Gydymo taktika pasirenkama atlikus kompiuterinę tomografiją .

 „Mano 80-metė mama labai jaudinasi dėl keleto apie 7–10 mm skersmens cistų inkstuose. Gaila, kad gydytojai, radę jas, nieko nepaaiškina, tad tenka ieškoti informacijos spaudoje, raminti mamą, kad tokios nedidelės cistos sveikatos nesutrikdys. Ar tikrai cistos nėra pavojingos? Kada ir kaip jos galėtų būti šalinamos?“ – klausia Martyna.

Atsako gydytoja nefrologė Gintarė Martynaitienė.

Inkstų cistos yra dažniausiai randamas inkstų gerybinis darinys. Pavienės, dauginės, vienpusės arba abipusės cistos sudaro apie 70 proc. randamų darinių inkstuose.

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, vyriška lytis, arterinė hipertenzija ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Taip pat pastebėta genetinė predispozicija sergant tam tikromis ligomis: tuberozine skleroze ir autosomine dominantine policistine inkstų liga. Klinikinių simptomų dažniausiai nebūna. Cistos randamos atsitiktinai, atliekant radiologinius tyrimus.

Cistų diagnostikai naudojami įvairūs radiologiniai tyrimai – inkstų echoskopija, kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas.

Echoskopiškai įtariant piktybinius pakitimus cistoje (pertvaras, sienelės sustorėjimą, neskaidrų skystį cistos viduje ar solidinius darinius, deformuojančius cistos sieną), atliekama kontrastinė kompiuterinė tomografija.

Gydymo taktika pasirenkama atlikus kompiuterinę tomografiją ir nustačius inksto cistos tipą pagal Bosniak klasifikaciją. Šioje klasifikacijoje apibūdinama cistos sienelės kalcifikacija, cistinės masės tankumas, cistų pertvaros, dariniai cistų viduje ir cistų sienelės storis.

I ir II tipo cistos yra tik stebimos atliekant inkstų echoskopiją, chirurginis gydymas nerekomenduojamas. IIF tipo cistų dydis ir kiti radiologiniai pakitimai stebimi, atliekant kompiuterinę tomografiją, iki stabilios eigos. III ir IV tipo cistos šalinamos chirurgiškai (atliekant nefrektomiją ar inksto rezekciją) arba abliacijos būdu (krioterapija ar radiodažnuminė abliacija).

Neseniai atliktoje metaanalizėje nustatyta, kad supiktybėjimo tikimybė, vertinant pagal Bosniak tipus, yra tokia: I tipas – 0 proc., II tipas – 15,6 proc., IIF tipas – 0 proc., III tipas – 65,3 proc. ir IV tipas – 91,7 proc.

Iš skaitytojos klausimo galima spėti, jog mamai nustatytos tik kelios nedidelės cistos inkstuose. Detalesniam atsakymui trūksta tikslesnių duomenų, tokių kaip: ar jos skaidrios, ar neturi pertvarų, duomenų apie pacientės gretutines ligas. Bet sprendžiant iš turimų duomenų, manau, kad šiai pacientei užtektų stebėjimo atliekant echoskopinį tyrimą vieną kartą metuose. Jei atsirastų anksčiau minėtų supiktybėjimo požymių (cistos didėjimas, turinio neskaidrumas, pertvaros), reikėtų kreiptis į specialistą dėl detalesnio ištyrimo.