Žmonių ir gyvūnų sveikata tarpusavyje glaudžiai susijusi. Kuo sveikesni gyvūnai, tuo kokybiškesni maisto produktai ir geresnė visuomenės sveikata. Todėl šiandien tiek Lietuvai, tiek ir visam pasauliui labai aktualios žmonių ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų problemos, šių ligų ir dėl jų patiriamų nuostolių suvaldymo klausimai. Būtent tam buvo skirta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kartu su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) surengta tarptautinė konferencija „Vienas pasaulis – viena sveikata. Zoonozės ir geroji patirtis“.

Zoonozės – žmonėms ir gyvūnams bendros ligos, kuriomis galima užsikrėsti tiesioginiu ar netiesioginiu būdu. Esama daugiau kaip 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų. Dažniausiai paplitusios žmonių ir gyvūnų infekcinės ligos – salmoneliozė ir kampilobakteriozė, kuriomis užsikrečiama per užterštą gyvūninį maistą – paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną ir kitus maisto produktus. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos, pasaulio šalyse, salmoneliozė ir kampilobakteriozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.

„Sveikatos užtikrinimo grandinėje svarbūs visi – nuo politikų iki verslo atstovų, nuo kontrolės institucijų iki privačių veterinarijos gydytojų. Turime ko pasimokyti iš didelę patirtį šiais klausimais turinčių valstybių, tokių kaip Švedija ar Suomija“, – tvirtino VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES šalyse pavyko pasiekti, kad susirgimo salmonelioze atvejų jau keletą metų ryškiai mažėja. Tačiau kampilobakteriozė, plintanti iš paukštininkystės sektoriaus, vis dar kelia nerimą.

Lietuvoje paukštininkystės sektorius plečiasi. Tad netrūko besidominčiųjų kokiomis priemonėmis saugoti ūkius nuo zoonozių užkrato.

„Mūsų kolegos iš Švedijos pasidalijo savo patirtimi, kaip jiems pavyko pasiekti, kad paukštininkystės ūkiai tapo „švarūs“, kokiomis priemonėmis jie saugo ūkius nuo užkrato. Tai labai aktualu mūsų šaliai, nes Lietuvoje paukštininkystės sektorius plečiasi, bendrų tiek žmonėms, tiek ir paukščiams ligų pavojus ne tik išlieka, bet ir didėja“, – tvirtino VMVT direktoriaus pavaduotojas V.Paulauskas.

Konferencijoje zoonozių situaciją Europos Sąjungoje ir pasaulyje apžvelgė Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato politikos formavimo specialistė Angela Bolufer De Gea. Pranešimą apie rizikos vertinimu pagrįstą zoonozių kontrolę perskaitė EFSA Biologinių pavojų ir teršalų skyriaus vyriausioji mokslinė bendradarbė Winy Messens, gerąja praktika apie nacionalinę salmonelių kontrolės programą pasidalijo Suomijos maisto saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės departamento direktorė dr. Terhi Laaksonen, apie salmonelių plitimo valdymą papasakojo Švedijos nacionalinio veterinarijos instituto Epidemiologijos ir ligų kontrolės departamento epidemiologė dr. Elina Lahti.

Anot VMVT direktoriaus pavaduotojo V.Paulausko, Lietuvai būtina perimti kitų šalių gerąją patirtį kovojant su zoonozėmis. Mat pastebima, kad ligų sukėlėjai tampa vis atsparesni įvairioms antimikrobinėms medžiagoms, kurios naudojamos ne tik veterinarijoje, bet ir žmonėms gydyti, o tai gresia rimtu pavojumi visuomenės sveikatai.

Su Lietuvoje atliekamais moksliniais zoonozių tyrimais supažindino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. Mindaugas Malakauskas, apie pašarų ir jų priedų įtaką paukščių sveikatingumui pasakojo Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. Romas Gružauskas, pranešimus skaitė ir kiti mūsų šalies mokslininkai, praktikai.