„Net jei žmogus ilgą laiką savimi nesirūpino ir jam išsivystė tam tikros lėtinės ligos, mūsų kūnas turi nuostabią savybę – sveikti. Žinoma, dėl to gali tekti pakeisti kai kuriuos įpročius“, – portalui LRT.lt sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas, pristatęs savo knygą „Klauskite daktaro“. 

– Jau šešerius metus esate LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas, knygynuose pasirodė ir to paties pavadinimo jūsų knyga. Apie ką ji?

– Ši knyga apie tai, kaip mūsų gyvenimo būdas, mūsų veiksmai ir yra tai, kas nulemia mūsų sveikatą, nes su gyvenimo būdu nesusijusios ligos yra labai retos. Ši knyga apie tai, kaip šį tą pakeitus, mūsų kūnas gali pradėti sveikti. Senstame visi, bet išlikti kuo ilgiau sveikais yra geriausia dovana sau. Knyga „Klauskite daktaro“ apie tai, ką turi žinoti kiekvienas, kad kuo ilgiau išliktų sveikas.

Daugiausia dėmesio skiriama mitybai, kurios reikšmė sveikatai bene didžiausia, taip pat miegui, judėjimui ir požiūriui į stresą.

– Gyvenimo būdą turėtume keisti po truputį?

– Svarbiausia turėti noro keisti savo įpročius, o kaip tai padarysite – kiekvieno pasirinkimas. Žinoma, visko iš pagrindų per dieną nepakeisite, o ir nebūtina, tačiau galite pasistengti kasdien daugiau vaikščioti, iš pradžių galite atsisakyti tam tikrų produktų, o su laiku šį sąrašą papildyti ir panašiai. Nieko drastiško daryti nereikia.

– Sakote, kad kiekvienas turime tokį kūną, kokį susikuriame patys. Vis dėlto apie sveikesnį gyvenimo būdą dažnas susimąsto būdamas vyresnis, galbūt tada, kai pradeda skųstis prasta savijauta ar sunegaluoja. Ar keisti savo įpročius niekada nevėlu?

– Niekas nėra prarasta. Nesvarbu, kiek jums metų, gyvenimo būdo pokyčiai visuomet išeina į naudą. Net jei žmogus ilgą laiką savimi nesirūpino ir jam išsivystė tam tikros lėtinės ligos, mūsų kūnas turi nuostabią savybę – sveikti. Tik, žinoma, vieni geriau pasijunta greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Tai nereiškia, kad 70-metis taps aštuoniolikmečiu, bet savijauta, sveikata tikrai pagerės.

– Rodos, griaunate tam tikrus stereotipus. Pavyzdžiui, mitybos specialistai pataria valgyti dažnai ir po nedaug, o jūs sakote, kad tarp valgymų reikėtų daryti ilgesnius tarpus...

– Požiūris į mitybą pasaulyje keičiasi. Suvokimas taip pat. Jeigu neveikia vienas mitybos modelis, kodėl nepabandžius kito? Man visada priimtina į daugelį reiškinių žvelgti iš evoliucijos perspektyvos. Žmonija niekada negyveno kalorijų pertekliaus sąlygomis, mūsų organizmas evoliucionavo jausdamas kalorijų stygių ir reto valgymo sąlygomis. Tad ar verta tam prieštarauti? Jau vien ko verta autofagija.

Tačiau yra žmonių, kuriems dažnas valgymas yra visiškai tinkamas. Kiekvieno iš mūsų organizmas yra individualus, kitoks, todėl net ir į tuos pačius maisto produktus ar mitybos principus gali reaguoti skirtingai.

– Kaip jau minėjote, knygoje – daug dėmesio mitybai, miegui, judėjimui, požiūriui į stresą. Ar nemanote, kad dažnas vis dar nesupranta, kokią iš tiesų įtaką tai daro mūsų sveikatai? Galbūt per dažnai manome, kad nueisime pas gydytojus ir jie mūsų sveikatos problemas išspręs...  

–  Žmonės įpratę problemas spręsti tabletėmis. Negalima tikėtis pasveikti nepakeičiant mus susargdinusių aplinkybių, pvz. mitybos, o vien tik geriant piliules. Bandymas vien medikamentais slopinti ligos simptomus nieko gero neduoda. Pirmiausia mes patys turime pradėti savimi rūpintis. Kiekvienas turi tapti pats sau vaistu. Mūsų gyvenimo būdas turi tapti vaistu.

– Sakote, esame įpratę negalavimus spręsti tabletėmis. Prieš porą dešimtmečių apie sveiką gyvenseną dar nebuvo tiek daug kalbama?

–  Ir tada buvo entuziastų, propaguojančių sveiką gyvenimo būdą, tačiau apie mitybos reikšmę mūsų gyvenime tikrai buvo kalbama kur kas mažiau. Pasiekėme tokį tašką, kai kitos išeities nebeliko. Juolab, kad maisto gamintojai mus smarkiai nuvylė. Netgi apgavo.

– Kokių produktų niekuomet nerastume jūsų namuose, o kokių turite visada?

– Per Heloviną į namus pasibeldė būrys išsidažiusių vaikų. Jie patikėjo manimi, kad namie nėra jokio saldumyno tik tada, kai vienas iš jų prisiminė laidą „Klauskite daktaro“. Nusprendžiau, kad esu neteisus ir reikia šį tą turėti. O daržovių turiu visuomet.

– Ar jūs pats visuomet laikėtės sveikos gyvensenos principų?

–  Tikrai ne. Teko ir man pasiekti tą būseną, kai buvau priverstas susimąstyti, kaip elgtis toliau.

– Ar jums pavyksta išvengti nedidelių nuodėmių?

–  Kai sakau, kad vertėtų atsisakyti cukraus, tikrai nesakau, kad iš vis negalima suvalgyti kokio nors saldumyno. Svarbiausia nepiktnaudžiauti ir, kad tai netaptų sistema.

Mityboje man nuodėmių išvengti pavyksta. Tačiau judėti norėčiau daugiau. Ne visuomet pavyksta išvengti nervinės įtampos, o kai yra daug darbų, nukenčia ir miegas.

Eimantė Juršėnaitė