Bendrovės nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena gyventojams, kad, atvėsus orams, būtina pasirūpinti gyvūnais, saugoti juos nuo nepalankių oro sąlygų. Tik tuomet jie augs sveiki ir bus produktyvūs.

Laikas ruoštis jau dabar

Nors už lango dar teigiama temperatūra ir laukuose daug kur žaliuoja žolė, netrukus atslinks žiema su darganomis. Žiemos sezonui, veterinarijos specialistų teigimu, reikia ruoštis jau dabar. Ūkiniuose pastatuose laikomi gyvūnai turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų, be to, turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę ir lytį.

Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus laikinai vedėjo pavaduotojo pareigas einančio vyriausiojo veterinarijos gydytojo Giedriaus Blekaičio, pasirūpinti gyvūnų laikymo patalpomis ūkininkai privalo dar neįžiemojus. Reikia užsandarinti tvartų langus, duris, palikti tik ventiliacijai skirtas angas (svarbu, kad nesusidarytų skersvėjai), kreikti pakankamu kiekiu sausų pakratų. Šaltuoju metų laiku gyvūnams reikia duoti pakankamai ir kuo įvairesnių pašarų bei vandens, nes jiems reikia daugiau maisto kūno temperatūrai palaikyti.

Pasak G.Blekaičio, dauguma Lietuvos gyvūnų laikytojų tinkamai elgiasi žiemą su savo augintiniais, tačiau pasitaiko ir nepriežiūros atvejų. „Kartais netinkamai elgiamasi dėl nežinojimo ar paties savininko kaltės, o atskirais atvejais – ir dėl aplaidumo“, – priežastis įvardijo G.Blekaitis.

Veterinarijos specialistai ragina ruoštis žiemai, tačiau kartu rekomenduoja stebėti orus ir pagal juos spręsti, kada parginti gyvulius į tvartus.

„Sunku pasakyti datą, iki kada galima ganyti. Šiais metais lapkričio pradžioje gyvuliai dar puikiausiai jaučiasi lauke. Mėsiniai galvijai ir arkliai nesunkiai pakelia oro permainas, o jauni galvijai, prieauglis, kumeliukai yra jautresni, todėl oro permainos gali turėti įtakos jų sveikatai, melžiamos karvės, gulėdamos ant šaltos šlapios žemės, rizikuoja susirgti tešmens mastitu“, – tvirtino G.Blekaitis.

Pasak jo, grynas oras gyvuliams – į naudą. Jeigu žvarbus vėjas, lietus, sniegas, buvimą lauke reikėtų riboti. Pats geriausias būdas – atverti tvarto duris, kad gyvuliai galėtų išeiti į lauką savo noru, kai lauke bus jiems priimtinas oro sąlygos.

Nepriežiūros atvejų pasitaiko

Veterinarijos inspektoriai neseniai lankėsi Lazdijų rajone pas arklius auginantį ūkininką – norėjo įsitikinti, ar tikrai jo ūkyje sudarytos  tinkamos sąlygos parginti gyvūnus į tvartus, ar galės arkliai čia saugiai žiemoti. Inspektoriai šiame ūkyje apsilankė spalio 26 dieną ir įsitikino, kad ne kartą baustas šeimininkas, nors žadėjo pats žiemai parengti tvartą, dar nepradėjęs jo mėžti – mėšlas stovi nuo praėjusios žiemos. Tvartą reikia ne tik išmėžti, bet ir išdezinfekuoti, suremontuoti ėdžias, gardus, nes yra aštrių briaunų, į kurias išgąsdinti gyvūnai gali susižeisti.

Specialistai atkreipė dėmesį ir į žiemai paruoštus, bet netinkamai laikomus pašarus. G.Blekaičio teigimu, Lazdijų rajono arklių augintojo nušienauta žolė išdžiovinta, susukta į ritinius, tačiau jie kažkodėl iki šiol laikomi ganyklose. Nors pats šeimininkas teigia, kad pašarai geri (tikino, kad prireikus nuvynios nekokybišką viršutinį sluoksnį, o gyvuliams duos vidinį), tačiau specialistai mano kitaip.

