Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specia-listai rekomenduoja mažuose ūkiuose kiaules laikyti šaltuoju metų laiku – nuo rugsėjo iki gegužės, o vasarą jų auginimo atsisakyti. Mat afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiausia pasitaiko būtent šiltuoju metų laiku, oro temperatūrai pakilus aukščiau 17 laipsnių. Ypač tuose rajonuose, kuriuose aptinkama AKM užsikrėtusių šernų. Tai rodo, kad virusas išplitęs aplinkoje, tad gali lengvai patekti ir į tvartus.

Toks sumanymas pakeistų kiaulių laikytojų įpročius. Apie tai kalbamės su VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėju Pauliumi Bušausku.

AKM lemia daug veiksnių

Kodėl tokias rekomendacijas teikiate tik smulkiesiems ūkiams?

Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad visi turime bendrą interesą – išsaugoti ir išlaikyti Lietuvoje tradiciją auginti maistui kiaules. Tačiau jau penkerius metus šalyje siaučiantis AKM diktuoja būtinybę keisti kiaulių laikytojų įpročius ir požiūrį. VMVT specialistų sukaupta statistika liudija, kad dauguma AKM protrūkių nustatoma mažuose ūkiuose, kuriuose kiaulės laikomos savo reikmėms. Nors šiems ūkiams taikomi paprastesni ir palyginti gana lengvai ir nebrangiai įgyvendinami biologinio saugumo reikalavimai, tačiau net ir šiuos reikalavimus įgyvendinti ir nuolat preciziškai jų laikytis kai kuriems laikytojams yra sudėtinga.

Kitas svarus argumentas – tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkų atlikta AKM protrūkių analizė. Mokslininkai konstatavo, kad AKM protrūkių dažniausiai pasitaiko karštuoju metų laiku – birželio–rugpjūčio mėnesiais. Ypač smulkiuose ūkiuose, kuriuose laikomos 1–4 kiaulės ir kurie yra rajonuose, kur AKM buvo nustatytas šernams. Dažnai šiuose ūkiuose neįdiegtos arba nepakankamos bio-loginio saugumo priemonės arba nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų. Pagrindiniai jų – keisti darbo drabužius ir avalynę, naudoti dezinfekcinius barjerus. Savo išvadas mokslininkai grindžia tuo, kad šiltuoju metu laiku, prasidėjus žemės ūkio darbams laukuose ir ganyklose, suintensyvėja žmonių judėjimas gamtoje, vadinasi, ir rizika pernešti AKM virusus didėja. Be to, ligos pasireiškimui įtakos gali turėti ir tai, kad, nekreipiant dėmesio į VMVT rekomendacijas ir reikalavimus, kiaules vasarą pradedama šerti šviežia žole ir kitais augaliniais termiškai neapdorotais pašarais.

Gyvenimas su liga parodė, kad sunkiausia yra pakeisti žmonių įpročius. Daugeliui vis dar sunku suvokti, kad siaučiant marui kiaules laikyti taip, kaip jos buvo laikomos vos prieš penkerius metus, negalima. Sunku nuolat prisiminti, kad einant prie kiaulių reikia nusiplauti rankas, persirengti kitais drabužiais, persiauti avalynę, ne tik kokybiškai įrengti dezinfekcinius kilimėlius, pripildyti juos dezinfekcinio tirpalo, veikiančio AKM virusą, bet ir juo naudotis. Daugeliui sunku priimti ir tai, kad vasarą, kai gražūs orai, kiaules reikia laikyti tvarte, negalima jų ne tik išleisti į gardą, bet reikia prižiūrėti, kad į tvartą neitų pašaliniai asmenys. Sunkiai išgyvendinami ir įsigalėję įpročiai šerti kiaules virtuvės ir gyvūninės kilmės atliekomis, pirkti paršelius iš pažįstamų asmenų, neįsitikinus, kad pastarųjų ūkis registruotas, kontroliuojamas ir yra saugus AKM atžvilgiu.

Visi šie reikalavimai jau seniai galioja, tačiau, vertinant AKM protrūkių metu apklaustų kiaulių laikytojų suteiktą informaciją, akivaizdu, kad kai kurie kiaulių augintojai, nors ir žino, tačiau nepakankamai laikosi bio-

loginio saugumo reikalavimų. Neretai susiduriame ir su skeptišku požiūriu į grėsmę. Sunku apsaugoti gyvūnų sveikatą, kai jų savininkai tuo nesirūpina. Požiūris pasikeičia tik akis į akį susidūrus su liga ir jos padariniais.

