„Kaip gintis nuo karščio? Teko girdėti, kad skersvėjai sveikam žmogui nekenkia, jie pavojingi tik tada, kai trūksta vitamino B. Kaip yra iš tikrųjų – ar galime drąsiai daryti skersvėjus, norėdami atsivėsinti?“ – klausia 45 metų Roma iš Klaipėdos.

Atsako šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė.

Man labiau patiktų paklausimas „kaip susidraugauti su karščiu?“, o ne kaip nuo jo gintis. Susidraugaudamas stengiesi pažinti. Mat karštis gali pabloginti sergančiųjų lėtinėmis ligomis būklę, pabudinti lėtines snaudžiančias infekcijas. Kad to nenutiktų, reikia nuolat gurkšnoti vandenį, lauke būti tik ryte ir vakare, vengti fizinių apkrovų, intensyvaus sporto, valgyti mažiau kaloringą maistą.

Skersvėjai tinka tik trumpą laiką – patalpoms išvėdinti. Skersvėjis kaip atsivėsinimo priemonė nerekomenduojamas, nes vėsaus oro srovė veikia lokaliai ir gali sukelti įvairių uždegimų. Organizmas sugeba protingai apsisaugoti nuo bendro sušalimo, bet lokaliai veikiant šalčiui, kad ir nedideliam, nespėja įsijungti apsauginiai mechanizmai. Mat kūnui dar tebėra šilta.

Žinoma, viskas yra labai individualu. Jei jums 45 metai, jūs esate sportuojanti, užsigrūdinusi, neturite antsvorio, karščius jūs pakelsite daug lengviau. Todėl tiek karščiams, tiek šalčiams, tiek vėjams ar lietui būkime pasiruošę. Būkime sveiki ir laimingi bet kokiu oru.