„Jei šienas sausas, gerai išdžiovintas, jis turi būti sausai ir laikomas. Ūkininkas aiškina, esą nori išvesti arklių veisles, kurioms reikėtų mažiau pašaro. Bet toks elgesys su gyvūnais kenkia jų fiziologijai: duoti paėsti, atsigerti yra laikytojo prievolė“, – pabrėžė G.Blekaitis.

VMVT darbuotojams iš atminties neišdyla ir Radviliškio rajono garbaus amžiaus ūkininko ūkis, iš kurio galvijai jau konfiskuoti. Dėl senatvės ir jėgų stygiaus vyras nebepajėgė tinkamai pasirūpinti galvijais ir karvėmis, nors visą dieną su rezginėmis ant pečių šiems nešdavo pašarus iš kluono. Kai tvartas nugriuvo, gyvuliukus laikė svetainėje.

„Matėme, kad myli, šeria, bet buvo akivaizdu, jog žmogaus fizinės jėgos jau neleidžia prižiūrėti didelio skaičiaus gyvulių, kurių jis nenorėjo atsisakyti. Vien tik meilės nepakanka, reikia daug jėgų, triūso, išmanyti apie gyvūnų šėrimą, priežiūrą, jų biologiją ir fiziologiją“, – apie retus, tačiau skaudžius atvejus pasakojo G.Blekaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema šalies mastu – nepasiturintys ir nevengiantys taurelės asmenys, kurie pamiršta, kad gyvūnus reikia šerti. Tad norima supaprastinti tvarką, kad procesinis teismo sprendimas būtų priimtas per trumpesnį laikotarpį ir iš tokių savininkų būtų galima greičiau paimti gyvūnus.

VMVT svarsto ir dar vieną naujovę, kuri apribotų tokių piliečių teisę ateityje laikyti gyvūnų. Jei būtų priimti siūlomi teisės aktų pakeitimai, būtų draudžiama laikyti gyvūnus asmenims, iš kurių jau buvo konfiskuoti gyvūnai. Yra parengtos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kurios leistų griežtinti bausmę. Baudą siūloma padidinti 10 kartų – iki 150 eurų. Dėl griežtesnių baudų dar turės pasisakyti ir Seimas.

Nepamirškite ir augintinių

Žiemą nuo blogų oro sąlygų kenčia ne tik prastai prižiūrimi ūkiniai gyvūnai, bet ir lauke laikomi šunys. Veterinarijos specialistų tikinimu, rūpestingi šeimininkai turėtų pasirūpinti jų šėrimu ir girdymu, apšiltinti būdas. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, šuns būda turėtų būti šiek tiek pakelta nuo žemės, dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padėtų geriau išsaugoti šilumą. Tam, kad į būdą neprilytų ar nepripustytų, landą reikėtų padaryti su slenksčiu, o virš jos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko.

Pakratams galima kloti šiaudus ar neperšlampamu audiniu apsiūtą elastinį putų poliuretaną, tačiau reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius – kai kuriems šunims nepatinka pakratai, gali ir guolį išmesti iš būdos. Šeimininkai taip pat turėtų pagalvoti ir apie būdos pastatymo vietą. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui praneštų apie atvykstančius svečius, bet ir būtų užuovėjoje. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kur vanduo neužšaltų.

Trumpaplaukiai, labai jauni ar senesnio amžiaus šunys ir katės neturėtų ilgam likti lauke be priežiūros. Šaltuoju metu vedžiojant lepesnius šunis, patartina juos aprengti specialiais drabužėliais. Šunų drabužiai turi dengti visą kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią. Pasivaikščiojimų su augintiniais metu reikia nuolat stebėti, ar ant jų letenų nesusidaro sniego kamuoliukų, jei yra – kuo skubiau juos pašalinti, nes jie gali sukelti nušalimus.

Po pasivaikščiojimo lauke būtina apžiūrėti šuns pėdas, ausis ir uodegą, ar nėra nušalimų. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduotina pasitarti su veterinarijos gydytoju. Druska ir kitos cheminės medžiagos, naudojamos sniegui ir ledui tirpdyti, gali sudirginti augintinio pėdų pagalvėles, todėl po pasivaikščiojimo visada reikia nuvalyti letenas drėgnu rankšluosčiu, kad šuo nepradėtų jų laižyti.