būdas.

Staigus triukšmas diskomfortą gali sukelti ne tik lauke laikomiems šunims ar po kiemą vaikščiojančioms katėms, bet ir tvartuose esantiems ūkiniams gyvūnams. Jie pačiame tvarte iš baimės taip pat gali ir atitrūkti, jei pririšti, ar išlaužti pertvaras, prikrėsti aibę kitokių negerų dalykų. Todėl šeimininkams vertėtų pasinaudoti senovėje galiojusiu papročiu – Kūčių naktį nueiti pasišnekėti su gyvūnais. Taip elgtis reikėtų ne tik šią, bet ir Naujųjų metų naktį. Po šventinių fejerverkų ar jų metu reikėtų tiesiog apžiūrėti juos, įsitikinti, kad jie jaučiasi gerai.

„Juk ir mes suklūstame, jei išgirstame stipresnį triukšmą net ir dienos metu. Taip ir gyvūnai, tik jie jaučia dar stipresnę baimę nei žmonės“, – tvirtino G.Blekaitis.

Gyvūnas – ne dovana

Artėjant šventėms veterinarijos specialistai perspėja ir dėl vis labiau plintančios mados – noro mylimiems žmonėms padovanoti kokį nors gyvūną, neišsiaiškinus, ar artimas žmogus iš tikrųjų to nori, ar jis turės galimybę pasirūpinti augintiniu. Juk tokia dovana – ne vienai ar dviem dienoms, o gal net dešimčiai metų ir ilgiau.

„Gyvūnas neturėtų per šventes tapti dovana. Kiekvienais metais po švenčių padaugėja gatvėse palaidų lakstančių gyvūnų, jų daugiau pakliūva ir į gyvūnų globos namus, nes, praėjus 1–3 mėnesiams, po švenčių atsiranda poreikis tokia dovana atsikratyti“, – aiškino VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas. Anot jo, tokios dovanos vieni atsisako dėl to, kad jie net nenorėjo turėti jokių augintinių, kiti paprasčiausiai neturi laiko jais rūpintis, o treti augintinių negali laikyti dėl sveikatos sutrikimų.

Tačiau dažniausia priežastis, dėl kurios gyvūnai paleidžiami į gatvę ar atiduodami į globos namus, – atsakomybės stoka. Tiek tų, kurie dovanoja, tiek ir tų, kuriems dovanojamas gyvūnas. Mat dažnai nutinka taip, kad vaikai užsigeidžia šuniuko ar kačiuko. Tėvai, seneliai ar kas nors iš artimųjų gyvūną nuperka. Bet kai namuose atsiranda balučių, kai reikia rinkti ir valyti ekskrementus, vesti gyvūną į lauką pasivaikščioti, tuomet ir paaiškėja, kad juo niekas nenori rūpintis. Pradedama svarstyti, ar jo reikia. Nors jis jau yra.

„Uždrausta gyvūnus dovanoti kaip prizus net ir įvairių renginių metu. Jie yra gyvos būtybės, turinčios savo jausmus. Nereiškia, kad jei gyvūną padovanosi kitam žmogui, jis jam jaus prieraišumą, simpatiją. Ne kiekvienas žmogus priima gyvūną, bet ir gyvūnas ne kiekvieną žmogų priima.Todėl geriau rinktis kitokias dovanas“, – sakė G.Blekaitis.

VMVT specialistas įspėjo, kad nereikėtų susivilioti ir perkant kaip dovaną kokį nors egzotinį gyvūną, kuris nejaučia tokio didelio prieraišumo, pavyzdžiui, driežą. Juk jiems laikyti reikias specialių sąlygų, o jas užtikrinti gali ne visi. Nereikėtų dovanoti net ir smulkių gyvūnėlių – peliukų, žiurkiukų ar kokių nors paukščiukų, žuvyčių. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad juos auginti yra visiškai nesudėtinga.