Pateiktoje lentelėje galite matyti AKM protrūkių tendencijas nuo 2014 m., ligos pasireiškimą tiek komerciniuose, tiek ir nekomerciniuose ūkiuose ir sunaikintų kiaulių skaičių židiniuose. Kai liga nustatoma nekomercinėje laikymo vietoje, dideli apribojimai tenka ir stambiesiems laikytojams, kurie neturi jokio sąsajų su nekomerciniu ūkiu, kuriame pasireiškė protrūkis.

Kompromiso paieškos

Ar tai reiškia, kad dideli ūkiai geriau tvarkosi, skiria didesnį dėmesį apsaugai nuo AKM?

Taip, tai tiesa. Komerciniai kiaulininkystės kompleksai yra suinteresuoti, kad jų ūkiuose biologinio saugumo būtų laikomasi ypač griežtai, nuolat investuoja į naujas biologinio saugumo priemones ir technologijas. Be to, jie yra nuolat konsultuojami VMVT inspektorių. Daugelis stambiųjų kiaulių laikytojų siekia, kad ir greta jų kompleksų esančiuose ūkiuose laikomos kiaulės nesusirgtų AKM. Tad kai kurie stambieji kiaulių ūkiai pasiruošę padėti ir paremti tuos smulkiuosius ūkininkus, kurie nutars paklausyti mūsų rekomendacijų ir atsisakys kiaulių laikymo šiltuoju laikotarpiu. Tai galėtų padėti išgyventi visiems – ir smulkiesiems kiaulių laikytojams, ir įmonėms, kurios nepatirtų veiklos apribojimų dėl apylinkėse nustatytų AKM židinių, tad galėtų vystyti savo veiklą, kurtų darbo vietas regionuose ir tiektų mūsų vartotojams lietuvišką kiaulieną.

Kodėl akcentuojamas būtent šiltasis metų laikas, ar tai reiškia, kad tuo metu plisti ligai sąlygos yra palankesnės?

Remiantis atlikta penkerių metų analize, akivaizdu, kad smulkiųjų ūkių savininkams sunkiausia apsaugoti laikomas kiaules nuo AKM šiltuoju metų laiku, kai viruso cirkuliacija aplinkoje yra labai didelė, kai ir netiesioginio kontakto būdu, pažeidus minimalius biologinio saugumo reikalavimus, ligos užkratas patenka į kiaulių laikymo vietas.

Ar jūs tikite, kad ūkininkai su tokiu siūlymu sutiks, nes šiltasis metų sezonas yra pats palankiausias kiaulininkystei dėl pašarų gausos?

Labai tikimės, kad ūkininkai išgirs mūsų argumentus ir, įvertinę realias galimybes užtikrinti biologinio saugumo reikalavimus savo ūkyje, priims sau geriausią sprendimą. Tik dar kartą reikėtų priminti, kad, nustačius AKM židinį ūkyje, apribojimai taikomi ne tik užkrėstam ūkiui, bet ir kaimyniniams ūkiams, esantiems 3–10 km spinduliu. Taigi, pridaroma žalos ne tik sau, bet ir kaimynams.

Kiaulių judėjimas sustabdomas ne trumpiau kaip 45 dienoms 3 km zonoje ir 40 dienų – 10 km zonoje aplink židinį. Apskaičiuota, kad vieno AKM židinio ūkyje, kuriame laikytos 1 ar 2 kiaulės, likvidavimas atsieina vidutiniškai apie 15 tūkst. eurų. Šias išlaidas dengia valstybė, t. y. visi mokesčių mokėtojai, išskyrus atvejus, kai kiaulės buvo laikomos nelegaliai, tuomet visas AKM židinio likvidavimo išlaidas turi padengti kiaulių laikytojas. Komercinių ūkių nuostoliai ligos atveju išauga dešimteriopai.

Kiaulių laikytojai turi susimokėti už atliktus kiaulių AKM laboratorinius tyrimus, ant jų pečių gula ir kiaulių auginimo atnaujinimo po AKM židinio atšaukimo procedūriniai ir finansiniai nuostoliai. Negana to, nuostolių dėl sumažėjusio įmonės darbo krūvio ir pelno patiria gyvulių skerdyklos, mėsos perdirbimo įmonės, eksportuojančios savo produkciją iš Lietuvos, bei gyventojai, dirbantys tose įmonėse. Ką jau kalbėti apie nuostolius, kurių dėl gyvūnų išvežimo apribojimų bei šalių, nenorinčių pirkti gyvulių iš užkrėstų teritorijų, patiria įmonės, prekiaujančios gyvūnais, bei jose dirbantys darbuotojai.

Žinoma, šiltasis sezonas yra pats palankiausias metas kiaulininkystei dėl pašarų gausos, tačiau manau, kad pavyks rasti kompromisą ir šią problemą išspręsti.