Asociatyvi nuotr.

Regis, šiek tiek į užmarštį pasitraukė pirmosios rajone koronavirusu sirgusios šeimos ir jos aplinkos istorija. Skaudulių ir diskusijų, įvairių vertinimų dėl požiūrio į užsikrėtusiuosius, o ir pačių sergančiųjų reakcijos į kitų žmonių elgesį netrūko. Dažniausiai trūko abipusio išmintingo situacijos vertinimo. Ne tik higieninę mūsų kultūrą, gebėjimą įveikti baimes ir atsakingai veikti pavojingos rizikos akivaizdoje patikrino jau ne pirmoji infekcija. Tik šį sykį, nors ir bandoma koronavirusą neigti vadinant jį netgi politiniu pramanu, ši infekcija, kaip ir visos pasaulio technologijos, gerokai „pažengusi“, reikalaujanti ypatingų pastangų ieškant kovos su ja ginklų.

Kol kuriamos ir bandomos vakcinos, tik mūsų pačių pastangos gali padėti atitolinti susitikimą su užkrečiama COVID -19 liga. Ar tos pastangos visada yra adekvačios, galima vertinti galvojant apie tai, kad toji liga bet kurią akimirką gali paliesti ir tave. Ką tada kaltintum – savo drąsą, kitų neatsakingumą, apie ligą žinojusių, tačiau žinią slėpusių pažįstamų ratą?
Redakcijoje netylant skambučiams su klausimais, ar nežinoma, kuriame Vabalninko ir Biržų daugiabutyje gyvena žmonės, kuriems patvirtintas susirgimas koronavirusu, teko išklausyti nuomonių apie sergančiųjų izoliaciją, jų atsakomybę ir kaimynų elgesį. Emocijos maišėsi su racionaliu mąstymu, tačiau kiekviena išgirsta mintis skatino vertinti, kaip panašioje situacijoje elgtumeisi pats, tavo artimieji, kaimynai ar bendradarbiai.

Sergančios studentės laiškas

Už teorinius svarstymus visada geriausiai kalba liudijimai. Vienas iš jų – praėjusį savaitgalį gautas sergančios jaunos studentės biržietės laiškas.
„Nusivylusi Biržų vieningumu noriu papasakoti šiandien nutikusią istoriją.
Vasaros laikotarpiu buvau išvykusi į Olandiją. Rugpjūčio 25 dieną grįžau atgal į Lietuvą. Laikydamasi visų įstatymų grįžusi su niekuo nekontaktavau ir iškart nuvažiavau į vietą, kurioje karantinuosiuosi šias dvi savaites.

Kitą dieną po grįžimo (rugpjūčio 26-ąją) pasidariau COVID-19 testą ir toliau izoliavausi. Šiandien (rugpjūčio 28 dieną) man paskambino ir pranešė, jog testas yra teigiamas. Praėjus porai valandų po testo atsakymų iki manęs atėjo žinia, kad Biržų poliklinikos gydytoja ( nurodoma pavardė) skleidžia dezinformaciją aplinkiniams.
Nepaisant to, kad ji negali kitiems skleisti pacientų duomenų, atliktų tyrimų ir pan., juos skleidė netikslius, melagingus. Kokius? Neatsakingai paskleidė, jog mano sesuo yra ta, kuri serga, ir kad niekas neitų į parduotuvę, kurioje šiuo metu ji dirba turėdama teigiama COVID-19 testą“, – rašo serganti mergina.
Jauna biržietė kalba apie psichologinę ir moralinę nuoskaudą, sveikatą, kuri yra paveikta žinios apie tyrimo rezultatus.

„Nemalonu ir skaudu, kai žmogus taip neatsakingai velia liežuviu tokius dalykus… Esu nusivylusi tokiu neprofesionaliu elgesiu… Esame mažas miestelis, turėtume būti vieningi tokioje sudėtingoje situacijoje, kuri vyksta visame pasaulyje ir jos negalime suvaldyti, o ne „pletkavoti“ ir melagingai kalbėti už akių“, – rašė Daniela (vardas pakeistas – red.).

Apie pastangas „atsikratyti“ sergančiosios kaimynyste

Pirmadienį telefonu kalbinta sergančioji pasakojo apie, regis, neįtikėtiną kaimynų elgesį. Pasak merginos, iš jų liejasi šmeižtas apie bute, kuriame ji izoliuotai gyvena, keliamas puotas, kitus nebūtus dalykus.

„Visa tai daroma norint, kad aš išsikraustyčiau, negyvenčiau šalia, nors laikausi visų atsargumo reikalavimų“, – pasakojo mergina. Informacijos apie kaimynų reakcijas neneigė ir Biržų savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų valdymo centro vadovas Kęstutis Knizikevičius.

„Tai vienintelis svetimas žmogus, kuris man kiek galėdamas padeda, palaiko šitoje situacijoje. Sunku viską ištverti, laišką rašau atsidūrusi ant ribos, kurią mano atžvilgiu taikomasi peržengti skundais, šmeižtu. Inspekcijas jau pasiekė ir skundai dėl esą neteisėtos buto nuomos… Nežinau, ko dar galima laukti? Galima sakyti, kad einu iš proto – net lango atidaryti bijau“, – kalbėjo sergančioji. Ji tikino nenorinti nieko, tik supratimo, kad bet kuris galime atsidurti panašioje situacijoje.

Situacija gydytojos akimis

„Šiaurės rytai“ kalbėjosi ir su sergančiosios minėta gydytoja. Rugsėjo 1-osios išvakarėse ji išsakė požiūrį į situaciją ir siekimo apsaugoti savo šeimos narius pasekmes.
„Kai aplink kasdien grėsmingai didėja COVID-19 sergančiųjų skaičius, kai jau rytoj rugsėjo pirmoji ir į ugdymo įstaigas sugužės visa galybė vaikų, kai vėstant orui vis labiau buriamės į šiltesnes patalpas, akivaizdu, kad formuojasi puiki terpė dar labiau plisti nepageidaujamai infekcijai.

Tik mūsų kiekvieno tikras, nesuvaidintas sąmoningumas – vengti kontaktų ar laiku apie juos informuoti – gali padėti sustabdyti infekcijos plitimą. Visiškai „nekaltas ar netyčinis“ susitikimas gali nulemti visos šeimos, visos darbovietės susirgimą, artimųjų mirtį. Mūsų visų pritoritetas privalo būti saugoti save ir savo artimą.

Visuomenė privalo suprasti, kad tai nėra „raupsuotųjų“ liga, tačiau tai liga, reikalaujanti mūsų visų atidumo bei pagarbos vienas kitam, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Į mokyklas ar gydymo įstaigas patekęs virusas privers vėl visus užsidaryti ir prisiminti karantino ypatumus bei pasekmes. Juk visa žiniasklaida, Sveikatos ministerija net ūžia nuo prašymų neslėpti, padėti identifikuoti sergančiuosius siekiant laiku suvaldyti infekciją. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dejuoja, kad sergantieji piktybiškai slepia kontaktus, ir tai rodo kasdien vis labiau didėjantis sergančiųjų skaičius. Šioje situacijoje vis dėlto svarbiausiu dalyku išlieka mūsų pačių pilietiškumas bei pagarba vienas kitam“, – sako gydytoja.

Sykiu gydytoja pripažįsta galinčias būti skaudžiai apmaudžias aplinkybes, kai siekiant apsaugoti savo šeimos narius ar bendradarbius gali būti pasinaudojama netikslia informacija.

Apie duomenų slėpimo pavojaus galimybę

Ar visada duomenų slaptumas pasiteisina susidūrus su pavojingomis užkrečiamomis infekcijomis, „Šiaurės rytai“ klausė savivaldybės gydytojo funkcijas atliekančio Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. Knizikevičiaus.
– Jūsų, kaip Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovo, nuomone, ar ypatingas asmenų, sergančiųjų COVID-19, slėpimas neturi „išvirkščiosios“ pusės – tai yra ar nekelia žmonėms ypatingo nerimo?
– Informacija apie sergančius COVID-19 liga nėra slepiama. Taikomi tie patys asmens duomenų apsaugos reikalavimai, kaip ir sergant kitomis infekcinėmis ligomis. Juk asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) taip pat neatskleidžia sergančių kitomis ligomis.
– Ar tokiu atveju, jeigu asmuo apie jam diagnozuotą ligą pats praneštų ir tuos, su kuriais bendravo, prašytų pasitikrinti testais, nebūtų mažiau sumaišties ir nepagrįstų įtarinėjimų?
– Asmenys, kuriems nustatyta COVID-19 liga, turi pilną teisę informuoti kitus asmenis apie savo ligą, tai yra jų pačių pasirinkimas. Sumaišties, manau, mažiau nebūtų, nebent asmuo informuotų trečiuosius asmenis apie savo būklę. Informacijos pranešimas asmenims ir Nacionaliniam sveikatos centrui (NVSC), su kuriais bendravo sergantysis, padėtų ir padeda kontroliuoti ligos plitimą.
– Ar manote, kad apie infekuotąjį žmogų medikai ar kiti specialistai neturi teisės pasakyti netgi artimiesiems, galintiems turėti kontaktų su sergančiuoju?
– Sergantysis savo artimuosius apie savo būklę informuoja pats arba tai padaro NVSC, jei tie asmenys kontaktavo su sergančiuoju.
– Patvirtinkite arba paneikite informaciją, kad jūs esate atakuojamas skambučiais biržiečių, kurių name karantinuojasi sergantis asmuo?
– Taip, skambučių sulaukiu.
– Kada tiksliai buvo dezinfekuoti Vabalninke ir Biržuose daugiabučiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena žmonės su koronaviruso diagnoze?
– NVSC pateiktais duomenimis, penktadienį, rugpjūčio 28 dieną (susirgimas Vabalninke diagnozuotas rugpjūčio 26 dieną – red.).

Alfreda Gudienė